Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2077-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
1-2077-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
J. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2077-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08319-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajam J. T. (J. T.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (dešimt nusikalstamų veikų), BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams ir 4 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. liepos 1 d. paleistas lygtinai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 59 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirta likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 mėnesio ir 45 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi paskirta bausme, jam paskirta 1 mėnesio ir 45 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. 2022 m. kovo 10 d. apie 17.45 val. apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, kilus konfliktui sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis, kojomis ir metalinėmis replėmis vielai karpyti nukentėjusiajam J. T. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė jam kairiųjų momenkaulio, smilkinkaulio (žvyninės dalies), pleištakaulio (sparninės ataugos), gomurkaulio (horizontalinės plokštelės), skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius su odos nubrozdinimais ir trimis žaizdomis galvos kairės pusės minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus pilve, dešinio šono–klubo srityje, taip tyčia nesunkiai sutrikdė J. T. sveikatą.

R. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykis įvyko 2022 m. kovo 10 d. vakare adresu (duomenys neskelbtini). Nuo ryto vartojo alkoholį su 5 ar 6 asmenimis, jautėsi apsvaigęs. Prasidėjo konfliktas, kurio metu trenkė nukentėjusiajam su toje patalpoje buvusiomis replėmis į veido sritį. Kaltinamojo teigimu, matė padarytus sužalojimus, nukentėjusiajam buvo prakirstas veidas, tekėjo kraujas. Neatsimena, kad būtų sudavęs rankomis ar kojomis, to negali neigti ar patvirtinti. Labai blogai vertina savo elgesį, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, labai gailisi. Nukentėjusįjį pažįsta nemažai laiko, gėda dėl to. Pripažįsta nukentėjusiojo ir Ligonių kasų civilinius ieškinius, pradėjęs dirbti, juos atlygins.

Nukentėjusysis J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko civilinį ieškinį, kurį pareiškė, nes jam buvo sulaužytas žandikaulis, šonkauliai ir stuburas. Ligoninėje išbuvo dvi savaites, reikėjo vartoti vaistus nuo skausmo. Iki tol dirbo, šiuo metu negali dirbti, skauda ranką. Taip pat negali nieko kieto valgyti, buvo sužalotas vienas dantis. Daugiau pasekmių sveikatai nėra. Vis dar lankosi pas gydytojus dėl rankos ir žandikaulio, nežino, ar padės procedūros žandikauliui, tačiau rankai jokios procedūros nepadės.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis J. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 10 d. prieš pietus jis susitiko su pažįstamu R. K., kuris tuo metu buvo su savo draugu, jo nepažįsta. Vėliau jie nusprendė išgerti alkoholinių gėrimų. Alkoholinius gėrimus jie vartojo prie „Maxima“ parduotuvės esančio taromato, adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad alkoholį vartojo keturiese t. y. jis, R. K. ir dar du vyrai, kuriems apie 28 metai. Minėtus vyrus atpažinti galėtų. Tuo metu jie išgėrė 2 butelius 0,7 talpos degtinės. Po to pamena, kad atsibudo ligoninėje. Kas įvyko prie taromato ar, kad su kažkuo konfliktuotų, jis nepamena. Šiuo meta jam sunku kažką prisiminti, kadangi blogai jaučiasi. Tuo meta prie parduotuvės „Maxima“ jis buvo ne daug išgėręs ir orientavosi aplinkoje, todėl įvykio aplinkybių nepamena greičiausiai dėl patirtų sužalojimų. Šiuo meta jam labai skauda veidą, kokie sužalojimai nustatyti, nežino, nes su daktaru dar nebendravo. Apie minėtą įvykį daugiau nieko negali pasakyti, prašo jį apklausti kitą dieną, kadangi gal kažką papildomai prisimins ir galės daugiau papasakoti. Asmenims, kurie jį sumušė, jis turi pretenzijų (1 t., b. l. 83–85).

