- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-175-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00463-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas G. V. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje nubaustas galutine nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
2015 m. kovo 4 d. prašymu G. V. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam laikotarpiui.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi G. V. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu G. V. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują nutartį – patenkinti jo prašymą ir jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti likusiam laikotarpiui.
Skunde nurodoma, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, gavęs asmens prašymą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Šalies argumentai
G. V. pažymi, kad prašyme teismui jis nurodė, jog yra visos sąlygos, numatytos ATPK 329 straipsnyje, dėl specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo: nuo specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė laiko, jis išklausė ir yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, praėjo vairuotojų papildomą mokymą, praėjo vairuotojų sveikatos medicininį patikrinimą, per specialios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė naujų teisės pažeidimų, paskirtą baudą sumokėjo. Teigia suprantantis, kad teismas gali, bet neprivalo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, žinantis, jog teismas visuomet vertina, ar yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai – nubausti ir auklėti, kad pažeidėjai laikytųsi įstatymo, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
G. V. teigimu, paskirta nuobauda jam padarė reikiamą auklėjamąjį poveikį, jis suprato savo netinkamo elgesio padarant administracinį teisės pažeidimą pavojingumą ir padarė iš to išvadas. Nurodo, kad jis nebevartoja alkoholio, ateityje pažada jokių pažeidimų nedaryti, seniūnija jį charakterizuoja teigiamai. Mano, kad tai patvirtina, jog paskirtąja nuobauda auklėjimo tikslas yra pasiektas.
Skunde G. V. taip pat pažymi, kad jis savo prašymą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą grindė poreikiu vairuoti įgyvendinant teisę į darbą ir rūpinantis artimaisiais dėl to, kad norėjo patikinti teismą, jog nubaudimo tikslas yra visiškai pasiektas – žymiai pablogėjo ne tik jo, bet ir jo šeimos, kurioje auga mažamečiai vaikai, materialinė padėtis ir tai tęsiasi jau daugiau kaip pusantrų metų. Teigia, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkintų jo prašymą ir sutrumpintų specialiosios teisės atėmimo terminą, jis buvusioje darbovietėje vėl būtų priimtas į darbą.
Pasak G. V., teismas skundžiamą nutartį pagrindė tik deklaratyviais teiginiais, nurodydamas, kad įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą. Teigia, kad nutartyje nėra jokių argumentų, paaiškinančių, kaip bus apgintas visuomenės interesas atmetant jo prašymą, taip pat teismas nepaneigė jo patikinimo, jog yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Kartu pastebi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nors nuo 2011 metų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose formuoja bendrosios kompetencijos teismai, tai ne kartą yra pažymėjęs ir Šiaulių apygardos teismas (pvz. 2015 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-120-282/2015).
Šalies argumentai
G. V. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu pripažinus jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, nė už vieną iš šių pažeidimų jam nebuvo paskirta nuobauda atimti teisę vairuoti transporto priemones. Ši nuobauda paskirta tik nustatant subendrintą nuobaudą. Mano, kad galima subendrinti tik paskirtas nuobaudas, kaip tai nurodyta ATPK 33 straipsnyje.
Be to, G. V. pastebi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiu skundu ji gali būti skundžiama – atskiruoju ar apeliaciniu, todėl jis savo skunde taip pat nenurodė, koks tai skundas. Kadangi teismas nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo paskelbimo, daro išvadą, jog iš to seka, kad nutartis skundžiama atskiruoju skundu (ATPK 302¹⁵ straipsnis), nors teismų praktikoje laikoma, kad tokios nutartys skundžiamos apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo paskelbimo (ATPK 302² straipsnis). Pažymi, kad skundą jis teikia nepraleisdamas teismo nurodyto 7 dienų termino.
G. V. įsitikinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes įvertino neteisingai, todėl, atmesdamas jo prašymą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. V. skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupė (toliau – Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG) prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG manymu, teismas priėmė teisiškai pagrįstą ir teisingą sprendimą. Mano, kad G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Pažymi, kad automobilio vairavimas neblaivam yra ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį ATPK numatyta sankcija yra žymiai didesnė už kitų ATPK dešimtame skirsnyje numatytų pažeidimų sankcijas. Atkreipia dėmesį, kad tokiais veiksmais pažeidėjas kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Pabrėžia, kad neatsakingas ir pavojingas transporto priemonių vairavimas yra viena iš prioritetinių krypčių eismo saugumo srityje, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės pareiga yra užtikrinti eismo saugumą bei ATPK tikslų įgyvendinimą aptarnaujamojoje teritorijoje. Taip pat pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip pat, tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam G. V. iškils rūpesčių, susijusių su pragyvenimo šaltiniu, darbu, negali būti besąlyginis pagrindas priimti sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir tai neturėtų būti pripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti priimamą sprendimą. Be to, G. V. 2004 m. kovo 30 d. jau buvo baustas administracine nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad padarė eismo įvykį būdamas neblaivus.
G. V. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones G. V. atėmimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko ir per šį laikotarpį pastarasis naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (16-19 b. l.), yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (12 b. l.), paskirtą baudą sumokėjo, baigė papildomą vairuotojų mokymą (13 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad G. V. turi šeimą, kartu su žmona augina du mažamečius vaikus (4 b. l.), šeima bendruomenės narių ir kaimynų charakterizuojama teigiamai (8 b. l.), G. V. yra bedarbis, registruojasi darbo biržoje, UAB „A.“ prašyme nurodyta, kad tuo atveju, jei G. V. būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, jis vėl būtų įdarbintas (10 b. l.).
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neigiamas pasekmes ne tik G. V., bet ir jo šeimos nariams, nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, dėl teisės vairuoti netekimo kylančios neigiamos pasekmės nesudaro pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, nes administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Kartu pažymėtina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. V. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, buvo baustas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas net 3,34 promilių girtumas. Minėtos aplinkybės rodo, kad G. V. dėl savo netinkamo elgesio išvadų nedaro, be to, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į skundą, jo padarytas pažeidimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik kitų eismo dalyvių turtui, bet ir jų sveikatai ir netgi gyvybei. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad sutrumpinus G. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Nors Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarime užfiksuoti duomenys patvirtina G. V. skunde nurodytą aplinkybę, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam buvo paskirtas tik nustatant subendrintą nuobaudą, o ne skiriant jam nuobaudą už atskirus administracinius teisės pažeidimus – šiuo atveju už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, šis skundo argumentas minėto nutarimo vykdymo stadijoje nenagrinėtinas – įstatymai nesuteikia teismui teisės revizuoti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nesutikdamas su minėtu apylinkės teismo nutarimu G. V. turėjo teisę jį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Atsakant į skundo argumentą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pastebėtina, kad vadovautis tokia praktika jokie teisės norminiai aktai nedraudžia, o kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismas vadovavosi ir bendrosios kompetencijos teismų (šiuo atveju – Šiaulių apygardos teismo) formuojama praktika.
Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu, iš G. V. skundo turinio, taip pat iš to, kad jis skundą pateikė nepraleidęs septynių dienų apskundimo termino ir savo skunde netgi paminėjo ATPK 302¹⁵ straipsnį, akivaizdu, kad pastarasis aiškiai suprato, jog nutartis skundžiama atskiruoju skundu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti G. V. skundą jame išdėstytais motyvais ir minėtą nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.