Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-03-23 · Byla Nr. N2-1321-558/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
N2-1321-558/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09893-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
S. B. G.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Civilinė byla Nr. N2-1321-558/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09893-2014-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieškovei G. S., ieškovės atstovei advokatei Reginai Laurinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui S. B. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, gyvenamąją vietą su motina G. S., priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant nurodytas lėšas į ieškovės sąskaitą banke bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2008-10-18 Lietuvoje. 2013-12-06 šalys santuoką nutraukė Danijos Karalystėje. Atsakovas Lietuvos Respublikoje gyveno nuo 2000 metų bei vykdė verslą – buvo įsteigęs UAB „SBBC“ ir jam vadovavo. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17. Abu vaikai gimė Lietuvos Respublikoje, lanko Lietuvoje darželį. Vaikus nuo mažens auklėjo ir jų gerove rūpinosi motina, todėl vaikų ir motinos ryšys yra itin stiprus. Šiuo metu vaikams yra atitinkamai penkeri ir treji metai. Nepilnamečiai vaikai visuomet gyveno Lietuvoje. Laikotarpiu nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio buvo išvykę į Daniją. Ieškovė turi vertėjo kvalifikaciją, dirbo UAB „Open business service“, nekilnojamojo turo neturi, su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. 2012 metų gegužės mėnesį atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą trejiems metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-19 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-2-387/2014 apeliacine tvarka, nurodytą nuosprendį paliko galioti. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas yra teisiamas už savo mažametės dukros tvirkinimą, disponavimą pornografinio turinio dalykais. Pas atsakovą rastos 99 nuotraukos ir 4 vaizdo įrašai, kuriuose atvaizduoti nepilnamečiai. Atsakovas 2013 metų pavasarį pabėgo į Daniją. Atsakovo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis. Atsakovas slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos ir yra priklausomas nuo alkoholio ir psichotropinių vaistų. Šalims būnant santuokoje, atsakovas naudojo emocinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę. Atsakovas iš viso turi penkis vaikus, kurie gyvena su savo motinomis. Išlaikymas vaikams neteikiamas. Ieškovė neturi informacijos apie atsakovo darbovietes ir pajamas. Ieškovės teigimu nepilnamečių vaikų išlaikymui ji skiria apie 1 000 Lt kiekvienam, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Gyvenant su motina, nepilnamečių vaikų aplinka yra nusistovėjusi ir jiems įprasta. Jos pakeitimas gali būti susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti socialinę ir psichologinę žalą. Vertinant atsakovo asmenybės bruožus charakterizuojančias aplinkybes aišku, kad atsakovas negali vaikams sudaryti tinkamų gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygų. Tinkamas vaikams gyvenimo sąlygas šiuo atveju sudaro tik ieškovė. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, iš tėvo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (b.l. 25-30).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-05-20 išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai Kirilas B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, kartu su motina G. S., močiute G. D. ir motinos teta R. S. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Nepilnamečiai vaikai šiuo metu ugdymo įstaigos nelanko, auga prižiūrimi motinos ir močiutės. Pasak ieškovės, ji pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vaikų priėmimo į ikimokyklinę įstaigą. Skyriaus atstovei buvo sudėtinga pakalbinti nepilnamečius vaikus dėl jų neaiškaus kalbėjimo danų ir rusų kalbomis. Ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje. Nurodė, kad šiuo metu gyvena iš santaupų (pinigų, uždirbtų Danijoje), aktyviai ieškosi darbo. Ieškovės teigimu atsakovas labai prašė ją kartu su vaikais atvykti gyventi į Daniją. Kartu su sūnumis ieškovė išvyko į Daniją 2013 metų gegužės mėnesį. Buvęs sutuoktinis nuolat naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, o gyvendamas Lietuvoje ir fizinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis ir vaistais. Pasak ieškovės 2014-03-01 ji grįžo gyventi į Lietuvą. Sūnūs su tėvu bendrauja per internetą, Skype programos pagalba. Ieškovė nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę Lietuvoje. Danijoje gyveno apie 10 mėnesių. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaikų interesus, jų mažą amžių, faktinę padėt, Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina G. S., o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Ieškovės prašomas išlaikymas užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą (b.l. 87-85).

