- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2VP-17724-727/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12601-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. L., L. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. L., L. L., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. L., prašydama nustatyti, kad skolininkui Ž. L. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. L. priklauso ½ sutuoktinės L. L. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų.
Atsiliepimas
Antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos prašymu, prašo jį tenkinti. Nurodo, jog atliekant vykdomuosius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko buvo nustatyta, kad skolininkas yra santuokoje (sutuoktinis L. L.) ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Proceso metu areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinio banko sąskaitose. Byloje turimais duomenimis piniginių lėšų likutis skolininko sutuoktinio sąskaitose yra 441,43 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 str. norma 2021 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-21-179-10107 skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, piniginių lėšų ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Bylos duomenimis, per nustatytą terminą nei skolininkas, nei jo sutuoktinė sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė, todėl, antstolio vertinimu, išieškotojas teisėtai kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte.
Antstolis Robertas Vasiliauskas 2021 m. gegužės 27 d. raštu Dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-179-16513 teismui papildomai nurodė, jog byloje turimais duomenimis šiai dienai piniginių lėšų likutis skolininko sutuoktinės sąskaitose yra 581,43 Eur, kuris matomas per antstolių informacinę sistemą. Taip pat nurodė, jog lėšos sutuoktinės sąskaitose areštuotos patvarkymu Nr. S-21-179-10113, kuris, remiantis teismų praktika, iš esmės atitinka turto arešto sampratą. Informavo teismą, jog asmeninio skolininko turto, iš kurio būtų galima padengti skolą, nėra. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra, registruoto kilojamojo ir nekilnojamojo turto skolininkas neturi, kito skolininko turto bei piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, o VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Skolininko atžvilgiu vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų, bendras skolininko atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų skaičius – 4, išieškoma suma – 5148,72 Eur.
Atsiliepimas
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d. numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, jog 2021 m. kovo 29 d. antstolio nurodymas Nr. S-21-179-10113, kuriuo buvo nutrauktas piniginių lėšų išmokėjimas iš skolininko Ž. L. sutuoktinės vardu L. L. atidarytų sąskaitų kredito įstaigose, t.y. buvo apribotas naudojimasis turtu, iš esmės atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ir sudaro pagrindą išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2387-803/2016).
2021 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-21-179-10107 skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, piniginių lėšų ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-21-179-12630 pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
Nustatyta, kad santuoka tarp Ž. L. ir L. L. sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininko ir jo sutuoktinės L. L. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, būtų įregistruota priešvedybinė ar povedybinė sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamos lėšos ir turimos lėšos, esančios kredito įstaigose, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra L. L. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui Ž. L. priklauso ½ jo sutuoktinės L. L. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Nustatyti, kad skolininkui Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.