Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-2550-603/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
2S-2550-603/2024
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01734-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
S. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2550-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01734-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.7.; 3.4.6.11.; 3.5.1.; 3.5.20.7.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmesnys antstolė Doloresa Petronaitienė ir R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja S. A. kreipėsi į antstolę Doloresą Petronaitienę, prašydama antstolės 2024 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-24-66-38910 atsisakyti tenkinti skolininkės prašymą panaikinti ir tenkinti prašymą, t. y. skolininkei S. A. sumokėjus skolos dengimui išieškotojui R. V. 5000 Eur, likusią skolos dalį leisti sumokėti per 30 mėnesių, mokant kas mėnesį nuo 2024 m. liepos mėn., po 922 Eur išieškotojui R. V. skolos dengimą ir nenukreipti skolos išieškojimo į skolininkei priklausantį paskutinį būstą, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su nepilnamete dukra. Pareiškėja nurodė, kad:

Šalies argumentai

1.1. gavo antstolės 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-23-66-31992, kuriuo buvo informuota, jog antstolės kontoroje priimtas vykdyti Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S. 2024 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 29983,82 Eur priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus R. V. prašymą. Nurodė, kad kartu gavo ir antstolės 2024 m. gegužės 27 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-66-32013, kuriame nurodytas raginimas skolininkei per 30 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 29983,82 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 29920,00 Eur skaičiuojamas nuo 2024 m. balandžio 11 d. ir 345,47 Eur vykdymo išlaidų, sumokant visas sumas į antstolės depozitinę sąskaitą;

1.2. pareiškėja 2024 m. birželio 25 d. pateikė antstolei prašymą leisti per dvi savaites sumokėti skolos dengimui 5000 Eur, o likusią skolos dalį sumokėti per 18 mėnesių nuo 2024 m. liepos mėnesio mokant po 1420,00 Eur ir nenukreipti skolos išieškojimo į pareiškėjai priklausantį paskutinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. antstolė skundžiamu 2024 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-24-66-38910 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja teikė skundą dėl antstolės 2024 m. liepos 2 d. priimto patvarkymo Nr. S-24-66-38910, prašydama jį panaikinti ir tenkinti pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad gyvena su nepilnamete dukra paskutiniame jai nuosavybės teise priklausančiame būste, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, jos pajamos stabilizavosi, todėl turi galimybę sumokėti skolą dalimis ją išdėstant. Nurodė, kad išieškotojui siūlė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, prašė jo pateikti banko sąskaitą, tačiau atsakymas nebuvo gautas.

2. Antstolė Doloresa Petronaitienė 2024 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. S-24-66-45066 skundo netenkino ir persiuntė jį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą skolos išieškojimas yra nukreipiamas į skolos užtikrinimui įkeistą hipoteka turtą, todėl pareiškėjos minimi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnyje nustatyti apribojimai negali būti taikomi. Taip pat nurodė, kad proceso normose nėra įtvirtinta antstolio teisė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, todėl antstolė negali atlikti tokio veiksmo. Aplinkybė, jog išieškotojas nepateikė pareiškėjai atsakymo į prašymą sudaryti taikos sutartį bei pateikti sąskaitą, pagrindžia, jog išieškotojas nesutinka su skolos mokėjimu dalimis. Nurodė, kad išieškotojas 2024 m. birželio 6 d. antstolei yra pateikęs prašymą skelbti hipoteka įkeisto turto varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

4. Teismas nurodė, kad CPK 663 straipsnyje įtvirtinti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, tarp jų minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad išieškojimas bet kokiu atveju pirmiausiai yra nukreipiamas į įkeistą turtą, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes.

5. Teismas taip pat nurodė, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, o tokiai teisei realizuoti taikomos specialios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).

6. Kartu teismas nurodė ir CPK 664 straipsnį, kuris nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, įtvirtinantį, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ar įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis).

7. Remdamasis vykdomosios bylos duomenimis teismas nustatė, kad turtas, į kurį skolininkė prašo nenukreipti išieškojimo veiksmų, yra įkeistas hipoteka hipotekos kreditoriaus (suinteresuoto asmens) R. V. naudai pagal Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S. patvirtintą hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 4386, su visais jos esamais ir būsimais pakeitimais ir papildymais, iš kurios kylantys reikalavimai yra užtikrinti 2020 m. liepos 20 d. kreditoriaus R. V. ir skolininkės S. A. sudaryta hipotekos sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono 2 -jo notaro biuro notarės A. S., notarinio reg. Nr. 4387. Todėl sprendė, kad esant įkeitimo sandoriui, pareiškėjos skunde minimi CPK 663 straipsnio nustatyti išieškojimo apribojimai negali būti taikomi.

8. Teismas nurodė, kad proceso teisės normose nėra įtvirtinta antstolio teisė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, todėl antstolis negali atlikti tokio procesinio veiksmo. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorius R. V. sutinka dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese, 2024 m. birželio 6 d. antstolei yra pateikęs prašymą skelbti varžytynes. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog išieškotojas nesutinka su pareiškėjos/skolininkės sąlygomis, kad skola butų padengiama dalimis. Nurodė, kad skolininkės pateiktas teismui papildomas įrodymas apie 2024 m. rugpjūčio 27 d. sumokėtą kreditoriui R. V. 3000 Eur sumą neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra gauta kreditoriaus sutikimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo per 30 mėnesių laikotarpį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantė (pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti - skolininkei S. A. sumokėjus skolos dengimui išieškotojui R. V. 5000 Eur, likusią skolos dalį leisti sumokėti (išieškoti) per 30 mėnesių, mokant kas mėnesį nuo 2024 m. liepos mėnesio po 922 Eur išieškotojui R. V. skolos dengimą ir nenukreipti skolos išieškojimo į skolininkei priklausantį paskutinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su nepilnamete dukra R. S.. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįsigilino į pareiškėjos pateikto skundo motyvus, pateiktas prašymas išspręstas formaliai, paisant tik suinteresuoto asmens (išieškotojo) R. V. interesų, taip pat išieškojimą priverstinai nukreipiant į vienintelį nekilnojamąjį pareiškėjos turtą - butą, kuriame ji gyvena su nepilnamete dukra, neįvertinant CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi nedidelės skolos išieškojimas nukreipiamas į įkeistą pareiškėjos vienintelį nekilnojamąjį turtą, nors skolą galima išieškoti ir pareiškėjai mokant skolos dengimą įmokomis per 30 mėnesių;

9.2. CPK 663 straipsnyje numatyta teisė skolininkui, siekiančiam, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius galimybę skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Pareiškėja šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, gaunamos pajamos stabilizavosi, todėl yra galimybė sumokėti skolą kreditoriui, tačiau tai pareiškėja yra pajėgi finansiškai padaryti tik per tam tikrą laiko tarpą, t. y. gražinti skolą sumokant per 30 mėnesių, kas mėnesį mokant po 922 Eur, kol bus padengta (gražinta) skola;

9.3. pareiškėja pasiskolino iš suinteresuoto asmens 22000 Eur, jai priskaičiuoti 0,2 % delspinigiai sudaro 7920 Eur, kas sudaro daugiau nei trečdalis pasiskolintos sumos. Be to, pareiškėja iš kreditoriaus ir kitos sutarties pagrindu buvo pasiskolinusi 15000 Eur, skola taip pat užtikrinta hipoteka, įkeičiant pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį turtą - žemės sklypą, pastatą - sodo namelį, pastatą – šiltnamį. Šis turtas kreditoriui R. V. sutinkant buvo parduotas 2022 m. sausio 21 d. tretiesiems asmenims už 34000 Eur ir jam skolos ir delspinigių dengimui sumokėta grynais 30000 Eur, t. y. dvigubai daugiau nei buvo pasiskolinta. Todėl akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo R. V. galimai vykdo verslą, teikia paskolas bei gauna didelį pelną;

9.4. pareiškėja pradėjo dengti skolą, sumokėjo išieškotojui 2024 m. rugpjūčio 27 d. 3000 Eur pavedimu į išieškotojo sąskaitą, ketina ir toliau dengti skolą. Todėl teismas turėtų įvertinti tai, kad paskolos suma nėra labai didelė, skolos grąžinimas užtikrintas hipotekos sutartimi, o norimo skelbti įkeisto turto - buto varžytynes rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei skola. Pardavus pareiškėjos vienintelį (paskutinį) nekilnojamąjį turtą - butą varžytynėse, nors yra galimybė skolą sumokėti per tam tikrą nustatytą laiką, nukentės finansiškai ne tik pati pareiškėja, bet ir jos nepilnametė dukra, todėl toks vykdymo procesas neatitinka bendrųjų teisinio teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principų;

9.5. pareiškėjos teigimu, antstolė vykdomojoje byloje nepaiso jos interesų, teikia prioritetą tik suinteresuoto asmens R. V. interesams, nors skola gali būti išieškota per protingą terminą neskelbiant pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters gyvenamojo būsto varžytynių.

Atsiliepimas

10. Antstolė Doloresa Petronaitienė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad išieškojimas bet kokiu atveju pirmiausiai nukreipiamas į įkeistą turtą, todėl išieškotojo R. V. naudai atliekamam išieškojimui, kurio reikalavimas užtikrintas 2020 m. liepos 20 d. kreditoriaus R. V. ir skolininkės S. A. sudaryta hipotekos sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono 2 - jo notaro biuro notarės A. S., notarinio reg. Nr. 4387, negali būti taikomi CPK 663 straipsnyje įtvirtinti apribojimai;

10.2. antstoliui nesuteikta teisė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, todėl antstolis negali atlikti tokio procesinio veiksmo. Atskirajame pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į kreditorių R. V. dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese, tačiau jokio atsakymo negavo. Tai pagrindžia išieškotojo nesutikimą su skolos dengimu dalimis;

10.3. nėra pagrindo sutikti, kad turtą pardavus varžytynėse nukentės ne tik pati skolininkė, bet ir nepilnametė dukra. Tai, kad skolininkė turi nepilnametę dukrą, nėra pagrindas nevykdyti varžytynių, kadangi draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama teisė išieškoti iš areštuoto, juo labiau iš įkeisto turto. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, o pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Vykdomojoje byloje yra paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, todėl likusi piniginių lėšų suma, padengus skolą ir išlaidas, bus grąžinama skolininkui. Taip pat skolininkei išaiškinta ir teisė pasiūlyti savo pirkėją, Turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės Doloresos Petronaitienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad antstolės Doloresos Petronaitienės kontoroje priimtas vykdyti Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S. 2024 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 29983,82 Eur priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) S. A. hipotekos kreditoriaus R. V. naudai. Apie priimtą vykdomąjį įrašą antstolė pareiškėją informavo 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. S-23-66-31992. Pareiškėjai taip pat buvo įteiktas ir antstolės 2024 m. gegužės 27 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-66-32013, kuriame nurodytas raginimas skolininkei per 30 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 29983,82 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 29920,00 Eur skaičiuojamas nuo 2024 m. balandžio 11 d. ir 345,47 Eur vykdymo išlaidų, sumokant visas sumas į antstolės depozitinę sąskaitą. Išieškotojas 2024 m. birželio 6 d. pateikė antstolei prašymą peržiūrėti galimybes skelbti įkeisto turto varžytynes. Nustatyta, kad 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S-24-66-34530 areštuotas hipoteka įkeistas turtas.

15. Pareiškėja 2024 m. birželio 25 d. pateikė antstolei prašymą leisti per dvi savaites sumokėti skolos dengimui 5000 Eur, o likusią skolos dalį sumokėti per 18 mėnesių nuo 2024 m. liepos mėnesio mokant po 1420,00 Eur ir nenukreipti skolos išieškojimo į pareiškėjai priklausantį paskutinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė 2024 m. liepos 2 d. patvarkymu pareiškėjos (skolininkės) prašymą atsisakė tenkinti.

16. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog tęsiami vykdymo veiksmai: 2024 m. liepos 15 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir sumokėjimo už eksperto paslaugas Nr. S-24-66-41567; 2024 m. liepos 17 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-24-66-42271. Apeliantė siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą, kadangi tai paskutinis apeliantės ir jos nepilnametės dukros gyvenamasis būstas, o antstolė skolos sumokėjimą išdėstytų dalimis.

Dėl pareiškėjos skundo

17. Apeliantė ir teikdama atskirąjį skundą įrodinėja, kad antstolė nepagrįstai netenkino prašymo taikyti CK 663 straipsnyje įtvirtintus apribojimus išieškoti iš pareiškėjos paskutinio gyvenamojo būsto, o pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino faktines aplinkybes ir pritarė antstolei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais.

18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

19. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

21. Taigi, kaip matyti pagal teisinį reglamentavimą, įtvirtintos atitinkamos sąlygos tam, kad būtų taikomi apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad CPK 663 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Šia imperatyvia išimtimi pagrįstai vadovavosi ir antstolė, netenkindama pareiškėjos prašymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismui ar nesutikti su antstolės pozicija, jog nagrinėjamu atveju atliekant priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, netaikomi CPK 663 straipsnyje įtvirtinti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto, kadangi tokių apribojimų taikymą, esant nustatytoms sąlygoms, eliminuoja atliekamo priverstinio išieškojimo pagrindas – išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą iš hipoteka įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Taigi šiuo atveju neturi teisinės reikšmės apeliantės nurodomi argumentai dėl pareiškėjos pervedamų sumų išieškotojui bei galimybės mokėti jos nurodomas sumas atitinkamą laikotarpį tikslu patenkinti išieškotojo reikalavimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai netaikė CK 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų apribojimų išieškant iš fizinio asmens turto ir tęsė priverstinio vykdymo veiksmus bei pradėjo turto realizavimo iš varžytynių veiksmus.

23. Kaip minėta, antstolis turi veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), todėl šiuo aspektu pagrįstai netenkintas ir apeliantės prašymas leisti likusią skolą sumokėti per 30 mėnesių terminą. Kaip pagrįstai nurodė antstolė, antstoliui nesuteikta teisė taikyti tokio pobūdžio veiksmus, taigi, ir šiuo aspektu antstolės neteisėtų veiksmų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Vykdymo procese yra galimybės skolininkui ir išieškotojui sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis), kaip matyti, šia teise pareiškėja ketino pasinaudoti, tačiau nesutiko išieškotojas. Kita vertus, antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ir kitus galimus procesinius veiksmus tam, kad nebūtų vykdoma turto pardavimo iš varžytynių procedūra.

24. Nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtais ir aplinkybė, jog būste, kurį ketinama parduoti iš varžytynių gyvena ne tik pareiškėja, bet ir jos nepilnametė dukra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

25. Apeliantės pasvarstymai dėl palūkanų dydžio, jau įvykdyto išieškojimo pagal kitą paskolos sutartį, kuriai užtikrinti pareiškėja taip pat įkeitė savo turtą, teisinės reikšmės neturi. Išduotas vykdomasis įrašas yra galiojantis, jis pateiktas vykdymui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti prisiimtų apeliantės įsipareigojimų apimties pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino antstolės veiksmus teikto skundo ribose, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė