Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-22 · Administracinė byla Nr. eAS-114-756/2020

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. eI3-9-609/2023Sprendimas · 2023-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
eAS-114-756/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02632-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Rytis Krasauskas
Atsakovas
UAB „Šilutės bioenergija“
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės bioenergija
Administracinė byla Nr. eAS-114-756/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02632-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės bioenergija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės bioenergija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilutės bioenergija“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 199 774,09 Eur skolą bei 5 procentų dydžio palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2020 m. vasario 3 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 2 d. su atsakovu UAB „Šilutės bioenergija“ sudarė Paramos sutartį Nr. 3VK-KL-11-1-007965-PR001, pagal kurią Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KL-11-1-007965-PR001 „Pakaitinio kuro gamybos verslo vystymas“. Paramos gavėjas 2013 m. balandžio 30 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 689 780,01 Lt (199 774,10 Eur) paramos sumą. 2013 m. birželio 4 d. Paramos gavėjui buvo išmokėta 199 774,09 Eur paramos suma. Agentūrai nustačius, kad Paramos gavėjas padarė pažeidimą, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. SKP-102 „Dėl UAB „Šilutės bioenergija“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ pritaikė išmokėtos 199 774,09 paramos sumos susigrąžinimo sankciją bei nutraukė Paramos sutartį. Pareiškėjo teigimu, Paramos gavėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė pažeidimą – Paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Paramos gavėjas nevykdė Projekte numatytų granulių pardavimo rinkoje. Bendrovė už biogranulių bei smulkintos biomasės pardavimus didesnes pajamas gavo iš kitų bendrovių ir susijusių fizinių asmenų (UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Timbersita“, N. A.), joms teikė paslaugas, todėl jo veikloje nebuvo jokio funkcinio savarankiškumo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – 199 774,09 Eur vertės turto areštą UAB „Šilutės bioenergija“ turtui ir piniginėms lėšoms. Nurodė, kad Paramos suma yra akivaizdžiai didelė. Teigė, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšas. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir atsakovo veiksmai lėmė neteisėtą išmokėtą ES paramą. Pareiškėjo nuomone, gali kilti reali grėsmė, jog už paramos lėšas įgytos investicijos bus perleistos tretiesiems asmenims, todėl tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.