Atsiliepimas

Atsakovas S. B. G. (buvęs vardas ir pavardė – B. G. B. S.) gyvenamąją vietą deklaravo adresu Klaipėdos g. 2-24, Vilnius (b.l. 32). Nurodytu adresu atsakovas negyvena. Ieškinio kopija su priedais bei pranešimas atsiliepimų pateikimui buvo siųsti į atsakovo darbovietę (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 76). Paaiškėjus, jog atsakovas S. B. G. gyvena Danijos Karalystėje, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, kuris yra taikomas ES šalims, įskaitant Daniją. Nurodyti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2014-08-05 (b.l. 106), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Tuo pačiu būdu atsakovui buvo įteikti papildomi įrodymai ir pranešimas apie paskirtą teismo posėdį, atsakovui išaiškinta teisė paskirti byloje atstovą. Procesinėmis teisėmis atsakovas nepasinaudojo, atstovo byloje nepaskyrė. Nagrinėjant bylą iš esmės gautas elektroninis laiškas iš A. S. M., kuris nurodė esąs teisininkas iš Danijos Ministerijos Vaikų, Lyties Lygybės, integracijos ir Socialinių Reikalų ministerijos. Jo klientas yra S. B. G.. Teisininkas buvo paskirtas ginti atsakovo interesus byloje dėl tarptautinio vaikų pagrobimo. Ieškovė G. S., pažeisdama Danijos įstatymus, laiko šalių nepilnamečius vaikus Lietuvoje nuo 2014-03-08. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo pateiktas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Atstovu buvo paskirtas advokatas Mindaugas Paukštė, kuris atstovaus S. B. G. byloje dėl nepilnamečių vaikų pagrobimo. G. S. iškelta byla neturi prasmės, nes vaikai turės būti grąžinami į Daniją pagal Hagos konvenciją. Atsižvelgiant į tai, teisininkas prašo bylos nenagrinėti arba paskirti kitą posėdžio datą, kad atsakovui būtų paskirtas atstovauti šioje byloje advokatas Mindaugas Paukštė. Arba sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta byla dėl nepilnamečių vaikų pagrobimo. Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad atsakovas nepateikė nurodyto ieškinio Vilniaus apygardos teismui (ar bet kokiam kitam teismui Lietuvos Respublikoje) dėl nepilnamečių vaikų pagrobimo, todėl bylos sustabdymui pagrindo nėra. Be to, išanalizavus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-06 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo paaiškėjo, kad advokatas Mindaugas Paukštė buvo atsakovui paskirtas atstovauti byloje dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Nurodytas sprendimas nesuteikia teisės advokatui Mindaugui Paukštei atstovauti atsakovo, gauti jam skirtus procesinius dokumentus ir t.t. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas Danijos Ministerijos teisininkas (su kuriuo atstovavimo sutarties į bylą nėra pateikta) iš anksto konstatuoja faktą dėl nepilnamečių vaikų pagrobimo ir nurodo, kad vaikai turės būti grąžinami į Daniją. Teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iš tikrųjų pagrobė vaikus ir išvežė iš Danijos prieš atsakovo valią, nėra tokių faktų konstatuojančio įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus bei nagrinėti bylą vadovaudamasis prioritetiniu vaikų interesų principų, į tai, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra reikalingas jau dabar, bei į tai, kad šioje byloje nėra pateikta jokių duomenų leidžiančių manyti, kad nepilnamečiai vaikai galėtų būti ieškovės pagrobti, teismas sprendžia, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės nedalyvaujant atsakovui, nepakenks nepilnamečių vaikų interesams.

