Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-09-03 · Civilinė byla Nr. 2A-654-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-03
Bylos Nr.
2A-654-425/2015
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00833-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Medžio grupės“
Ieškovas
Š. Č.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-654-425/2015

Dainius Strautininkas Proceso Nr. 2-15-3-00833-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 44.5.1; 121.18 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTART ISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Medžio grupės“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-857/2015, pagal ieškovo Š. Č. ieškinį atsakovei UAB „Medžio grupės“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Š. Č. Biržų rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Medžio grupės“ 1352,08 Eur (4631,95 Lt) skolos, 87,20 Eur (301,08 Lt) palūkanų nuo 2013-09-11 (už 13 mėnesių), 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei pardavė 51,4m³ baltalksnio, 32 m³ juodalksnio bei 12,95 m³ eglės malkinės medienos, pardavimas buvo įformintas raštu, išrašant 2013-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą Serija IND Nr. 5124704 6709,37 Lt sumai. Atsakovė prekes priėmė, sąskaitą pasirašė atsakovės direktorius, sąskaitoje nenurodė jokių prekių trūkumų, malkas išsivežė. 2014-01-10 pagal minėtą sąskaitą atsakovė ieškovui sumokėjo 2077,42 Lt, ką patvirtina kasos pajamų orderis, liko ieškovui skolinga 4631,95 Lt. kadangi šalys raštu nesutarė dėl prekių kainos apmokėjimo termino, prievolė sumokėti atsirado daikto perdavimo momentu (CK 6.314 str.2 d.). Kadangi sąskaita išrašyta 2013-09-11, prašė priteisti 301,08 Lt palūkanų nuo skolos už pradelstą 13 mėnesių laikotarpį, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės UAB „Medžio grupės“ ieškovui Š. Č. 1352,08 Eur skolos, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-09-23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83,65 Eur palūkanų už praleistą terminą piniginei prievolei įvykdyti už laikotarpį nuo 2013-09-11d. iki 2014-09-23d., 42,78 žyminio mokesčio bei 11,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių susiklostė malkinės medienos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai ir pagal tarpusavyje susiklosčiusią praktiką buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 51,4m³ baltalksnio, 32 m³ juodalksnio bei 12,95 m³ eglės malkinės medienos, mokėtina suma – 6709,37 Lt, tai patvirtina ir byloje esanti ieškovo išrašyta sąskaita-faktūra (b.l. 5), iš kurios matyti, jog ieškovas šią medieną perdavė, o atsakovė ją priėmė. Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad mediena buvo apžiūrėta, pamatuotas jos kiekis ir fiziškai ji buvo perduota atsakovei miško kirtavietėje – miško sandėlyje, atsakovė savo transportu ir pati vežėsi jai parduotą medieną, pati savo nuožiūra pasiimdama jos kiekius, t.y. realiai disponavo visa jam perduota mediena. Pripažino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl parduotos medienos kokybės ir atsiskaitymo už parduotą medieną ir medienos kiekio, nustatė, kad atsakovė jai perduotą (parduotą) malkinę medieną vežė iš miško sandėlio į savo įmonės teritoriją, ją perdirbo, todėl sprendė, kad atsakovę, besiverčiančią medienos perdirbimu, parduotos medienos kokybė tenkino. Nors atsakovės atstovas (bendrovės direktorius K. L.), atsakovės darbuotojas Š. L., kuris yra atsakovės direktoriaus sūnus, teigė, kad dėl netinkamos kokybės medieną atsakovė grąžino ieškovui, kartu ieškovui ir jam nuvykstant į miško sandėlį, pamatuojant medieną ir išrašant ieškovui debetinę sąskaitą, šį teiginį vertino kritiškai, sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė realiai grąžino dalį iš ieškovo įsigytos medienos ieškovui. Įvertino, kad 2013-09-11 išrašytoje sąskaitoje - faktūroje nėra nurodytas jos apmokėjimo terminas, tačiau šiuo atveju pagal CK 6.314 str. 2d. pirkėjui kyla pareiga kainą sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį perduoda pirkėjui daiktus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė medienos ieškovui negrąžino, yra pažeidusi prievolę sumokėti sutartą kainą už nupirktą medieną, todėl yra skolinga už nupirktą medieną nesumokėtą kainos dalį -1352,08 Eur (4631,95 Lt) kuri priteistina iš atsakovės ieškovui (CK 6.63 str. 1d. 1p.). Prašymą priteisti palūkanas už neapmokėtą skolos dalį už 13 mėnesių nuo 2013-09-11d. – 87,20 Eur (301,08 Lt) - tenkino iš dalies, įvertino, kad šalys yra verslininkai, ieškovo prašomos palūkanos 6 procentų metinės palūkanos nuo 1352,08 Eur (4631,95 Lt) sumos nuo 2013-09-11d. iki bylos iškėlimo teisme 2014-09-23d., kas sudaro 83,65 Eur. Vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovės priteisė įstatymo nustatytas 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistinus nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (300 Eur) neviršija Teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų įkainių, įvertino, kad ieškovo reikalavimai yra iš esmės patenkinami, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., teisingumo bei protingumo kriterijais iš atsakovės priteisė 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1d.), taip pat 42,78 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.,) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (CPK 96 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Medžio grupės“ prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, interpretavo šalių valią, nevisiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialines teisės normas. Teismas neteisingai interpretavo ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą kaip pagrindinį įrodymą, patvirtinantį, kad atsakovas medieną priėmė, tačiau vienos šalių išrašyta sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji yra tik buhalterinis apskaitos dokumentas, neįrodantis medienos perdavimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sąskaita-faktūra nepatvirtina tinkamo pareigų įvykdymo, sutartiniams santykiams susiformuoti būtina abiejų šalių valia, sąskaitos išrašymas yra vienašalis aktas, jį pasirašęs asmuo patvirtino sąskaitos gavimą, o ne medienos priėmimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie medienos faktinį paėmimą iš sandėlio. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktą debetinę PVM sąskaitą-faktūrą, medienos gabenimo lapus bei liudytojo parodymus.

Atsiliepimas

Ieškovas Š. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiais, jog sąskaita-faktūra nepatvirtina prekių gavimo fakto, be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, jog prekes gavo, tik nekokybiškas, dabar nurodo priešingai. Atsakovė, priimdama prekes ir pasirašydama PVM sąskaitą-faktūrą, nenurodė jokių prekių trūkumų, pretenzijų nereiškė, malkas išsivežė, dalinai už prekes atsiskaitė, sumokėdama 2077,42 Lt. Sąskaitos-faktūros turinys, kurioje nurodoma, kad atsakovė prekes gavo, tai akivaizdžiai paneigia.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013-01-16 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo malkinės medienos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai ir pagal tarpusavyje susiklosčiusią praktiką buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 51,4m³ baltalksnio, 32 m³ juodalksnio bei 12,95 m³ eglės malkinės medienos, mokėtina suma numatant 6709,37 Lt. Ieškovas atsakovui išrašė sąskaitą-faktūrą Serija IND Nr. 5124704 (b.l. 5), kurioje nurodyta, jog ieškovas šią medieną perdavė, o atsakovės direktorius K. L. ją priėmė. 2014-01-10 pagal minėtą sąskaitą atsakovė ieškovui sumokėjo 2077,42 Lt, ką patvirtina kasos pajamų orderis. Byloje kilo ginčas dėl 4631,95 Lt sumos, kurią atsakovė ieškovui mokėti atsisako.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sąskaita-faktūra patvirtina, kad atsakovė medieną priėmė, nes vienos šalių išrašyta sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji yra tik buhalterinis apskaitos dokumentas, sąskaitos išrašymas yra vienašalis aktas, jį pasirašęs asmuo patvirtino sąskaitos gavimą, o ne medienos priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, tuo tarpu esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apelianto teiginiais dėl sąskaitos-faktūros kaip vienintelio įrodymo vertinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, pasisakė ir dėl šalių paaiškinimų bei liudytojo parodymų, išvadas darė įvertinęs įrodymų visumą.

Atsiliepimas

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino faktą, jog atsakovės direktorius 2013-09-11 sąskaitą-faktūrą Serija IND Nr. 5124704 pasirašė, atsiliepime į ieškinį, triplike bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius K. L. nurodė, jog kartu su ieškovu nuvyko į mišką ir apžiūrėję medieną nusprendė ją įsigyti, tokiu būdu pripažintina, kad sutartis sudaryta atsakovei priėmus ieškovo pateiktą pasiūlymą bei tokį savo apsisprendimą patvirtinus atsakovės direktoriaus parašu, 2013-09-16 atsakovė pradėjo medienos gabenimą iš miško ir dalį jos apdirbo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė realiai disponavo jai perduota mediena, kuri buvo apžiūrėta, pamatuotas jos kiekis ir fiziškai ji buvo perduota atsakovei miško kirtavietėje – miško sandėlyje. Svarbu pastebėti, kad atsakovė savo transportu pati vežėsi jai parduotą medieną, pati savo nuožiūra pasiimdamas jos kiekius. Aplinkybę, kad dalį pagal 2013-09-11 sąskaitą-faktūrą Serija IND Nr. 5124704 perduotos medienos, atsakovė paėmė su savo transportu iš miško kirtavietės patvirtina ir atsakovės pateikti medienos gabenimo lapai, kas leidžia spręsti, jog atsakovė kaip medienos savininkė ėmėsi tam tikrų veiksmų dėl disponavimo turtu. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie medienos faktinį paėmimą iš sandėlio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas negabeno medienos, nes dėl jos paėmimo tam tikru metu ar palikimo miške sprendė atsakovė. Įvertintina, kad 2013-09-16, 2013-09-17 medienos gabenimo lapuose, kuriuose pažymėta, jog 12,95 m³ eglių malkų ir 16,73 m³ baltaksnio malkų gabenti perdavė atsakovės direktorius K. L. pagal sąskaitą IND Nr. 5124704, medieną gabenti priėmė atsakovės darbuotojas – vairuotojas Š. L., kas patvirtina, jog ieškovas medienos pergabenimo metu nedalyvavo ir jokių paėmimą patvirtinančių duomenų pateikti negalėtų. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp jų ir anksčiau buvo plėtojami verslo santykiai, pagal praktiką bei konkrečiu atveju ieškovo ir atsakovės direktoriaus buvo sutarta, kad atsakovas pats pasiims medieną iš sutartos krūvos kirtavietėje be ieškovo dalyvavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės direktoriui pasirašius sąskaitą-faktūrą atsakovei buvo perduota mediena. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovės atsisakymas likusios medienos dalies netransportuoti ir palikti kirtavietėje, ką nurodė atsakovės direktorius bei liudytojas, nors šalių buvo sutarta, kad atsakovė transportuos visą krūvą medienos, galėtų būti pripažįstamas kaip turto savininkės veikimas savo rizika.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktą debetinę PVM sąskaitą-faktūrą, medienos lapus ir liudytojo parodymus nekonkretizuojant kaip šiuos įrodymus turėjo vertinti teismas. Pažymėtina, kad atsakovės direktorius teigė, kad jam nebuvo perduotas visas medienos kiekis, kadangi dalis jos ieškovui buvo grąžinta ieškovui ir jam nuvykus į miško sandėlį, pamatavus medieną ir išrašius ieškovui debetinę sąskaitą. Įvertinus aplinkybę, kad analogiškus parodymus davęs liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas Š. L. yra atsakovės direktoriaus sūnus bei ieškovui paneigus, kad jis būtų taręsis dėl medienos grąžinimo vykdamas matuoti neišvežtą medienos kiekį į miško sandėlį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį teiginį vertino kritiškai. Ieškovas teigė, jog iki 2015 metų sausio mėnesio buvo vilkinamas atsiskaitymas su juo, žadama sumokėti vėliau, byloje duomenų, kad ieškovui būtų buvę reiškiamos pretenzijos dėl medienos kokybės, nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovės direktoriaus paaiškinimai bei atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės dėl debetinės sąskaitos išrašymo, tarimosi dėl medienos grąžinimo, atsiskaitymo už dalį medienos nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad įvertinus ieškovo paaiškinimus, liudytojo Š. L. parodymus apie atsiskaitymą su ieškovu mokant grynais pinigais dalimis, nėra pagrindo netikėti Š. Č. teiginiu, kad su juo buvo vilkinamas atsiskaitymas galimai dėl blogos atsakovės finansinės padėties. Pastebėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kirtavietėje atsakovei perduotos medienos nebėra, iš dalies šį faktą pripažino atsakovės direktorius teigdamas, kad ieškovas galimai pardavė likusį medienos kiekį kažkam kitam. Darytina išvada, kad pripažinti, jog atsakovė įrodė grąžinusi dalį iš ieškovo įsigytos medienos ieškovui, nėra pakankamo pagrindo, to negali patvirtinti ir vienašališkai atsakovės išrašyta debetinė sąskaita-faktūra.

Virš aptartais motyvais ir padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės apeliacinio skundo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.

Netenkinus apeliacinio skundo iš apelianto priteistinos ieškovo patirtos 100 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nėra didesnės, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Medžio grupės“, į.k. 302425024, Š. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

teisėjas Laimantas Misiūnas