Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Širmulis“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) V. G., V. G. ir antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. G. prašė pareiškėjo UAB „Širmulis“ prašymą atmesti, nurodė, kad jos tėvai 1998 m. dovanojo žemės sklypą jai būnant santuokoje su V. G. ir vedant bendrą ūkį. Ji žemės sklypą privatizavo, įmokas mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Jai tėvai davė lėšas, kurias panaudojo žemės sklypui įsigyti. Mano, kad Kužiuose turėtų būti išlikę dokumentai, kurie patvirtina, kad žemės sklypas buvo skirtas jos tėvui. Ketina skirtis su V. G., tačiau civilinė byla dar nėra pradėta.

Pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Širmulis“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pareiškėjui pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant ir papildomi paaiškinimai (2 t., 8-9 b. l.). Pareiškėjas siūlė skolininkui priklausančia dalimi laikyti ½ žemės sklypo dalį, tačiau tikslią dalį prašė teismo nustatyti savo nuožiūra, atsižvelgiant į įrodymus ir aplinkybes. Klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo paliko spręsti teismui.

Suinteresuotas asmuo antstolis Arturas Bložė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (2 t., 16 b. l.).

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0041/11/01650 duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-10 vykdomąjį raštą Nr. L2-1945-810, dėl 59414,53 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojo UAB „Širmulis“ naudai. Antstolis Arturas Bložė 2014-09-03 areštavo skolininkui V. G. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (nekilnojamasis turtas registruotas V. G. vardu) (2 vykd. b. t., 182184, 185-186 b. l.).

Suinteresuotas asmuo V. G. teigė, kad žemės sklypas, kurį areštavo antstolis Arturas Bložė, jai priklauso asmenine nuosavybės teise, nes buvo įsigytas už asmenines lėšas, skolininkas V. G. neprisidėjo įsigyjant minėtą žemės sklypą. Paaiškino, kad žemės sklypas buvo skirtas naudotis jos tėvams, jie žemės sklypą perleido jai, o ji žemės sklypą privatizavo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. G. įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1995-02-13 sudariusi valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P91/95-0563 (vykd. b. 1 t., 14 b. l.). Areštuotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje su skolininku V. G. (1 vykd. b. t., 13 b. l.). Daugiau rašytinių įrodymų apie žemės sklypo įsigijimo aplinkybes nei vykdomojoje byloje, nei teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje suinteresuoti asmenys nepateikė.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Kadangi suinteresuoti asmenys nepateikė rašytinių įrodymų, kad V. G. vardu registruotas, po santuokos sudarymo įsigytas, antstolio areštuotas nekilnojamasis turtas, priklauso V. G. asmenine nuosavybės teise, todėl konstatuojama, kad turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3. 88 str.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko V. G. asmeninio turto. Antstolis areštavo abiems sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas UAB „Širmulis“. Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, ir nustatyti naudojimosi turtu tvarką yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. G. ir V. G. nuosavybė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad V. G. dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Byloje dalyvaujantys asmenys teismui nepateikė naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projekto.

Nesant tinkamai įforminto bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų, nepažeisdamas bendraturčių teisėtų interesų, nustatyti, kokiais konkrečiai žemės plotais bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų galima nustatyti naudotis skolininkui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 2 d., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, areštuoto 2014-09-03 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0041/11/01650, dalis yra ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.