- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- A8.-98-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01621-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini) direktore, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2020 m. gruodžio 2 d., 8 val. 30 min., Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postą, pateikdama T1 tipo deklaraciją MRN20LTVK2000177CBB00 ir prekes, kurios perkrautos į kitą transporto priemonę, nei nurodyta tranzitinėje deklaracijoje. Atlikus muitinį patikrinimą nustatyta, kad minėtų prekių gavėja yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 25 d. be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba L520454 ir prekės iškrautos iš transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. AA2796TI/AA7461XK, įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus nustatyta, kad pažeistas tranzito terminas. Prekių gavėja (duomenys neskelbtini) direktorė G. K. būdama atsakinga už prekių pateikimą muitinei ir muitinės formalumų atlikimą nustatyta tvarka, neužtikrino prekių ir jas lydinčių dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą (pateikimo terminas 2020 m. lapkričio 6 d., o pateikė 2020 m. gruodžio 2 d.), tokiais veiksmas G. K. pažeidė muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką. Tokiu būdu G. K. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnyje.
G. K. 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinime Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. iš Odesos, Ukrainos, atvyko mašina Nr. AA2796TI/AA7461XK su įtempiamais lynais, INVOICE Nr. 1767 su tranzitine deklaracija Nr. MRN20LTVK2000177CBBOO 2020 m. lapkričio 24 d. su uždėta plomba L520454. (duomenys neskelbtini) asocijuota su (duomenys neskelbtini) įmone, tiekiančia medžiagas gamybai. Gaunamos medžiagos iškraunamos (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2020 m. lapkričio 24 d. buvo saviizoliacijoje, tai dokumentus iškrovė ir mašiną priėmė (duomenys neskelbtini) armatūros cecho viršininkas V. N., kuris dirba su šiomis medžiagomis. Jis ne kasdien susiduria su muitinės dokumentais ir nežinojo, kad su tranzitine deklaracija mašinos iškraudinėti negalima. 2020 m. gruodžio 1 d. ji atvyko į darbą ir gavusi iš V. N. dokumentus, suprato, kad procedūra neužbaigta ir iš karto kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą. Nurodo, kad yra kalti ir prašo nebausti (b.l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. gruodžio 23 d. gautas G. K. papildymas prie paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad ji sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Papildomai nurodė, kad prie visos situacijos prisidėjo ir neatsakingas vairuotojas, kuriam ant CMR aiškiai buvo nurodytas išmuitinimo adresas, o jis nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) išsikrovimui, neatlikęs išmuitinimo procedūrų. Per lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) iš VO „Stalkanat-Silur“ Odesosm, Ukraina atvyko 5 mašinos su tokiu pat kroviniu ir visi vairuotojai vyko į muitinės krovinių postą atlikti muitinės procedūras ir tik po to į gamyklą išsikrovimui. Esamai situacijai įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija bei vairuotojo neatsakingumas. Ji kaltę prisiima ir prašo nebausti.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. K. kaltė padarius ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus įrodyta 2020 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3-4), G. K. 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinimu, kuriame ji pripažįsta padariusi administracinius nusižengimus (b.l. 10), 2020 m. gruodžio 23 d. papildymu prie paaiškinimo, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus ir kita bylos medžiaga.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: „Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.“; 192 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: „Nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.“; 233 straipsnio 1 ir 3 dalys reglamentuoja, kad: „1. Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. 3. Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.“
ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.
ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką.
ANK 216 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą.
Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole G. K. veika – be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba, kvalifikuota pagal ANK 216 straipsnio 1 dalį. Kadangi, minėtas straipsnis dalių neturi, todėl nuoroda į ANK 216 straipsnio 1-ąją dalį laikytina pertekline ir yra šalintina.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. 2020 m. gruodžio 2 d., 8 val. 30 min., Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postą, pateikdama T1 tipo deklaraciją MRN20LTVK2000177CBB00 ir prekes, kurios perkrautos į kitą transporto priemonę, nei nurodyta tranzitinėje deklaracijoje. Atlikus muitinį patikrinimą nustatyta, kad minėtų prekių gavėja yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 25 d. be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba L520454 ir prekės iškrautos iš transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. AA2796TI/AA7461XK, įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus nustatyta, kad pažeistas tranzito terminas. Prekių gavėja (duomenys neskelbtini) direktorė G. K. būdama atsakinga už prekių pateikimą muitinei ir muitinės formalumų atlikimą nustatyta tvarka, neužtikrino prekių ir jas lydinčių dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą (pateikimo terminas 2020 m. lapkričio 6 d., o pateikė 2020 m. gruodžio 2 d.), tokiais veiksmais G. K. pažeidė muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką. Tokiu būdu G. K. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį, bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnyje.
G. K. atsakomybę už administracinių nusižengimų padarymą lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinius nusižengimus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – pažeidimai savo esme buvo neatsargūs, padaryti dėl neapdairumo. Byloje nustatyta viena G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. K. susipažinusi su importo dokumentais, iš karto kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą dėl galimų pažeidimų padarymo. G. K. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad ji pati buvo saviizoliacijoje ir importo dokumentus tvarkė (duomenys neskelbtini) armatūros cecho viršininkas, kuris nežinojo, jog su tranzitine deklaracija negalima iškrauti mašinos. Teismas įvertina ir kitus G. K. charakterizuojančius duomenis – ji dirba (duomenys neskelbtini) direktore, tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. K., kaip pirmą kartą baudžiamai už muitinės taisyklių pažeidimus, skirti švelnesnes nuobaudas, nei ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Teismo nuomone, net ir minimalių ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio sankcijose nustatytų nuobaudų skyrimas G. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti G. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnes administracines nuobaudas, nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies, 211 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Paskirtinos nuobaudos bendrintinos, remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
G. K. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnyje, ir jai paskirti:
už nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą;
- už nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą;
- už nusižengimo, numatyto ANK 216 straipsnyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. K. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.