Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. S., VĮ Turto bankas, Šilalės rajono notarų biuro notarė Viliutė Stankevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Nustatyta, kad S. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ir susilaukė dviejų vaikų: sūnaus S. S. ir sūnaus (pareiškėjo brolio) V. S., mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis V. S. turėjo dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad po palikėjo S. S. mirties jo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, malkinė, daržinė, ūkinis pastatas, malkinė, viralinė, kiemo statiniai, priklausantys gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 1/25 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas (palikėjas) S. S. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo visą jam (palikėjui) priklausantį ir ateityje priklausysiantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, paliko savo sūnui – pareiškėjui S. S.. Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jo tėvo S. S. mirties.

8. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

10. Mirusysis S. S. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, patvirtintą notarės, kuriuo visą turtą paliko sūnui pareiškėjui S. S.. Priimti palikimą pareiškėjas turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Prašymas teismui pateiktas 2024 m. gegužės 15 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tėvo S. S. palikimui priimti kreipėsi po 5 mėnesių nuo termino priimti palikimą pasibaigimo.

11. Kaip minėta aukščiau, teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino palikėjo S. S. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėjas nurodė tai, kad dėl motinos sunkios sveikatos pareiškėjui po tėvo mirties teko visą savo dėmesį sutelkti į motinos sveikatos priežiūrą, jos globą, todėl jis objektyviai neturėjo laiko ir galimybės imtis įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su po tėvo – palikėjo S. S. mirties likusio palikimo pagal testamentą priėmimu. Taip pat nurodė, jog jis dėl teisinių žinių stokos, buvo įsitikinęs, jog tai, kad abu jo tėvai tą pačią dieną surašė atskirus testamentus, kuriais savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą paliko pareiškėjui, reiškė, kad teisės ir pareigos pareiškėjui kils tik po abiejų tėvų mirties, kai mirs paskutinis iš tėvų. Pareiškėjo įsitikinimu, kad teisinės reikšmės neturi paveldėjimo procedūrų atlikimas po anksčiau mirusio vieno iš tėvų mirties, kol yra gyvas kitas tėvų bendro turto savininkas, šiuo atveju motina A. S., nes visišką nuosavybės teisę pareiškėjas įgis tik po abiejų tėvų mirties. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos priežastys – emocinė būsena po tėvo mirties, sunkios sveikatos mamos priežiūra, teisinių žinių stoka - galėjo lemti, kad pareiškėjas į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir priimti palikimą kreipėsi praėjus beveik 8 mėnesiams po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais. Pastebėtina, kad ir terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, tai yra šiek tiek daugiau nei 5 mėnesius.

12. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nežinojimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėjas, po mamos mirties kreipęsis į notarą dėl abiejų tėvų palikimo priėmimo ir sužinojęs, jog terminas palikimui priimti po tėvo mirties yra pasibaigęs, aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jam suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėjas vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą.

13. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą su pareiškimu dėl palikėjo S. S. palikimo priėmimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo neatidus ir nerūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą esminę reikšmę turi šio termino praleidimą lėmusios priežastys, egzistavusios tuo laikotarpiu, kada privalėjo būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad per laikotarpį nuo palikėjo S. S. mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys pareiškimui šioje byloje neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga ir teisinga atsisakyti atnaujinti prašomą terminą.

14. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po S. S. mirties, priimti atnaujintinas nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. S. mirties, priimti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.