2015-03-04 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė G. S. ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad 2008 metais su atsakovu sudarė santuoką, 2013 metais – ją nutraukė. Santuoka buvo nutraukta Danijoje. Nepilnamečiai šalių vaikai gimė Lietuvos Respublikoje. Apie metus laiko iki santuokos nutraukimo šalys gyveno Danijoje. Šalims nutraukus santuoką, nepilnamečiai vaikai bendravo su tėvu, tačiau jų ryšys su motina yra labai stiprus. Santuoka buvo nutraukta dėl to, kad atsakovo elgesys, gyvenant kartu, buvo nepriimtinas. Jis dažnai būdavo išgėręs, smurtaudavo, tekdavo kviesti pareigūnus. Santuoką nutraukti norėję abu sutuoktiniai. Po santuokos nutraukimo ieškovė su vaikais Danijoje viename kambaryje gyveno Krizių centre. Kai tėvas naudodavo psichologinį smurtą prieš ieškovę, vaikai tai matė. Iki santuokos nutraukimo šalys kartu gyveno Krizių centre, tačiau atsakovui pradėjus smurtauti jį iškėlė. 2013-03-01 ieškovė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo to laiko atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, bendrauja su jais „Skype“ programos pagalba. Vaikai su tėvu bendrauja nenoriai. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ieškovė išvyks į Lietuvą su vaikais. Atsakovas yra nuteistas už išžaginimą, yra nubaustas laisvės atėmimo bausme, slapstosi nuo teisėsaugos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje pasikeitė atsiskaitomoji valiuta, ieškovė patikslino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašo iš atsakovo priteisti po 150 EUR periodinėmis išmokomis kiekvienam. Ieškovė patikslino, kad šiuo metu dirba. Gauna apie 550-579 EUR dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius, turi vertėjo magistro laipsnį. Gyvena kartu su savo motina. Vaikai lanko valstybinį darželį. Už abiejų vaikų darželį moka apie 50 EUR per mėnesį. Vaikai serga bronchine astma. Gydymas kompensuojamas valstybės. Ieškovė nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, tačiau vaikai ne itin noriai su juo bendrauja, kartais pabėga iš kambario, jų danų kalbos žinios silpnėja. Ieškovė kiek gali palaiko nepilnamečių vaikų danų kalbos žinias, rodo animacinius filmukus danų kalba, dalyvauja danų šventėse, bendrauja su Lietuvoje gyvenančiomis danų šeimomis. Ieškovė informuota apie atsakovo ketinimą kreiptis dėl vaikų pagrobimo. Ieškovės žiniomis, atsakovas nedirba, gyvena iš pašalpų, lankosi pas psichiatrą. Atsakovas turi 5 vaikus, iš kurių vienas yra pilnametis. Nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovė skiria apie 2 000 Lt. Vaikus išlaikyti padeda tėvai. Atsakovas vaikams pinigų nesiunčia net gimtadienio proga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai K. B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. B. G. (ankstesnis vardas ir pavardė – B. G. B. S.) (a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai (b.l. 7-8, 12, 38-39). Ieškovės G. S. ir atsakovo S. B. G. santuoka buvo nutraukta 2013-12-06 (b.l. 10-11, 171).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje esančios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečiai vaikai K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, gimė Lietuvoje ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę (b.l. 38-39). Ieškovės teigimu, ji kartu su vaikais buvo išvykusi gyventi į Daniją laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2014-03-01. Be ieškovės nurodyto laikotarpio, nenustatyta, kad nepilnamečiai vaikai būtų gyvenę Danijoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Analizuojant byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, kartu su motina G. S., močiute G. D. ir teta R. S. gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. butas yra švarus, tvarkingas. Berniukams yra skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais ir daiktais, jiems sudarytos tinkamos vystymosi ir gyvenimo sąlygos (b.l. 87). Pačios ieškovės teigimu, ją ir nepilnamečius vaikus sieja stiprus emocinis ryšys. Nepilnamečiai vaikai šiuo metu jau lanko darželį.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014-03-19 nutartimi paliko Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendį galioti (b.l. 40-58), kuriuo atsakovas S. B. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d., ir skyrė jam galutinę subendrintą trijų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Į bylą yra pateikti duomenys, kad nuo 2010-06-08 atsakovas S. B. G. lankosi Baltijos Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje, psichiatro kabinete. Jam nustatyta vidutinio sunkumo depresinė simptomatika, nerimo simptomai, astenizacija. Pacientui būdingi miego sutrikimai, fizinio pobūdžio nusiskundimai (b.l. 59-61, 117-139). Į bylą taip pat pateikta ištrauka iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, kuriame nurodoma, kad atsakovas atvyko 2013-02-07 į VŠĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis ir jam diagnozuota ūminis tikslinis peroralinis vidutinis apsinuodijimas benzodiazepinais (b.l. 158). Nurodyti duomenys patvirtina ieškovės teiginius apie tai, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais preparatais ir vaistais, gydosi nuo depresijos (b.l. 159). Teismui nepavyko nustatyti pastovios atsakovo buvimo vietos, procesinius teismo dokumentus antstoliai Danijos Karalystėje įteikdavo vis kitoje vietoje, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar atsakovo gyvenamojoje vietoje galėtų būti sukurta nepilnamečiams vaikams saugi aplinka.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, ieškovę su nepilnamečiais vaikais sieja glaudus ir stiprus tarpusavio ryšys, artimi tarpusavio santykiai. Nepilnamečių vaikų emocinė ir socialinė aplinka yra susiformavusi Lietuvos Respublikoje (vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, lanko Lietuvoje darželį, visą laiką gyveno Lietuvoje, primiršta Danų kalbą), todėl teismas nemato teisinio pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, manytina, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės G. S. ieškinį ir nustatyti nepilnamečių vaikų K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, gyvenamąją vietą su motina (CK 3.169 str.).

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės G. S. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 37). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba. Gauna apie 550-579 EUR dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas S. B. G. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2009-01-01 iki šiandien vykdo individualią veiklą (b.l. 27). Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34), kuriam yra taikyta hipoteka. Atsakovo vardu registruota įmonė UAB „SBBC“ šiuo metu yra bankrutavusi (b.l. 35-36).

Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Be to, atsakovas nevykdė įstatymo numatytos pareigos pateikti į bylą visus įrodymus, susijusius su jo sveikatos būkle, kitus išlaikytinius ir pan. Nesant duomenų apie atsakovui apribotą darbingumą, manytina, kad atsakovas yra pajėgus tekti ieškovės prašomą išlaikymą.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausia reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-01-01 yra 300 EUR. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečių vaikų amžių, iš atsakovo nepilnamečiams sūnums K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, naudai priteistinas 150 EUR dydžio išlaikymas kiekvienam, mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-03-20, iki jų pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė G. S. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokia bylinėjimosi išlaidas – 41,71 EUR (144 Lt) žyminį mokestį už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 31) ir 1 468,37 EUR (5 070 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 42,79 EUR (147,76 Lt) išlaidų už procesinių dokumentų vertimus į danų kalbą.

Kadangi ieškinys yra patenkintas pilnai dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 41,71 EUR žyminio mokesčio suma ir 1 468,37 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 42,79 EUR išlaidų už procesinių dokumentų vertimus į danų kalbą (CPK 93 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 108 EUR (150 EUR x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-34 nutartimi, panaikinti (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,78 EUR ir jos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą K. B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-03-20, iki K. B. S., gim. 2009-05-20, ir D. I. S., gim. 2011-03-17, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41,71 EUR (keturiasdešimt vieną eurą 71 euro centą) žyminio mokesčio ir 1 468,37 EUR (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt aštuonis eurus ir 37 euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 42,79 EUR (keturiasdešimt du eurus 79 euro centus) išlaidų už procesinių dokumentų vertimus į danų kalbą G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš S. B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 108 EUR (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 6,78 EUR (šešis eurus 78 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-34 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė