- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-753-661/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- J. P.-M., J. P.
- Atsakovas
- L. N.
- Trečiasis asmuo
- R. Č., K. M.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P.-M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. – M. ieškinį atsakovei L. N. – A., tretiesiems asmenims R. Č. ir K. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovė J. P. – M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti ieškovei J. P. – M. iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės patalpas, pažymėtas uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ 2011-04-19 parengtuose „Buto Nr. 4 (duomenys neskelbtini) Vilniuje Pastogės ploto skaičiavimuose“ projektiniais indeksais Nr. A (9.80 kv. m), B (3,42 kv. m) ir C (0,49 kv. m).
Atsakovė ieškinio nepripažino. Ieškovė sutikimą minimoms palėpės patalpoms tvarkyti gavo iš senų buto šeimininkų dar 1998 metais, tačiau nieko nedarė iki šiol. Atsakovė laiko, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas panašaus pobūdžio sutikimas galioja trejus metus. Atsakovė taip pat informavo teismą, kad 2010 m. sausio 18 d. pateikė prašymą Registrų centro Vilniaus filialui dėl minėtos palėpės patalpų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau gavusi atsakymą, kad toks nekilnojamasis daiktas negali būti įregistruotas, nes neatitinka atskirų nekilnojamojo turto objektų reikalavimų. Todėl atsakovė laikanti, kad ieškinys neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 –asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė ieškovės J. P. – M. ieškinį atmesti.
Teismas konstatavo, kad bendrojo naudojimo patalpomis, priklausančiomis visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jų nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui, gali būti tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas. Nagrinėjamu atveju namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palėpėje nėra suformuota patalpų, kurios būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, ir kurios priklausytų visiems namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų plotui. Kadastro duomenys patvirtina, kad neįrengtos palėpės plotas sudaro 14,56 kv. m (b.l. 74; 80). Tačiau palėpėje nėra patalpų, suformuotų kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, ir namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų dalys į palėpę nenustatytos. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2010-01-13 sprendimu Nr. KS-115 ir 2010-01-28 sprendimu Nr. KS – 286 atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (b.l. 68-71). Minėtuose sprendimuose konstatuota, kad neįrengtos palėpės dalies negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto, nes ji neturi išėjimo į lauką ar pastato bendrą erdvę, o į neįrengtą pastogės dalį gali būti patenkama tik iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 5. Ieškovė neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. numatytų bendraturčio teisės reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrindų, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teise namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkams priklausančio daikto buvimo, ieškovės dalies bendrame turte dydžio, kad atidalijimas galimas natūra ir pagal ieškovės pateiktą projektą iš prašomos atidalinti dalies galima suformuoti savarankišką nekilnojamojo turto vienetą, kuriuo ieškovės galės naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių. Tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl atidalijimo būdo, bet ir dėl ieškovės dalies bendrame turte dydžio, kuris teismo sprendimo priėmimo dieną neišspręstas ir ieškovė nereiškia reikalavimo dėl jos nuosavybės teisės pripažinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė (apeliantė) J. P.-M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais:
1) apeliante nesutinka su teismo teiginiu, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palėpėje nėra suformuota patalpų, kurios būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, kuris priklausytų visiems namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų plotui. Apeliantė nurodo, kad butų (Nr. 1, 2 ir 5) savininkai savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į palėpę jau yra įgyvendinę dar 1998 m. balandžio mėn. 7 d. kuomet buto Nr. 5 savininkas, kreipėsi į juos su prašymu leisti įsirengti palėpę. Šio buto savininkas gavo notaro patvirtintus butų Nr. 1 ir 2 savininkų R. Č. ir A. M., bei buto Nr. 4 savininko A. P. leidimus įsirengti palėpę.
2) teismas netinkamai tyrė įrodymus ir teigė, jog Nr. 1, 2 ir 4 butų savininkai davė sutikimą ne tik butui Nr. 5 įsirengti palėpę, bet ir atlikti jos teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į buto Nr. 4 savininko duotą sutikimą tik įsirengti palėpės patalpas, o ne atlikti ir jos teisinę registraciją. Todėl ši teismo padaryta prielaida prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.
3) buto Nr. 5 savininkas, atlikęs rekonstrukcijos ir remonto darbus, taip palėpės sąskaita savo buto plotą padidino nuo 36,61 kv.m. iki 103,28 kv.m., o vėliau, t.y. 2010 po atlikto kapitalinio remonto sumažino šio buto plotą iki 93,80 kv.m., palėpę įregistravo nekilnojamojo turto registre, kuri įskaičiuojama į bendrą buto plotą.
4) buto Nr. 5 savininkas notarine tvarka patvirtino ir neprieštaravo, jog buto Nr. 4 savininkė „įsirengtų stoginę virš jai nuosavybės teise priklausančio buto“. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė.
5) teismas padarė klaidingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) esančio namo palėpėje nėra suformuotų patalpų - į bylą pateikti planai patvirtina, kad patalpos yra suformuotos. Didžioji dalis palėpės, kurią dabar nuosavybės teise valdo atsakovė yra suformuota dar 1998 m., kuomet buvo ruošiamasi įsirengti palėpės patalpas. Likusi palėpės dalis, esanti virš ieškovės buto taip pat yra suformuota, nes yra atlikti specialūs šios palėpės dalies matavimai, nustatytos plotas ir pan. Taip pat visa palėpė, dar iki buto Nr. 5 savininko pradėtų darbų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė visiems šio namo butų savininkams, kurie vėliau (butų Nr. 5 , Nr. 1 ir Nr. 2) įgyvendino savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į palėpę (vieni iš jų savo dalies atsisakydami, t.y. duodami sutikimą įsirengti palėpę ir jiems priklausančiose palėpės dalyse, o kitas (buto Nr. 5 savininkas) savo teisę įgyvendino įsirengdamas patalpas palėpėje, apimančias ne tik jo, bet ir kitų bendrasavininkių dalis).
6) teismas prieštarauja pats sau, nurodydamas, jog „ieškovė neįrodė bendrosios dalinės nuosavybės teise namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkams priklausančio daikto buvimo „ tuo tarpu kai aukščiau sprendime yra teigiama, kad „kadastro duomenys patvirtina, kad neįrengtos palėpės plotas sudaro 14,56kv.m“. Tai akivaizdžiai įrodo, jog daiktas, t.y. neįrengta palėpės dalis, yra.
7) teismas, atmesdamas ieškinį, taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esančio namo butų ir patalpų savininkų dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise nėra nustatytos. Ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad atlikus tam tikrus skaičiavimus yra nustatytos konkrečios kiekvienam butui priklausančios dalys. Viso buvusios neįrengtos pastogės plotas yra 89,79 kv.m. Jis paskaičiuotas taip: 126,40 kv.m. (viso namo (duomenys neskelbtini), Vilnius pastogės plotas) minus 36,61 kv.m. (buto Nr. 5 plotas). Buto Nr.4 procentinė pastogės dalis yra 14,61 %, t.y. 13,12 kv.m; buto Nr.l- procentinė pastogės dalis yra 23,62 % , t.y. 21,21 kv.m.; buto Nr. 2 procentinė pastogės dalis yra 41,42 %, t.y. 37,19 kv.m.; buto Nr.5 procentinė pastogės dalis yra 20,35 %, t.y. 18,27 kv.m.. Taigi atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, kad teismas net nevertino ir neatsižvelgė į šiuos ieškovės pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas naikintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl palėpės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė siekia įgyvendinti savo nuosavybės teises į likusią, neįrengtą, namo palėpės dalį. Tam prieštarauja atsakovė. Tarp ieškovės ir kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių dėl neįrengtos namo palėpės dalies atidalinimo ginčo nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra su pastoge. Dalis šio namo pastogės, po buto Nr. 5 rekonstrukcijos patenka į bendrą buto Nr. 5 nuosavybės teise priklausančio atsakovei, plotą. Likusi laisva pastogės dalis yra neįregistruota VĮ „Registrų centre“. Ieškovė kreipėsi dėl likusios pastogės dalies įregistravimo kaip nekilnojamojo objekto, tačiau Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2010-01-13 sprendimu Nr. KS-115 ir 2010-01-28 sprendimu Nr. KS – 286, atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto (ginčo palėpės) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (b.l. 68-71), nes pagal neįrengtos palėpės dalies negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto, nes ji neturi išėjimo į lauką ar pastato bendrą erdvę, o į neįrengtą pastogės dalį gali būti patenkama tik iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 5. Iš esmės šia nuostata rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškinį. Kita vertus, šiuo metu situacija yra tokia, jog neįrengtos palėpės dalimi, kaip bendrojo naudojimo patalpa negali naudoti nei vienas namo gyventojas.
Tokiu atveju pagal pirmosios instancijos teismo ir kadastro sprendimus ieškovė iš esmės netenka teisės realiai įgyvendinti savo nuosavybės teisės į virš jos buto likusią namo palėpės dalį. Pirmosios instancijos teismas nors formaliai tinkamai pritaikė materialines teises normas, tačiau kolegijos nuomone, teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Be to, toks sprendimas nesudaro palankių prielaidų tolimesniam bendraturčių taikiam sutarimui. Iš nurodytų teismo ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimų matyti, kad nebuvo tirtos techninės galimybės ieškovei atsidalinti ir įsirengti palėpę kitu būdu – nepatenkant pro butą Nr. 5 ar iš lauko pusės.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Apeliantės pateikta Bendros Lietuvos ir Vokietijos Įmonės UAB „Elvora“ architektūrinė-statybinė dalis patvirtina, jog iš esmės įmanomas patekimas į neįrengtos palėpės dalį per apeliantės butą, atidengiant perdangą tarp pirmojo aukšto ir pastogės. Tokiu atveju kolegija mano, jog apeliantės ieškinio reikalavimas atidalinti ieškovei J. P. – M. iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės patalpas, pažymėtas uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ 2011-04-19 parengtuose „Buto Nr. 4 (duomenys neskelbtini) Vilniuje Pastogės ploto skaičiavimuose“ projektiniais indeksais Nr. A (9.80 kv. m), B (3,42 kv. m) ir C (0,49 kv. m) yra pagrįstas ir teisėtas.
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 249,30 Lt bei 1400 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 ir 98 str.). Be to, apeliantei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t.y. 2019,30 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
n u s prendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
atidalinti ieškovei J. P. – M. asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės patalpas, pažymėtas uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ 2011-04-19 parengtuose „Buto Nr. 4 (duomenys neskelbtini) Vilniuje Pastogės ploto skaičiavimuose“ projektiniais indeksais Nr. A (9.80 kv. m), B (3,42 kv. m) ir C (0,49 kv. m).
Priteisti iš atsakovės L. N. – A. ieškovės J. P. – M. naudai 3668,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.