Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1068-1092/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
e2S-1068-1092/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00784-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
G. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1068-1092/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00784-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Progresyvūs partneriai“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir priteisė iš atsakovo G. V. (toliau – ir atsakovas) 238,58 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 070,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovas pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl atsakovo 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo. Atsakovas nurodė, kad teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu neišnagrinėjo minėto atsakovo prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. teismo sprendimo paskelbimo dieną, pateikė teismui prašymą (Nr. DOK–22367) atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau 2022 m. rugsėjo 19 d. teisėjos motyvuota rezoliucija toks prašymas nebuvo tenkintas. Taip pat atsakovas tą pačią dieną pateikė prašymą (Nr. DOK–22434) dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo, kuris 2022 m. rugsėjo 19 d. teisėjos motyvuota rezoliucija taip pat netenkintas. Todėl teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu liko neišspręsti reikalavimai, kuriuos būtų galima išspręsti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio nuostatomis.

3.2. Teismas pažymėjo, kad teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl atsakovas visus motyvus dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali įtraukti į apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas neišnagrinėjo atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo, todėl teismas dėl šio atsakovo prašymo privalėjo priimti papildomą sprendimą.

4.2. Teismui nebuvo teisėto pagrindo atsakovo 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymus išnagrinėti priimant teisėjo rezoliucijas, kadangi pagal CPK 290 straipsnio 4 dalį teismas privalėjo priimti rašytines nutartis, nes atsakovo prašymai buvo nagrinėjami ne parengiamajame teismo posėdyje ir ne nagrinėjimo teisme metu. Dėl neteisėtos teismo veiklos priimant motyvuotas teisėjo rezoliucijas buvo pažeistas civilinio proceso viešumo ir teisėtumo principas, šalių lygiateisiškumo principas bei šalių rungimosi principas, taip pat ir ieškovės bei atsakovo teisės į teisingą teismą.

4.3. Teismas sąmoningai atsakovo prašymus išnagrinėjo priimdamas ne rašytines nutartis, o rezoliucijas, kadangi ta pati teismo sudėtis toje pačioje byloje dėl analogiškų atsakovo prašymų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ar sustabdyti civilinę bylą sprendė rašytinėmis nutartimis. Tokios faktinės aplinkybės įrodo, kad teisėjo motyvuotos rezoliucijos vietoje rašytinių teismo nutarčių buvo priimtos ne dėl įstatymo nežinojimo, o dėl teisėjo sąmoningo neigiamo nusiteikimo atsakovo teisių atžvilgiu. Tai rodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą atsakovo teisių atžvilgiu ir nuoseklų ieškovės interesų gynimą neteisinėmis priemonėmis.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Progresyvūs partneriai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, juo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovas, prašydamas priimti papildomą sprendimą, privalėjo nurodyti bent vieną CPK 277 straipsnio l dalyje nustatytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų atvejį, tačiau atsakovas tokio atvejo nenurodė.

5.2. Atsakovas atskiruoju skundu jau ne tik skundžia teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį, bet ir revizuoja jo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo netenkinimą. Tačiau toks klausimas nėra ir negali būti šios apeliacijos nagrinėjimo dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo

8. Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo, todėl teismas dėl šio atsakovo prašymo privalėjo priimti papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo argumentu nesutinka.

9. CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta imperatyvi teismo pareiga priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą procesinį sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atvejai, kada papildomas procesinis sprendimas gali būti priimtas: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir sustabdyti civilinę bylą – nepatenka tarp atvejų, kai gali būti priimamas papildomas sprendimas. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildomą sprendimą galima priimti tik dėl neišspręstų materialių reikalavimų, o ne dėl procesinių, kokius šiuo atveju ir sudaro atsakovo prašymas. Savo ruožtu kitų, CPK 277 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, atsakovo nurodomas atvejis aiškiai neatitinka.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokoline nutartimi nutarė išeiti į sprendimų priėmimo kambarį ir sprendimą byloje skelbti 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas prašymus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. sprendimo priėmimo dieną. Kadangi teismui esant pasitarimų kambaryje jokie prašymai ar įrodymai iš principo negali būti teikiami, teismas apskritai turėjo teisę atsisakyti priimti ir vertinti atsakovo pateiktus prašymus. Vadinasi, joks papildomas sprendimas dėl atsakovo pateikto prašymo šiuo atveju negali būti priimtas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu atsakovas nesutinka su galutiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo tenkintas ieškinys prieš atsakovą, atsakovas turi teisę savo argumentus dėl tokio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo išdėstyti apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, ką, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, atsakovas iš esmės ir yra padaręs.

Dėl teismo šališkumo

12. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad teismas jo prašymus dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjo priimdamas ne nutartis, o rezoliucijas, rodo teismo šališkumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokias atsakovo abejones laiko deklaratyviomis.

13. Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl atsakovo pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo turėjo išspręsti priimdamas rašytinę nutartį, o ne rezoliuciją. Tačiau šis atsakovo akcentuojamas teismo procesinio dokumento formos trūkumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu. Antra, atsakovas nepateikė jokių kitų teismo šališkumą objektyviai galinčių pagrįsti įrodymų, nenurodė realių faktų, keliančių abejonių dėl teismo ar bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo. Iš esmės atsakovo abejonės dėl galimo teismo šališkumo yra siejamos išimtinai su atsakovo pateiktų prašymų išnagrinėjimu jo nenaudai, procesinių formalumų sureikšminimu. Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Vien tik aplinkybė, jog šalis nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, kuo, kaip minėta, atsakovas jau ir pasinaudojo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo priimti papildomą sprendimą. Dėl šios priežasties kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes nėra susiję su skundžiama nutartimi dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16. Ieškovė UAB „Progresyvūs partneriai“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo G. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 580,00 Eur. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir bankinio pavedimo išrašą).

17. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atmesti ieškovės prašymą dėl 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovės atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą nebuvo būtinas, atskirasis skundas ieškovei nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir (ar) pareigų šiame civiliniame procese, o pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovei terminas atsiliepimui į atsakovo atskirąjį skundą buvo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovo nuomone.

18. Teismui netenkinus atsakovo procesinio prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir atsakovui pateikus dėl tokios teismo nutarties atskirąjį skundą, pagal bendrąją civilinio proceso taisyklę kiti byloje dalyvaujantys asmenys (šiuo atveju ieškovė) turi teisę pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas ieškovei pranešimą dėl atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą pateikimo, įvykdė procesinius reikalavimus priėmęs atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu iš esmės siekė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme būtų atnaujintas ir byla būtų sustabdyta, todėl ieškovė iš esmės buvo suinteresuota tokio atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu. Savo ruožtu atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, pats prisiėmė riziką dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Kasacinio teismo nutartyse nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

19. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, ieškovės patirtos 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų dydžių, priteistinos iš atsakovo G. V. ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. V. 580,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs partneriai“.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis