Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

A. A. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–11) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė, įstaiga, darbdavė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2025 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-647 darbo byloje Nr. APS-131-28036/2024 (toliau – sprendimas), kuriuo jo prašymas buvo atmestas, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo įstaigoje neteisėtu ir grąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad jis iki 2024 m. lapkričio 19 d. dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) pareigose; 2023 m. rugpjūčio mėn. jis davė interviu žurnalistei R. N. istorinio tyrimo tikslais, pokalbio tema – sovietinis laikotarpis, kai homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu; 2024 m. birželio 21 d. straipsnis buvo išspausdintas leidinyje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo pasisakymai interviu metu su juo nebuvo suderinti, buvo iškraipyti ir interpretuoti klaidinančiai, jis neteisingai buvo suprastas; po straipsnio paviešinimo žiniasklaidoje kilo didelis ažiotažas, buvo paskleista neigiama nuomonė apie jo pasisakymus; dėl interviu buvo gautas Lietuvos psichologų sąjungos raštas, sukėlęs reakciją įstaigoje; 2024 m. liepos 4 d. įstaigos gydytojų ir medicinos psichologų posėdyje buvo nutarta kreiptis į įstaigos Etikos komisiją, kuri 2024 m. spalio 21 d. pripažino, kad jis šiurkščiai pažeidė darbuotojų elgesio kodekso lojalumo principą ir pateikė siūlymą jam pripažinti pažeidimus; 2024 m. lapkričio 4 d. gavo įstaigos direktoriaus pranešimą, reikalaujantį viešai atsiprašyti LGBTQ bendruomenės ir psichiatrų bendruomenės; 2024 m. lapkričio 15 d. jo atstovas pateikė poziciją, nurodydamas Etikos komisijos neobjektyvumą; 2024 m. lapkričio 18 d. ieškovas pasiūlė kartu su atsakovės administracija paskelbti bendrą paaiškinimą įstaigos tinklalapyje; 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė priėmė įsakymą „Dėl darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo ir gyd. A. A. K. atleidimo iš darbo (užimamų (duomenys neskelbtini), gydytojo psichiatro pareigų)“ Nr. PP-0972 (toliau – įsakymas), kuriuo nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pažymėjo, kad atsakovė, konstatuodama šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, rėmėsi viešai paskelbtu interviu, kurio turinys nebuvo suderintas su juo, todėl jo žodžiai buvo iškraipyti, netinkamai perteikti. Atsakovė ir jos Etikos komisija nevertino interviu konteksto ir temos, interviu buvo atliekamas istorinio tyrimo tikslais ir buvo kalbama apie homoseksualumą sovietmečiu (tuo metu homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu ir kaip diagnozė iki 1990 m. buvo įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją), todėl visi jo pasisakymai ir pateikti pavyzdžiai buvo išsakyti tik to laikotarpio kontekste. Pažymėjo, kad atsakovė ignoravo visus jo paaiškinimus, įstaigos Etikos komisija savarankiškai ir objektyviai netyrė paties pirminio interviu turinio, jo tikslo ir konteksto, neatsižvelgė į tai, kad pasakojimas buvo apie praeitį (homoseksualumą sovietmečiu). Nurodė, kad atsakovė dėl jo profesinės etikos pažeidimo rėmėsi Lietuvos bioetikos komiteto 2024 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2-209 „Dėl viešų pasisakymų homoseksualių asmenų atžvilgiu“, tačiau 2025 m. sausio 7 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. 21RE-12 (AG-950/04-2024) panaikino Lietuvos bioetikos komiteto 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2-209. Paaiškino, kad atsakovė ignoravo faktinę aplinkybę, jog jis viso proceso metu bendradarbiavo su įstaiga, teikė paaiškinimus tiek tiesiogiai, tiek per atstovą, dalyvavo posėdžiuose, tuo tarpu interviu nebuvo teikiamas įstaigos vardu ir darbo metu, įstaigai nebuvo padaryta reputacinė žala ir nepakenkta jos interesams. Pažymėjo, kad jis nepažeidė savo tiesioginių darbo (profesinių) pareigų ir nėra įrodymų apie tai, kad jis diskriminuotų homoseksualius asmenis, smerktų, menkintų, žemintų juos, skatintų neteisingus bei žalingus stereotipus apie juos, todėl jo atžvilgiu buvo pritaikyta neproporcinga ir neadekvati priemonė.