Liudytoja D. P.-T. , apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra J. T. žmona. 2022 m. kovo 10 d. apie 16.30 val. ji grįžo namo po darbo. Tuo metu jos vyras buvo kažkiek išgėręs alkoholio. Neatrodė labai girtas, lengvai išgėręs. Vyras jai pasakė, kad turi eiti susitikti su jų bendrais pažįstamais, kadangi reikia „pašnekėti“. Jis pakvietė ją eiti kartu, pasakė, kad susitiks apleistame pastate adresu (duomenys neskelbtini), su jų bendrais pažįstamais, kurių ne visus tikslius duomenis gali nurodyti. Vienas iš asmenų, tai – R. K., apie 25–30 metų amžiaus, tamsiaplaukis, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Vyrą pažįsta daug metų, anksčiau bendraudavo, tačiau paskutiniu metu nebendrauja. R. K., kiek žino, seniau vartojo narkotikus, užsiimdavo vagystėmis. Jiems su sutuoktiniu užėjus į apleisto pastato patalpą, esančią antrame aukšte, ten jų laukė minėti asmenys. Sutuoktinis J. T. ėmė bendrauti su minėtais asmenimis. Apie 17.45 val., maždaug po 1 min. nuo jų atvykimo, R. K. paėmė ant grindinio gulinčias melsvos ar žalsvos spalvos žnyples–reples, galimai skirtas metalo karpymui, ir jomis sudavė tiesiai jos sutuoktiniui į galvą. Žnyplės yra didelės, apie 1 m ilgio, metalinės. Apie ką kalbėjo vyrai, nežino, negirdėjo, tačiau neatrodė, kad jie konfliktuoja. Smūgis buvo jai visiškai netikėtas. Kai R. K. sudavė jos vyrui, kiti vyrai stovėjo šalia. Po smūgio jos vyras nukrito ant žemės, kaip jai pasirodė, neteko sąmonės. Jam parkritus, gulint ant nugaros, prie jo prie jo priėjo T. D. ir R. K. ir pasilenkę sudavė jos sutuoktiniui dar keletą smūgių į veidą. Nežino, ar sudavė delnais ar kumščiais, negali patikslinti, kiek smūgių kuris vyras sudavė. Kiek pamena, jos sutuoktinis buvo mušamas tik per veidą. Ar trečias vaikinas mušė jos sutuoktinį, negali pasakyti, to nepamena. Jai atrodė, visi trys vaikinai buvo iš anksto sutarę sumušti jos vyrą, kadangi nė vienas iš jų neatrodė pasimetęs, nemėgino stabdyti kitų vyrų ar pan. Labai išsigandusi ji puolė bėgti laiptais žemyn, bėgdama skambino 112 ir norėjo pakviesti pagalbą. Paskambinusi pagalbai, grįžo į pastatą, norėdama pasižiūrėti, kaip laikosi jos vyras. Pamatė, kaip visi trys vaikinai, paguldę jos vyrą ant čiužinio, tempia čiužinį link laiptų. Visa tai vyko antrame aukšte. Kur jį tempė, nežino, galimai norėjo paslėpti jos vyrą. Pamatęs ją, vienas asmuo ėmė elgtis agresyviai, rėkė, kad nekviestų policijos. Ji išsigando ir ėmė bėgti link išėjimo. Nežino, ar jai nesant patalpoje, jos vyras buvo mušamas. Bėgdama matė, kad ją vejasi minėtas vyras, rankoje laikydamas pagalį, grasino, liepė nekviesti policijos, nieko nesakyti, grasino ją sumušti. Po kelių minučių atvažiavo pareigūnai, su kuriais užėjo į pastatą. Jos vyras gulėjo kruvinas pirmame aukšte, ant laiptų, vedančių į rūsį, jis buvo be sąmonės. Jo veidas buvo kruvinas, ištinęs, buvo guzas prie kažkurios akies. Pareigūnai sulaikė buvusį asmenį, o R. K. pastate nerado. Čiužinys, ant kurio gulėjo jos vyras, buvo antrame aukšte, kruvinas. Minėtų žnyplių, su kuriomis R. K. trenkė jos vyrui, ji nematė. Atvykę medicinos darbuotojai išvežė jos vyrą į ligoninę, kur gydytojai jai pasakė, kad vyras komoje, įtariami veido lūžiai (1 t., b. l. 132–135).

Apklausiama papildomai liudytoja D. P.-T. parodė, kad norėtų patikslinti savo anksčiau duotus parodymus ir parodyti, kad tą dieną, eidama namo pro (duomenys neskelbtini), esantį pastatą, pamatė, kad lauke stovi jos vyras J. T., „T.“, R. K. ir A. D. (A. D.), vartojantys alkoholį. Paskambinęs sutuoktinis pasakė, kad eis į pastatą, pas A. į kambarį. Ji išėjo į minėtą pastatą ieškoti J. T.. Užėjo pas A. į kambarį, ten sėdėjo D., A., „T.“, A., R. ir jos vyras. Tarp R. K. ir „T.“ kilo konfliktas, barėsi dėl pavogtų 500 Eur. Pamatė, kad nuo taburetės pašoko R. K., priėjęs prie antrojo staliuko, iš po jo ištraukė reples, skirtas karpyti vielai. Išsigandusi pradėjo sakyti vyrui, kad greičiau eitų iš čia, pradėjo vyrą kelti iš sėdimosios padėties, jis sėdėjo ant čiužinio. Pasak liudytojos, kai vyras jau stovėjo, prie stalo R. K. replėmis trenkė jos vyrui į veidą, J. T. niekam nieko nesakė, su vyrais į konfliktą nesikišo. Ji matė, kad jos vyras smigo veidu į stalą, kad R. K. bando kelti jos vyrą už pečių. Jos vyras buvo be sąmonės, jam iš veido bėgo kraujas. R. K. buvo J. T. už nugaros ir jį laikė. Tuo metu prie J. T. priėjo „T.“, matė kaip R. K. purtė jos vyrą, o „T. “ delnais pliaukšėjo jam per veidą, R. K. šaukė, kad J. T. atsigautų. Ji išsigandusi išbėgo iš patalpos ir skambino 112. Po to grįžusi pamatė, kad fojė guli baltas čiužinys, o „T. “, eidamas į ją nugara, tempia J. T. už pažastų, R. K. ėjo iš paskos jų, „T. “ paguldė jos vyrą be sąmonės ant čiužinio. Liudytojos teigimu, jos vyrui būnant A. kambaryje, buvo suduotas tik vienas smūgis replėmis, jį sudavė R. K., prašo vadovautis šiais parodymais, kadangi po įvykio apklausos metu ji buvo šoko būsenos ir netiksliai papasakojo įvykio aplinkybes, ji nematė, kad be šio R. K. smūgio replėmis kas nors dar muštų jos vyrą (1 t., b. l. 137–139).

Liudytojas A. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 10 d. nuo apie 10 val. jis, jo pažįstami J. T., D. P., R. K. ir iš matymo pažįstamas E. K. vartojo alkoholinius gėrimus apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Galimai apie 17.45 val. jam, D. P., J. T., R. K. ir E. K. būnant apleisto pastato 3 arba 4 aukšte, tiksliai pasakyti negali, kambaryje, tarp D. P. ir J. T. kilo žodinis konfliktas. Po to į konfliktą įsivėlė R. K., kuris bandė užstoti D. P.. Tada kilo žodinis konfliktas tarp J. T. ir R. K., konflikto metu jie kažką sakė vienas kitam, po to R. K. paėmęs kambaryje gulinčias reples, skirtas tvoroms ar vieloms karpyti, su jomis trenkė J. T. galimai į žandikaulį. Kiek jis matė, R. K. sudavė vieną smūgį. Kas vyko toliau tarp J. T. ir R. K., jis nematė, nes konflikto metu buvo išėjęs iš kambario. Vėliau, kai J. T. buvo sumuštas, kiek atsimena, jį iš kambario ant laiptų nusitempė R. K. ir E. K.. Po šio įvykio J. T. liko ant laiptų, visi išsiskirstė ir atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, o E. K. sulaikė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 159–161).

Liudytojas D. F. (D. F.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 10 d. buvo (duomenys neskelbtini), kambariuke pas A., pavardės nežino, ir „T.“, jo tikslių duomenų nežino, bet lyg vardas E., lyg su jais dar buvo D. ir jos vyras J., kurių pavardžių nežino. Dar buvo lyg T., pavardės nežino, ir R. K.. Jie visą dieną vartojo alkoholį, jis buvo labai girtas, todėl praktiškai nieko neatsimena. Jis atsimena, kad buvo kažkoks konfliktas jo su J. (D. vyru) dėl to, kad D. sūnus pavogė jo planšetę. Pamena, kad aiškino D. vyrui J., kad labai negražu taip elgtis. J. jam pasakė, kad kaip jis gali kaltinti, jei jis nematė, jis pasakė, kad kaip gali būti kitaip, jei, kai jis ėjo į parduotuvę, planšetė buvo, o grįžus nebe, o bute buvo tik D. sūnus. Besiginčydami apsižodžiavo, vėliau toliau vartojo alkoholį. Po to atsimena, kad jis jau buvo namie su R. K., atvyko policijos pareigūnai. Kitą dieną jis sutiko D. prie parduotuvės, kuri jam papasakojo, kad 2022 m. kovo 10 d., kai jie visi vartojo alkoholį, jos vyras J. buvo sužalotas, jį mušė „T. “ ir R. K.. Pasakojo, kad lyg buvo konfliktas su „T.“ (1 t., b. l. 164–166).

Liudytojas A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dienos nepamena, bet 2022 m. kovo mėn. pirmoje pusėje jis su D. F. atvažiavo nuo ryto į (duomenys neskelbtini), nes žinojo kad R. K. ten vartoja alkoholį. Ten kambaryje buvo A. L., „T. “ ir R. K.. Apie 11 val. pas juos buvo užėjusi D., kuri su jais išgėrė kelis stikliukus ir išėjo. Apie 12 val. jie visi išėjo į lauką, vartojo alkoholį, po to jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o eidamas iš parduotuvės sutiko D. ir J.. Jie su jais (duomenys neskelbtini), kieme vartojo alkoholį. Tada kažkas pasiūlė eiti į viršų pas A. į kambarį, kur visi nuėjo, t. y. jis, „T. “, D., J., D. , R.. Toliau jis nieko neatsimena. Jokio konflikto jis nematė, kaip buvo sužalotas J. , nematė. Naktį būnant namie, atvažiavo R. K. su policija, kuri jį išvežė. Kitą rytą jis su D. prie parduotuvės sutiko D., kuri papasakojo, kad „T. “ su R. K. primušė J., kad R. K. J. trenkė per galvą vielos kirpimo žirklėmis, „T. “ padėjo J. ant čiužinio ir kažkur tempė (1 t., b. l. 169–171).

Liudytojas E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su A. L.. 2022 m. kovo 10 d. apie 10 val. jie su A. L. nuėjo parduotuvę alkoholio, ten susitiko su R. K. ir A. ir grįžo pas save kambarį vartoti alkoholį. Apie 12 val. išėjus į kiemą, prie jų priėjo J. T. ir jo žmona D. , visi lauke išgėrė alkoholio, vėliau nuėjo į pastatą, pakeliui sutiko D.. Kambaryje sėdėjo septyniese – jis, A. L., J. T. su žmona, R. K., D. , T.. Jiems vartojant alkoholį, tarp D. ir D. įvyko konfliktas dėl to, kad D. apkaltino D. vaikus, kad jie iš jo pavogė kažkokius daiktus. Pamatė, kad nuo suoliuko pašoko J. T.. Tuo metu R. K. taip pat pašoko ir trenkė J. T. vielos kirpimo žirklėmis į veidą. J. T. nuo smūgio krito, veide atsirado žaizda, pradėjo bėgti kraujas iš veido. Pamatė, kad D. norėjo nuo stalo griebti peilius, po to ji išbėgo iš kambario į lauką kviesti policijos pareigūnų. J. jis nesudavė nė vieno smūgio, taip pat jam nesudavė nei vienas patalpoje su juo buvęs asmuo, išskyrus R. K.. Kodėl kilo konfliktas tarp J. T. ir R. K. jis neįsivaizduoja (2 t., b. l. 70–71).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. kovo 10 d. 17.50 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyrą apleistame name sumušė narkomanas, trenkė jam metaliniu raktu, kraujuoja (1 t., b. l. 14–19).

2022 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, iš kurio turinio matyti, kaip moteris D. P.-T. informuoja operatorių, kad adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo sudavė jos vyrui per veidą geležiniu raktu, vyras kraujuoja (1 t., b. l. 23–26). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame garso įraše.

Vyriausiojo patrulio E. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kovo 10 d. apie 17.55 val. buvo gautas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra sumuštas asmuo. Atvykus į nurodytą vietą, moteris paaiškino, kad jos vyrui J. T. R. K. metaliniu daiktu trenkė per galvą ir ją praskėlė, o E. K. kelis kartus kumščiais sudavė J. T., vėliau jį paguldė ant čiužinio ir nutempė laiptais, paliko rūsyje. J. T. buvo išvežtas į RVUL, R. K. iš įvykio vietos pasišalino, o E. K. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 27).

2022 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, pateikti policijos pareigūnų 2022_0310_193947_001; 2022_0310_194244_002; 2022_0310_194744_003, juose nefiksuojama ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos. Apžiūrint vaizdo įrašą „2022_0310_200123_004 (VLN_NVRS_609D20 2022/03/10 20:01:35)“, yra matomi policijos pareigūnai ir prieš juos stovintis R. K., pokalbis vyksta rusų kalba. Policijos pareigūnai klausia R. K.: „kur čia pas jus įvyko susistumdymas? Kur mušėtės?“, R. K. nurodo „čia mušėmės“. Policijos pareigūnas klausia: „o ko nepasidalinot?“, R. K. nurodo „bl... čia D. , pati D. , filtrą galima išmesti? Velniai griebtų, D. , pati gi ka..., kvailė“. Policijos pareigūnas teiraujasi: „kur raktas, kuriuo trenkė?“, R. K. atsako „nežinau, kur jis, aš jo niekur nenešiau“. Pareigūnui pasiteiravus, kas trenkė, R. K. nurodo „aš trenkiau“ (1 t., b. l. 28–30). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įrašuose.

2022 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra apleistame pastate esanti patalpa–kambarys, adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas iš dalies aptvertoje teritorijoje. Į pastatą vienas iš patekimų yra galinėje pastato dalyje. Į pastatą patekimas pro nerakinamas plastikines duris, už kurių yra mediniai laiptai į pastato trečią aukštą su pereinamu koridoriumi antrajame aukšte. Nuo pirmo aukšto iki trečio aukšto, visuose aukštuose, yra purvo, dulkių sluoksnis, sudaužyti stiklai, mėtosi šiukšlės ir kt. daiktai. Trečiame aukšte yra apleista salė, kurios dešinėje pusėje yra laiptinė, įėjimas į laiptinę neribojamas, laiptinėje tarp trečio ir antro aukšto–aikštelėje yra pilkos spalvos čiužinys, kuris perlenktas per pusę. Čiužinį atlenkus, ant jo yra įvairių dydžių įvairiose vietose raudonos spalvos dėmės, nuo vienos dėmės paimta nuoplova Nr. 1 su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Ankščiau minėtos apleistos salės gale yra įėjimas į antrą laiptinę. Iš antros laiptinės patenkame į pastato dalį, kurioje įrengtas nenustatytas kiekis patalpų, dalis jų išardytos (sugadintos), dešinėje pusėje nuo antros laiptinės tarp išardytų patalpų yra patalpa–kambarys, kurio durys medinės, rakinamos vidine spyna, apžiūros metu durys atrakintos, spyna tvarkinga. Minėtame kambaryje grindys dengtos kilimine danga, kuri dengta dulkių, purvo ir dėmių sluoksniu. Kambario kairėje nuo įėjimo durų yra staliukas, ant kurio yra kuprinė ir kt. daiktai, po staliuku yra tuščia kartoninė pakuotė, ant kurios yra metalinės mėlynos spalvos metalo žirklės su galimai biologinės kilmės pėdsakais, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 2. Toliau prie sienos yra sofa, kuri apdengta tamsiai pilkos spalvos pledu, ant minėto pledo yra raudonos spalvos dėmės, nuo vienos dėmės paimta nuoplova Nr. 2 su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Kambario gale yra stalas, ant kurio yra maisto likučiai ir pakuotės po stalu. Kambario dešinėje prie sienos nuo įėjimo yra staliukas, fotelio dalis, stalas po kuriuo stalčiai, šalia šiukšlės ir kėdė, ant stalo yra knygos, kompiuterio klaviatūra, nuorūkos, 3 vnt. tuščių skardinių 250 ml talpos su užrašu „Zet“, kurios su galimais rankų pėdsakais paimtos ir supakuotos į dėžutę Nr. 3. Kambario viduryje yra stalčių spintelė, apversta ant jos yra pakuotės su maisto likučiais. Kambario viduryje ant kiliminės dangos yra įvairių formų ir dydžių dėmės, iš jų yra raudonos spalvos dėmės, nuo vienos dėmės paimta nuoplova Nr. 3 su galimais biologinės kilmės pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 1. Daugiau pėdsakų ar objektų reikšmintų tolimesniam tyrimui nenustatyta. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 32–54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 221/2022(01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. S 221/2022(01)) užfiksuota, kad:

1) ant replių (5, 6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. K. DNR profiliu 99,9999999999999999999 % tikimybe;

2) nuoplovoje nuo R. K. rankų (3 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. K. DNR profiliu 99,9999999999999999999 % tikimybe;

3) ant R. K. batų (9, 10 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, ant kairiojo R. K. bato (10 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. T. DNR profiliu su 99,99999999999999999999 % tikimybe; ant dešinio R. K. bato (9 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. T. DNR profiliu su 99,99999999999999999999 % tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui;

4) atlikus DNR tyrimą, ant replių (7, 8 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta;

5) ant replių (4 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (1 t., b. l. 61–70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1060/2022 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 1060/2022 (01)) užfiksuota, kad:

1) J. T. nustatyti kairiųjų momenkaulio, smilkinkaulio (žvyninės dalies), pleištakaulio (sparninės ataugos), gomurkaulio (horizontalinės dalies), skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai su odos nubrozdinimais ir trimis žaizdomis galvos kairės pusės minkštuose audiniuose, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai pilve, dešinio šono–klubo srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 10 d.;

2) sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl kaukolės kaulų lūžių sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. T. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą;

3) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu);

4) nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimas ant dešinio šono–klubo srityje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių;

5) J. T. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 119–121).

2022 m. balandžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja D. P.-T. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 145–156).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad, 2022 m. kovo 10 d. 21.51 val. patikrinus R. K. blaivumą, jam nustatytas 2,43 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 78).

2022 m. balandžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 119–123).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K., panaudojęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį J. T., padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam J. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (kairiųjų momenkaulio, smilkinkaulio (žvyninės dalies), pleištakaulio (sparninės ataugos), gomurkaulio (horizontalinės dalies), skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai su odos nubrozdinimais ir trimis žaizdomis galvos kairės pusės minkštuose audiniuose, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai pilve, dešinio šono–klubo srityje). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 1060/2022 (01) (1 t., b. l. 119–121). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajam J. T. minėtoje specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent R. K.. To neneigė pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje trenkė nukentėjusiajam su replėmis į veido sritį. Kaltinamojo teigimu, matė padarytus sužalojimus, nukentėjusiajam buvo prakirstas veidas, tekėjo kraujas. Jis taip pat galėjo padaryti kitus sužalojimus, kurie jam inkriminuojami. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Tai, kad R. K. panaudojo fizinį smurtą prieš J. T., patvirtino liudytojai D. P.-T. , A. L. ir E. K., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymus netiesiogiai patvirtina vyriausiojo patrulio E. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 27). Teismas nesiremia liudytojų D. F. ir A. D. parodymais, nes šie nenurodė, kad būtų matę patį įvykį ar po įvykio pastebėję J. T..

Įvertinus specialisto išvadą Nr. G 1060/2022 (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo J. T., liudytojų D. P.-T. , A. L. ir E. K. parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius garso įrašus, gautus iš Bendrojo pagalbos centro apie praneštą nagrinėjamą įvykį, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, liudytojos D. P.-T. ir kaltinamojo R. K. atliktų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytas aplinkybes, taip pat specialisto išvadoje Nr. S 221/2022(01) konstatuotus duomenis ir kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė J. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

R. K. suduoti smūgiai, suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (smūgių sudavimas rankomis, kojomis ir metalinėmis replėmis), sudavimų vieta (galva ir kitos kūno sritys) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajam smūgius, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. R. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad R. K. 2022 m. kovo 10 d. apie 17.45 val. apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, kilus konfliktui sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis, kojomis ir metalinėmis replėmis vielai karpyti nukentėjusiajam J. T. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė jam kairiųjų momenkaulio, smilkinkaulio (žvyninės dalies), pleištakaulio (sparninės ataugos), gomurkaulio (horizontalinės plokštelės), skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius su odos nubrozdinimais ir trimis žaizdomis galvos kairės pusės minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus pilve, dešinio šono–klubo srityje, taip tyčia nesunkiai sutrikdė J. T. sveikatą.

R. K. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta konflikto metu. Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį.

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 2) jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. anksčiau ne kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 177–188, 3 t., b. l. 128–139). Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 14–21). R. K. nedirba (3 t., b. l. 22), neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Bylos duomenimis, R. K. negydytas psichiatrinėje ligoninėje, taip pat neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (3 t., b. l. 26–28). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas nenustatė R. K. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, R. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis už terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas, bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. K. padarė nusikalstamą veiką tuo metu, kai jis dar nebuvo atlikęs arešto bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Kita vertus, kaltinamasis šiuo metu yra atlikęs šią bausmę pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą (3 t., b. l. 137), todėl nebėra teisinio pagrindo bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. K. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 6 kartus. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. R. K. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kitą – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo, kadangi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas nenustatė R. K. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad šiame nuosprendyje įrodyta nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, taip pat jis teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad keletas jo padarytų administracinių nusižengimų yra padaryti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai rodo, kad alkoholio vartojimas yra viena iš esminių R. K. neleistino elgesio priežasčių. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

VI. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė:

1) nukentėjusysis J. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 97);

2) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3211,52 Eur išlaidų priteisimo už J. T. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 176–178).

Nukentėjusysis J. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Ligoninėje išbuvo dvi savaites, reikėjo vartoti vaistus nuo skausmo. Iki tol dirbo, šiuo metu negali dirbti. Taip pat negali nieko kieto valgyti, buvo sužalotas vienas dantis. Vis dar lankosi pas gydytojus dėl rankos ir žandikaulio, nežino, ar padės procedūros žandikauliui, tačiau rankai jokios procedūros nepadės.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. K. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš J. T. ir jam buvo padaryti sužalojimai – kairiųjų momenkaulio, smilkinkaulio (žvyninės dalies), pleištakaulio (sparninės ataugos), gomurkaulio (horizontalinės plokštelės), skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius su odos nubrozdinimais ir trimis žaizdomis galvos kairės pusės minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus pilve, dešinio šono–klubo srityje.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo jis juto skausmą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad J. T. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos (tiek iš karto, tiek vėliau) patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nors teisiamojo posėdžio metu ir išsamiai nedetalizavo, kokio pobūdžio neigiamas pasekmes jis juto dėl patirtų sužalojimų.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į R. K. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš J. T. (kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, panaudojo pavojingą įrankį – metalines reples; buvo suduodami nevienkartiniai smūgiai rankomis, kojomis ir metalinėmis replėmis nukentėjusiajam J. T. į galvą (svarbią kūno vietą) ir kitas kūno vietas; tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkesnių padarinių).

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. T. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš R. K. priteistinas 2500 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad J. T. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog nukentėjusiajam dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 3500 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje detaliau nenurodoma, kokias neigiamas pasekmes patyrė nukentėjusysis. Pastebėtina ir tai, kad pats J. T. teisme paaiškino, kad jam tyrėja pasakė nurodyti minėtą pinigų sumą (3500 Eur) dėl neturtinės žalos. Taigi nukentėjusiojo pozicija dėl prašomos neturtinės žalos dydžio buvo nulemta jį apklausiusios pareigūnės. Neturtinės žalos dydis turi būti priteisiamas atsižvelgiant į konkrečias nustatytas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, o ne vadovaujantis asmens subjektyvia nuomone.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. K. priteisti 3211,52 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių J. T. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, padaryti nusikalstamais R. K. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 3211,52 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo. Pats R. K. neprieštaravo su šituo civiliniu ieškiniu.

VII. Kiti klausimai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi R. K. kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones:

1) namų areštą, įpareigojant R. K. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);

2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant R. K. kiekvieną pirmadienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 9 val. iki 13 val. užsiregistruoti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Vilniuje, T. Ševčenkos. g. 26.

Nustatytas kardomosios priemonės – namų arešto – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 12 d. (3 t., b. l. 83–86).

Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.

R. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 10 d. 20 val. ir suimtas iki 2022 m. liepos 12 d. (2 t., b. l. 80, 146–149, 158–160, 170–172; 3 t., b. l. 83–86). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) klausimą dėl daiktų, 2022 m. kovo 28 d. nutarimu perduotų saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos saugojimo kamerą, išspręsti taip:

a) nukentėjusiajam J. T. priklausančius daiktus – striukę, kelnes, palaidinę (perkirpta), megztinį (perkirptas), 1 porą batų, kelnaites – grąžinti nukentėjusiajam J. T.. J. T. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

b) E. K. priklausančius daiktus – juodos spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos megztinį – grąžinti E. K.. E. K. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

c) sunaikinti nuoplovą su biologiniais pėdsakais, 3 vnt. tuščių skardinių talpos su užrašu „Zet“, voką su rankų nuoplovomis (2022 m. kovo 30 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006721) (1 t., b. l. 71–74);

2) klausimą dėl daiktų, 2022 m. birželio 6 d. nutarimu perduotų saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos saugojimo kamerą, išspręsti taip:

a) R. K. priklausančius daiktus – striukę, marškinėlius, batų porą, megztinį, kelnes – grąžinti R. K.. R. K. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

b) sunaikinti R. K. DNR pavyzdį, nuoplovą nuo rankų, nukentėjusiojo J. T. DNR pavyzdį, reples vielai karpyti (2022 m. birželio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006882) (1 t., b. l. 75–78);

3) 2022 m. birželio 13 d. nutarimu perduotus saugojimui 2,62 Eur, 1 JAV dolerį, rastus ir paimtus R. K. asmens apžiūros metu, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių Turto valdymo poskyrį (2022 m. birželio 14 d. kvitas A, serija AAC Nr. 005871, 2022 m. birželio 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. 005602) (2 t., b. l. 75–77), grąžinti R. K.;

4) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti R. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. kovo 10 d. 20 val. ir suimtas iki 2022 m. liepos 12 d., vieną taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. K. taikomas kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš kaltinamojo R. K. priteisti nukentėjusiajam J. T. (J. T.) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. K. priteisti 3211,52 Eur (tris tūkstančius du šimtus vienuolika eurų ir penkiasdešimt du euro centus) už suteiktas nukentėjusiajam J. T. gydymo paslaugas ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) klausimą dėl daiktų, 2022 m. kovo 28 d. nutarimu perduotų saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos saugojimo kamerą, išspręsti taip:

a) nukentėjusiajam J. T. priklausančius daiktus – striukę, kelnes, palaidinę (perkirpta), megztinį (perkirptas), 1 porą batų, kelnaites – grąžinti nukentėjusiajam J. T.. J. T. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

b) E. K. priklausančius daiktus – juodos spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos megztinį – grąžinti E. K.. E. K. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

c) sunaikinti nuoplovą su biologiniais pėdsakais, 3 vnt. tuščių skardinių talpos su užrašu „Zet“, voką su rankų nuoplovomis (2022 m. kovo 30 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006721);

2) klausimą dėl daiktų, 2022 m. birželio 6 d. nutarimu perduotų saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos saugojimo kamerą, išspręsti taip:

a) R. K. priklausančius daiktus – striukę, marškinėlius, batų porą, megztinį, kelnes – grąžinti R. K.. R. K. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

b) sunaikinti R. K. DNR pavyzdį, nuoplovą nuo rankų, nukentėjusiojo J. T. DNR pavyzdį, reples vielai karpyti (2022 m. birželio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006882);

3) 2022 m. birželio 13 d. nutarimu perduotus saugojimui 2,62 Eur, 1 JAV dolerį, rastus ir paimtus R. K. asmens apžiūros metu, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių Turto valdymo poskyrį (2022 m. birželio 14 d. kvitas A, serija AAC Nr. 005871, 2022 m. birželio 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. 005602) (2 t., b. l. 75–77), grąžinti R. K.;

4) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis