Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būtų ūkis“ (skundą padavęs asmuo), Kauno miesto savivaldybė, A. D., A. B., T. B., J. V., A. L., R. K., K. K., J. K., I. S., V. K., J. B., S. T., M. Š., J. Š., G. J., J. J., V. K., R. P., A. R., M. L., G. K., M. L., I. C., V. D., N. P., A. S., S. J. S., R. R., N. R., L. R., V. S., M. L. S., F. M., L. N. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Administracinėje byloje gauta Komisijos bylos Nr. AG-748/07-2019 (toliau – Byla) medžiaga, kuria remiamasi nagrinėjant administracinį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo panaikintas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant ir dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

2.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A-147 „Dėl Kauno miesto Panemunės seniūnijos daugiabučio gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ Kauno būtų ūkis paskirtas, be kita ko, namo būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi.

2.2. Kauno būtų ūkis 2015 m. vasario 11 d. (raštas Nr. 692 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), investicijų plano pateikimo“ (Byla, b. l. 49)) pateikė Agentūrai 2015 m. sausio 8 d. namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektą.

2.3. Agentūra 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. (4)-B2.1-1751 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (jo dalies) suderinimo“ (Byla, b. l. 51) patvirtino, kad pateiktas investicijų planas derinamas, tačiau informavo, kad Agentūros suderintas investicijų planas turi būti tvirtinamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime arba balsuojant raštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsniu arba namo būtų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Dėl to Agentūra paprašė pateikti tokio namo būtų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo kopiją.

2.4. 2015 m. balandžio 8 d. įvyko namo būtų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu (2015 m. balandžio 10 d. namo būtų ir kitų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. BS-43), kuriame nubalsuota, be kita ko, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą ir (ar) jo įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavesti Kauno būtų ūkiui – Projekto administratoriui.

2.5. Kauno būtų ūkis pateikė Agentūrai 2015 m. gegužės 8 d. prašymą Nr. 1 „Kompensuoti projekto ar jo dalies parengimo išlaidas“ (Byla, b. l. 53–56). Kauno būtų ūkis prašė kompensuoti 553,70 Eur išlaidas, patirtas dėl pastato energinio naudingumo sertifikato, kuris parengtas ir išduotas prieš atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą ir investicijų plano (įskaitant jo tikslinimą) (Byla, b. l. 57, 58, 59). Agentūros direktorius 2015 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. B3-1-2263 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KJ 0663 parengti suteikimo“ (Byla, b. l. 61), vadovaudamasis Taisyklių 2, 24, 31 ir 32 punktais, suteikė Kauno būtų ūkiui 553,70 Eur kompensaciją.

2.6. Kauno būtų ūkis pateikė Agentūrai 2015 m. lapkričio 30 d. prašymą „Apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas“ (Byla, b. l. 63–64). Kauno būtų ūkis prašė apmokėti 841,32 Eur Projekto administravimo išlaidas. Agentūros direktorius 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B3-1.1-14 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KJ 0665 ir KJ 0663 parengti suteikimo“ (Byla, b. l. 65), vadovaudamasis Taisyklių 2, 36, 43 ir 44 punktais, suteikė Kauno būtų ūkiui 841,32 Eur valstybės paramą Projekto įgyvendinimo administravimui (Byla, b. l. 66). Apie tai Kauno būtų ūkis informuotas 2016 m. sausio 6 d. raštu „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų ir kitų patalpų savininkams suteikimo“ (Byla, b. l. 67).

2.7. Kauno būtų ūkis pateikė Agentūrai 2016 m. sausio 14 d. prašymą „Apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas“ (Byla, b. l. 70–71). Kauno būtų ūkis prašė apmokėti 442,80 Eur Projekto administravimo išlaidas. Agentūros direktorius 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. B3-1.1.-924 „Dėl valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (duomenys neskelbtini), KJ 0663, (duomenys neskelbtini) įgyvendinti suteikimo“, vadovaudamasis Taisyklių 2, 36, 43 ir 44 punktais, suteikė Kauno būtų ūkiui 442,80 Eur valstybės paramą Projekto įgyvendinimo administravimui (Byla, b. l. 68–69, 72). Apie tai Kauno būtų ūkis informuotas 2016 m. vasario 22 d. raštu „Dėl valstybės paramos 19-os daugiabučių namų būtų ir kitų patalpų savininkams suteikimo“ (Byla, b. l. 73–74).

2.8. Namo būtų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. gruodžio 11 d. paskyrė naują Projekto administratorių – UAB „Namų priežiūros centras“ (nuo 2019 m. liepos 19 d. po įvykusios reorganizacijos UAB „Mano Būtas Kaunas“, t. y. pareiškėją) (2017 m. gruodžio 11 d. balsavimo protokolas Nr. 17/1) (Byla, b. l. 4–7).

2.9. Agentūra 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4)-62-2163 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ (Byla, b. l. 30–31) kreipėsi į Kauno būtų ūkį, informuodama, kad Projektas nėra įgyvendintas per nustatytą terminą, o ir šis terminas nėra pratęstas. Atsižvelgusi į tai, Agentūra informavo Kauno būtų ūkį apie tai, kad ateityje planuojama priimti sprendimą dėl suteiktos valstybės paramos susigrąžinimo.

2.10. Pareiškėja kreipėsi į Agentūrą 2018 m. balandžio 13 d. raštu (Byla, b. l. 33), informuodama, kad nuo 2017 m. gruodžio 11 d. yra naujoji Projekto administratorė. Informavo Agentūrą, kad buvęs Projekto administratorius nevykdė Projekto dėl skolų, tačiau šiuo metu imamasi aktyvių veiksmų Projekto įgyvendinimui. Atsižvelgus į tai, kad namo būtų ir kitų patalpų savininkai nori tęsti Projektą, ir kad pasikeitė Projekto administratorius, buvo prašoma Agentūra pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą.

2.11. Agentūra 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (4)-B2-3167 „Dėl prašymo pratęsti projekto įgyvendinimo terminą“ (Byla, b. l. 34) atsisakė pratęsti terminą Projekto įgyvendinimui ir išbraukė Projektą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos.

2.12. Sprendimu Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 6 ir 85 punktais ir atsižvelgusi į tai, kad Projektas nebuvo įgyvendintas per Projekto įgyvendinimo terminą, įpareigojo pareiškėją, kaip dabartinį namo bendrosios nuosavybės valdytoją, grąžinti išmokėtą valstybės paramos lėšų sumą – 1 837,82 Eur (553,70 Eur – suteiktos valstybės paramos būtų savininkams Projekto (jo dalies – investicijų plano ir pastato energinio naudingumo sertifikato, išduodamo prieš atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą) parengimui, 1 284,12 Eur – suteiktos valstybės paramos būtų savininkams Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms padengti).

2.13. Nesutikusi su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Sprendimą, nes jame nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis valstybės paramą įpareigojamas grąžinti ne ją gavęs Kauno būtų ūkis, o pareiškėja (Byla, b. l. 1–3). Tuo pačiu pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 11BK-IR-19-0792 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo)“ (Byla, b. l. 41) kreipėsi į Kauno būtų ūkį su prašymu pervesti į Agentūros sąskaitą jam išmokėtą valstybės paramą.

2.14. Komisija, pasirengimo nagrinėti pareiškėjos skundą Komisijos posėdyje, priėmė 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (AG-748/07-2019), šiuo į administracinės bylos nagrinėjimo procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Kauno būtų ūkį (Byla, b. l. 43).

2.15. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą Komisijos sprendimą (Byla, b. l. 103–109), šiuo panaikino Sprendimą. Komisijos sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

3.1. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, ir kuri teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, gali, be kita ko, būti teikiama kaip apmokėjimas savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė. Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta Agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ši įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai; 2) vykdo atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą; 3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito ir palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus); 4) teikia nereikšmingą pagalbą; 5) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą; 6) organizuoja Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną (Įstatymo 8 straipsnis).

3.2. Įgyvendinant nurodytą Įstatymo 3 straipsnio 7 dalį patvirtintos Taisyklės, kurių 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos. Šis terminas gali būti vieną kartą pratęstas vieniems metams Projekto administratoriaus ir finansuotojo sutarimu, pranešus apie tai Programą administruojančiai Agentūrai. Jeigu projektas įgyvendinamas butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis, projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas Projekto administratoriaus sprendimu, suderintu su Agentūra. Jeigu projektas esant objektyvioms aplinkybėms (teisminiai ginčai, rangovų bankrotas ar kitos nuo atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nepriklausančios aplinkybės) neįgyvendinamas per šiame punkte nustatytą terminą, Agentūros sprendimu jo įgyvendinimas pratęsiamas tokiam terminui, kad valstybės parama įgyvendinus projektą būtų suteikta Taisyklių nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Taisyklių 85 punkte, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu paaiškėja, kad projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta išmokėta ir (ar) permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4. Įvertinus šį teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Agentūra, būdama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruojanti viešojo administravimo institucija turi jai pavestus įgaliojimus, nustačius, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra neįgyvendintas per nustatytą terminą, priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų sugrąžinimo. Akivaizdu, jog valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl Agentūros kompetencijos priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų sugrąžinimo nekilo. Kauno būtų ūkis iš esmės neginčija ir to, kad Projektas nebuvo įgyvendintas per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą. Ginčo dėl valstybės paramos išdavimo nėra, t. y. Kauno būtų ūkis neginčija, kad jo prašymus patenkinusi Agentūra jam išmokėjo ir jis yra gavęs valstybės paramą Projekto įgyvendinimo administravimui. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kas turi grąžinti valstybės paramą. Agentūra laikosi pozicijos, kad valstybės paramą turi grąžinti Sprendimo priėmimo metu namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą atlikti paskirtas administratorius. Su tokia pozicija nesutiko Komisija, kuri panaikino Sprendimą, konstatavusi, kad ne pareiškėja, o Kauno būtų ūkis turi grąžinti valstybės paramą, nes jis buvo Projekto administratorius ir realiai gavo valstybės paramą už faktiškai ginčo metu atliktus darbus. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka Kauno būtų ūkis, kuris ir pateikė skundą teismui, teigdamas, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirma, Komisija nepagrįstai, spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ta apimtimi, kurioje ginčą turėjo išspręsti tik dėl to, ar teisėta ir pagrįsta valstybės paramą reikalauti grąžinti iš pareiškėjos, peržengė pareiškėjos skundo ribas ir Komisijos sprendime neteisėtai ir nepagrįstai tiesiogiai pasisakė dėl Kauno būtų ūkio pareigos grąžinti valstybės paramą. Antra, Komisijos išvada, kad Kauno būtų ūkis turi grąžinti valstybės paramą, priimta neįvertinus reikšmingų aplinkybių, t. y. Kauno būtų ūkis buvo tik Projekto įgyvendinimo administratorius, tarpininkas išoriniuose santykiuose, o ne faktinis valstybės paramos gavėjas, Kauno būtų ūkis Sprendimo priėmimo metu nebėra Projekto įgyvendinimo administratorius, todėl neturi pareigos atstovauti namo būtų savininkų ir iš savo piniginių lėšų vykdyti namo būtų savininkų prievolę grąžinti gautą paramą, Projektas nebuvo įgyvendintas dėl ne Kauno būtų ūkio veiksmų, o dėl namo būtų ir kitų patalpų savininkų neveikimo (kaltės), buvo pažeista namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidų apmokėjimo savivaldybėms, savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams tvarka, nes Agentūra, priimdama Sprendimą, apie jį neinformavo namo būtų ir kitų patalpų savininkų.

5. Įvertinus šios bylos nagrinėjimo ribas – Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas – aptarto teisinio reguliavimo, nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų procesinių dokumentų argumentų kontekste darytina išvada, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti šį administracinį ginčą visų pirma reikia nustatyti, ar Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėja, kuri neprašė valstybės paramos ir kuriai ji faktiškai nebuvo išmokėta, įpareigota grąžinti valstybės paramą, ar Komisija, spręsdama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstą, teisėtai ir pagrįstai tiesiogiai pasisakė dėl ne pareiškėjos, o Kauno būtų ūkio pareigos grąžinti valstybės paramą.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame Įstatyme ir Taisyklėse nėra sureguliuota situacija, kai sprendimo dėl valstybės paramos susigrąžinimo priėmimo metu projekto administratorius yra pasikeitęs. Įstatyme įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad valstybės parama susigrąžinama iš, be kita ko, projekto administratoriaus. Spręsdama, iš ko turi būti susigrąžinama valstybės parama, kai sprendimo dėl išmokėtų lėšų sugrąžinimo priėmimo metu projekto administratorius yra pasikeitęs, Komisija, išnagrinėjusi bylos medžiagą nesutiko su Agentūros pozicija, kad valstybės paramą turi grąžinti pareiškėja. Komisijos sprendime tokia išvada grindžiama tuo, kad faktiškai valstybės parama buvo išmokėta Kauno būtų ūkiui, ginčo metu buvusiam Projekto administratoriui, ir valstybės paramos susigrąžinimas iš pareiškėjos nėra pagrįstas jokia teisės norma. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, negali nesutikti su tokiais Komisijos argumentais. Tokia išvadą pagrindžia, visų pirma tai, kad Agentūros reikalavimas pareiškėjai grąžinti valstybės paramą nėra pagrįstas nei teisės norma, kaip nustatė Komisija, nei faktinių aplinkybių vertinimui. Taip pat administracinių teismų praktikoje, nagrinėjant administracines bylas dėl Agentūros sprendimų dėl išmokėtų lėšų sugrąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tokiu atveju Agentūra projekto administratoriui išmokėtą valstybės paramą turi susigrąžinti būtent iš projekto administratoriaus ir dėl to priimti sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-802-520/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-715-492/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-502/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-551-602/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-644-556/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-723-261/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-820-261/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-556/2019 ir kt.). Ši administracinių teismų praktika suformuota įvertinus tokias faktines aplinkybes kaip, tai, kas teikė prašymus Agentūrai dėl išlaidų kompensavimo ar administravimo išlaidų apmokėjimo ir kam buvo pervesta Agentūros paskirta valstybės parama. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nėra pateikusi Agentūrai jokių prašymų dėl Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų kompensavimo ar išlaidų apmokėjimo. Agentūros Sprendime nėra nei vieno argumento pagrindžiančio Spendimo teiginį, kad dėl valstybės paramos susigrąžinimo turi būti kreipiamasi į tokio sprendimo priėmimo metu esantį, bet ne faktiškai valstybės paramą gavusi projekto administratorių. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namo bendrosios nuosavybės valdytoja – pareiškėja, teisę organizuoti bei administruoti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą įgijo tik nuo 2017 m. gruodžio 11 d. Tuo tarpu, Projektas buvo suderintas 2015 m. balandžio 10 d. ir turėjo būti įgyvendintas 2017 m. balandžio 10 d. (Taisyklių 6 punktas), kai projekto administratoriumi buvo Kauno būtų ūkis, o ne pareiškėja, kuri dabar yra naujo projekto administratorė. Aplinkybė, kad Kauno būtų ūkis šiuo metu nėra Projekto administratorius niekaip nekeičia faktinių aplinkybių dėl jam faktiškai išmokėtos valstybės paramos vertinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingas situacijos vertinimas būtų neteisingas ir neatitiktų protingumo kriterijų. Todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos sprendimu teisėtai ir pagrįstai Sprendimas buvo panaikintas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

7. Kaip nustatyta, Kauno būtų ūkis Komisijos sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Komisija nepagrįstai išėjo už pareiškėjos skundo ribų ir neteisėtai Komisijos sprendime tiesiogiai pasisakė dėl Kauno būtų ūkio pareigos grąžinti valstybės paramą, taip pažeisdama Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Kauno būtų ūkio nuomone, dėl to turėjo pasisakyti Agentūra, priimdama individualų administracinį aktą Kauno būtų ūkio atžvilgiu. Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. Nors Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme tiesiogiai nėra nurodyta, tačiau išėjimas už skundo ribų sureglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Nepagrįstai peržengus skundo ribas, konstatuojamas proceso teisės pažeidimas. Išėjimas už skundo ribų yra tada, kai teismas, o šiuo atveju Komisija, nagrinėdamas administracinį ginčą, pavyzdžiui, išsprendžia klausimą dėl reikalavimų, kurių nebuvo suformuluoti skunde ar patikslintame skunde, jei toks buvo teikiamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į Komisiją su skundu kreipėsi pareiškėja, prašydama panaikinti Sprendimą. Komisija sprendimu nusprendė Sprendimą panaikinti. Vadinasi nėra pagrindo sutikti su Kauno būtų ūkio pozicija, kad Komisija peržengė pareiškėjos skundo ribas. Kaip matyti, Kauno būtų ūkis yra nepatenkintas, kad Komisija pasisakė dėl jo pareigos grąžinti valstybės paramą. Šiuo aspektu proceso teisės pažeidimo taip nėra, nes Kauno būtų ūkis į administracinę bylą, nagrinėjamą Komisijoje, buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tai reiškia, kad Komisijos sprendimas gali turėti įtakos Kauno būtų ūkio teisėms ir pareigoms. Visgi, įvertinus Komisijoje nagrinėjamo administracinio ginčo ribas ir esmę, iš dalies sutiktina su Kauno būtų ūkio skundo argumentais dėl Komisijos pasisakymo dėl Kauno būtų ūkio pareigos grąžinti valstybės paramą. Pagal pareiškėjos skundą Komisija turėjo išspręsti tik vieną klausimą – ar reikalavimas valstybės paramą grąžinti iš pareiškėjos yra teisėtas ir pagrįstas. Komisijai, kaip ir teismui, vykdančiam teisingumą, sprendžiant administracinius ginčus negalima perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Tai reiškia, kad Komisija neturi atlikti vertinimo už Agentūrą, kuriai suteikti valdingi įgaliojimai priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, jį tinkamai pagrįsti ir motyvuoti, atlikti savarankišką faktinių aplinkybių vertinimą ir faktines aplinkybes kvalifikuoti teisiškai. Nors tai, kad Komisija pateikė papildomus argumentus dėl Kauno būtų ūkio pareigos grąžinti valstybės paramą, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio būtų galima naikinti iš esmės teisingą Komisijos sprendimą, visgi, teisėjų kolegija atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad toks platus ir toliaregiškas teisinis argumentavimas yra ydingas.

8. Kauno būtų ūkis taip pat skunde išdėstė ir kitus argumentus, kuriais grindžia savo poziciją, kad ne jis, o namo būtų ir kitų patalpų savininkai turėjo būti įpareigoti grąžinti valstybės paramą. Šios administracinės bylos ribos – Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pats Kauno būtų ūkis savo skunde nurodo, kad šiuo atveju Agentūra nėra priėmusi jokio sprendimo jo atžvilgiu, kuriuo jis būtų įpareigotas grąžinti valstybės paramą. Vadovaujantis tuo, kad administracinės bylos proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, nepatenkantys į konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nėra teisiškai reikšmingi jos (konkrečios administracinės bylos) kontekste, ir įvertinus tai, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009), darytina išvada, kad šiuo atveju kiti Kauno būtų ūkio skundo argumentai, kuriais jis neigia savo pareigą grąžinti valstybės pareigą, teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl nevertinami.

9. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Kauno būtų ūkio skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

10. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Kauno būtų ūkio skundą atmetus kaip nepagrįstą, konstatuojama, kad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būtų ūkis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.