Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-224-931/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-12
Bylos Nr.: eI3-224-931/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04262-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Žydrūnė Stuglytė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-224-931/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04262-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.19; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Tatjanai Baškir,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei,atsakovo atstovėms A. M. ir L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „AD Baltic“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. balandžio 14 d., prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 174 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjos UAB „AD Baltic“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje nustatyta teise, 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir AAD) 2018 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 174 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo AAD patvirtino 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktą Nr. V-16. Patikrinimo akte konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) gauti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 1314VI0046-5513-4177; 1414VI0001-5513-4177; 1514VI0001-5513-4177 (toliau – ir Patvirtinimai) už 14,752 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, 15,225 t – 2014 metais ir už 11,262 t – 2015 metais nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, pareiškėjai už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiuota papildomai mokėtina 82 527,70 Eur mokesčio už aplinkos teršimą suma.

Atsakovas, vadovaudamasis 2023 m. sausio 11 d. tarnybiniu pranešimu BDR-136 ir Sprendimu, atliko sutvarkytų pakuočių atliekų kiekių perskaičiavimus. 2023 m. kovo 15 d. išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodė, kad bendra pareiškėjos mokėtina suma už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (už 2013–2015 m.) yra 50 900 Eur. Pareiškėja nesutinka su papildomai apskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma, nes Sprendimas ir Išvada yra nepagrįsti ir neteisėti. Gamintojų ir importuotojų pareigos yra įtvirtintos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnyje, t. y. registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka, organizuoti pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, tvarkymą, šviesti visuomenę, apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas bei kt. Nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti: individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; kolektyviai – steigdami gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį PPATĮ nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį PPATĮ nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. Gamintojai ir importuotojai turi tris alternatyvas: mokėti taršos mokestį už pakuočių atliekas; tvarkyti atliekas pačiam; tvarkyti atliekas per organizacijas. Pareiškėja šias pareigas vykdė kolektyviai – tapdama VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nare, sudariusi sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo. Už tinkamą pareigų vykdymą mokėjo PTO nustatytą mokestį. Nė viena iš valstybės institucijų jokių pretenzijų dėl šių pareigų nevykdymo (pavyzdžiui, dėl mokesčio nemokėjimo) pareiškėjai nereiškė. PTO, kaip gamintojų ir importuotojų organizacijai, keliami reikalavimai bei privalomos vykdyti pareigos buvo nustatytos ATĮ 34²² straipsnyje. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją (ATĮ 34²² straipsnio 4 dalis). Atliekų tvarkytojas buvo parinktas konkurso būdu – 2013 m. PTO respublikiniame dienraštyje paskelbė konkursą dėl pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo, o sutartis buvo pasirašyta su konkurso laimėtojomis UAB „Ecso“ ir UAB „Metrail“. 2015 m. dėl diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos eksploatavimo pirkimo sutartis buvo pasirašyta su konkurso laimėtoja UAB „Metrail“.

Valstybei kyla pareiga tikrinti ir prižiūrėti licencijuojamų subjektų veiklą. Nė vienas iš atliekų tvarkymo sistemos dalyvių neturėjo jokio pagrindo abejoti ar kvestionuoti UAB „Metrail“ veiklos ir (ar) pagal teisės aktus licencijuoto subjekto išduodamų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo ir (ar) pagrįstumo. Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos turėjo imperatyvią pareigą laiku ir tinkamai vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, tikrinti UAB „Metrail“ veiklą ir užtikrinti, kad neteisėti atliekų tvarkytojo veiksmai nesukeltų neigiamų teisinių padarinių sąžiningiems gamintojams ir importuotojams.

Pareiškėja yra pasirinkusi pakuočių atliekas tvarkyti kolektyviai, t. y. 2013 m. vasario 14 d. su PTO buvo sudaryta sutartis dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuria PTO įsipareigojo teikti paslaugas, o pareiškėja padengti šios veiklos sąnaudas. Už PTO teiktas paslaugas atsiskaitė tinkamai ir laiku, tinkamai finansavo pakuočių tvarkymo išlaidas ir pastarajai už 2013–2015 m. buvo išduoti pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse 2013–2015 m. nustatė užduotį – 54 procentų pakuočių atliekų sutvarkymą. Perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas, o valstybės veiksmai yra iš esmės nesuderinami su teisėtais lūkesčiais ir teisinės valstybės principais.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja privalo pakuočių atliekų tvarkymą vykdyti ir finansuoti tik per licencijuotą gamintojų ir importuotojų organizaciją. Šią imperatyvią pareigą vykdė tinkamai pasitelkdama PTO. Pastaroji pavestas pareigas privalėjo vykdyti pasitelkdama atliekų tvarkytojus, šiuo atveju – sudariusi sutartį su UAB „Metrail“. Sprendimu ir Išvada perskaičiuotas taršos mokestis yra išimtinai susijęs su UAB „Metrail“ neteisėtais veiksmais, už kuriuos pareiškėja neatsako. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-689/2020 nuteisė buvusius UAB „Metrail“ vadovus ir akcininką dėl veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuoti UAB „Metrail“ vadovų ir akcininkų neteisėti veiksmai, taip pat pripažinta, kad dėl šių asmenų veiksmų buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti asmenys, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo nesumokėti mokesčiai.

Nuo pat 2018 m. pradžios vyko aktyvios diskusijos dėl galimybės sudaryti taikos sutartį tarp Aplinkos ministerijos ir verslo. Valstybė ne kartą buvo pripažinusi, kad iš verslo reikalauti taršos mokesčio sumokėjimo yra neproporcinga. Atsakovo nurodymas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis reiškia neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningiems subjektams už su jais jokiais teisiniais ir (ar) faktiniais ryšiais nesusijusių asmenų nusikalstamą veiką. Priėmus Sprendimą ir perskaičiavus taršos mokestį susidarė paradoksali ir teisiškai nepateisinama situacija, kai sankcija – išduotų patvirtinimų, taigi ir lengvatos gamintojams ir importuotojams panaikinimas – buvo pritaikyta nesant nei PTO, nei pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės, išimtinai dėl trečiojo asmens atliekų tvarkytojos UAB „Metrail“ padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėja sąžiningai ir teisėtai įgijo teisę į mokesčio lengvatą, o PTO turėdama tam teisę išdavė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašo skundą atmesti.

Nurodo, jog Departamentas atliko VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimą ir priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5- 82, dėl kurio VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymo patvirtinimai neteko galios. Šis Departamento sprendimas galiojo priimant skundžiamą Departamento direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 174, šiam sprendimui teismų nėra pritaikytos jokios laikinosios priemonės, t. y. sprendimo vykdymas nėra sustabdytas. Todėl Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu vadovaujamasi kaip galiojančiu kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Į 2017 m. gruodžio 18 d. pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013–2015 m. mokestinį laikotarpį.

Departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktis). Pareiškėja, pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenis, iki 2018 m. balandžio 20 d. Departamento raginimo neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už 2013–2015 m. pati nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio.

Mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (PPATĮ 7 straipsnio 7 dalis), tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata pareiškėjai netaikytina. Mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį – kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Skundžiamu sprendimu neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar apskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m.

Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis), tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė. Nepateikė duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvusios sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis. Todėl pareiškėja yra PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį, t. y. 82 527,70 Eur už 2013–2015 metus. Departamento 2018 m. spalio 26 d. sprendime Nr. 174 nurodytas klaidingas sprendimas ir yra techninė klaida. Tai, kad pareiškėja turėjo suprasti ir suprato, jog Sprendimas priimtas remiantis ne 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2, o 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, matyti iš teismui pateikto skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas 2023 m. kovo 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu; pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 procento šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą.

LVAT minėta nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu. Vadovaujantis LVAT nutarties 129.1 ir 129.2 papunkčiais ir Sprendimu, mokesčio perskaičiavimas atliktas už 2013, 2014 metus. 2015 metų 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktu Nr. V-16 apskaičiuoti ir 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 174 patvirtinti apskaičiuoti mokesčiai įmonei nekeičiami. Atsižvelgiant į tai, bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis suma už 2013–2015 metus – 50 900 Eur. Todėl, atlikus perskaičiavimus, už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 50 900 Eur mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė prašė patenkinti patikslintą skundą.

Atsiliepimas

Atsakovo įgaliotos atstovės teismo posėdyje prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nemokumo administratorė atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 174 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ji yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuria PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjos į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą sutartyje nustatytais įkainiais.

Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 56 punktu, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Patvirtinimų numeriai, kurie yra netekę galios, kiekiai (t) bei mokestiniai metai nurodyti šio rašto priede. Rašte teigiama, kad pareiškėja iki nustatyto termino turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.

Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodoma, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai už 2015 metus; jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (už 2015 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 4 349 942 t. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54.

Departamentas atliko pareiškėjos mokestinės prievolės už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų pakuočių kiekį 2013–2015 metais patikrinimą. Patikrinimo akte Nr. V-16 nurodoma, kad pareiškėja, pagal patvirtintus duomenis deklaracijose, 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąsias gaminiais pripildytas pakuotes ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus nesutvarkytais patikrinimo akte pateiktus pakuočių atliekų kiekius, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į deklaracijose nurodytą pagamintų ir išleistų į vidaus rinką gaminių pakuočių kiekį, pareiškėjai apskaičiuotas ir patikrinimo akte nurodytas mokestis – 82 527,70 Eur. Mokesčio apskaičiavimas pagrindžiamas patikrinimo akto 3 lape pateiktoje lentelėje. Pareiškėja pateikė atsakovui rašytinius paaiškinimus dėl patikrinimo akte nustatytų aplinkybių.

Atsakovas 2018 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 174, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą ir juo pareiškėjai apskaičiuotus mokesčius. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. mokestiniu laikotarpiu, todėl, pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, jai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį 2013–2015 m. Pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuota ir privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 82 527,70 Eur.

Pareiškėja nesutinka su 2018 m. spalio 26 d. sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, todėl prašo teismo panaikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs ir su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO, PTO kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 procento šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 punktas).

LVAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1239-502/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje buvo konstatuota, kad patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog bendrovė (UAB „Metrail“) 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinių pakuočių atliekų. Už metalinių pakuočių atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į sąrašą įrašytas kaip metalinių pakuočių surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; taip bendrovė pažeidė Įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kt. teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 76 punktas).

UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinių pakuočių atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4 751 t metalinių pakuočių atliekų, už kurias negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš sąrašo. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinių pakuočių atliekos buvo surinktos, nepateikė, taip bendrovė pažeidė Įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 2 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 77 punktas).

Administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 taip pat nustatyta, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimo. Taigi UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesant dokumento, patvirtinančio, jog SIA „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamų pajėgumų perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovei nepateikus patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas tinkamai, nuspręsta, kad atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais. Atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 80–81 punktai).

LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 paliko nepakeistą VAAT 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3534-1066/2021, kuriuo buvo atmestas UAB „Metrail“ skundas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.

Taigi, LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-1239-502/2022 ir eA-927-525/2022 nustatytos aplinkybės turi tiesioginės įtakos ir sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Kadangi byloje skundžiamu atsakovo sprendimu buvo apskaičiuotas mokestis už tris mokestinius laikotarpius, t. y. 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., teismas atskirai vertina sprendimo dalių dėl kiekvieno iš sprendime nurodytų mokestinių laikotarpių teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip minėta, jei nustatoma, jog yra pažeistas bent vienas iš teisės aktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai yra išrašyti neteisėtai. Byloje nustatyta, kad UAB „Metrail“, kaip nustatyta ATĮ 34²⁵ straipsnyje, tinkamai nesutvarkė 2013–2015 m. pareiškėjos surinktų 41,239 t atliekų (2013 m. – 14,752 t, 2014 m. – 15,225 t ir 2015 m. – 11,262 t). Šių atliekų sutvarkymą pagrindė pareiškėjai išduoti patvirtinimai: Nr. 1314VI0046-5513-4177, išduotas atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1314VI0019-4994-5513 pagrindu (už 2013 m.); 1414VI0001-5513-4177, išduotas atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1414VI0003-5462-5513 pagrindu (už 2014 m.); 1514VI0001-5513-4177, išduotas atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu (už 2015 m.).

Dėl mokesčio už 2015 metus

Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti PTO. Nagrinėdamas bylą dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59 yra teisėtas ir pagrįstas.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko nepakeistą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie UAB „Metrail“ buvo išrašyti už 2015 metus.

Nagrinėjamu atveju atsakovui priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėja šioje byloje), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD raštu; be to, jie buvo įtraukti į administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus pareiškėjai išrašytus patvirtinimus, dėl pareigos sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis jos atžvilgiu buvo atliekamas atskiras patikrinimas ir priimtas savarankiškas sprendimas, kurį ji turėjo teisę skųsti teismine tvarka ir šia teise šioje administracinėje byloje pasinaudojo.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne) taikymo proporcingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas atliekų kiekis buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata už 2015 m. tvarkytas pakuotes. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis nėra sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga už 2015 m. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Be to, atmestini ir kiti pareiškėjos skundo argumentai, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO atžvilgiu ir pan. Minėtos aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Remiantis Aprašo (nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija) 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Pagal to paties Aprašo 56 punktą, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD. Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas). Remiantis Aprašo 58 punktu, dokumentas (dėl viso dokumente nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies dokumente nurodyto atliekų kiekio) ir (ar) patvirtinimas (dėl viso patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) laikomas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytą patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 1514VI0008-4994-5513 ir ši 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis LVAT nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pripažinta teisėta ir pagrįsta (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 rezoliucinės dalies 6 pastraipa).

Patvirtinimai, kaip minėta, yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. galiojanti redakcija), gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d. galiojanti redakcija) 7 punkte nustatyta mokėtino mokesčio už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiavimo tvarka (matematinė formulė).

Kaip minėta, pareiškėjai priskaičiuotas mokestis už 2015 m. pagrindžiamas patikrinimo akto 3 lapo lentelėje – 22 502,49 Eur. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis už 2015 m. buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio už 2015 m. dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.

Atlikus patikrinimą, paaiškėjo UAB „Metrail“ padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau, kaip pareiškėja teigia, pozityvios pareigos nevykdymo ir pan. Apibendrinat konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš skundžiamo sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2015 metus yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl skundo dalis dėl sprendimu už 2015 m. apskaičiuoto mokesčio atmetama (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti sukurtos sistemos funkcionavimą, užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, neturintys realaus pagrindo. Pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi tam tikrų priemonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., atliko UAB „Metrail“ patikrinimą. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau pozityvios pareigos nevykdymo ir pan.

Dėl mokesčio už 2013–2014 metus

Skundžiamu sprendimu už 2013 m. pareiškėjai buvo apskaičiuotas mokėtinas 29 580,79 Eur mokestis. 2013 m. lapkričio 23 d. pakuočių atliekų surinkėjas išrašė dokumentą Nr. 1314VI0019-4994-5513, kurio pagrindu pareiškėjai išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0046-5513-4177.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų už 2013 m. įrodančių dokumentų pagrindu, turėjo galimybę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad, įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 procento šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas už 2013 m. apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėja turi mokėti 28 398 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013 m.

Pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, kad visos 2013 m. perdirbti perduotos atliekos ar daugiau nei 3,1592 procento šių atliekų buvo faktiškai sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl už 2013 m. perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės (14,752 t).

Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad už 2013 m. perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad už PTO paslaugas pagal sutartį ji visiškai atsiskaitė, PTO perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti patvirtinimai, todėl teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, kaip jau minėta, šis dokumentas (patvirtinimas, išrašytas dokumento Nr. 1314VI0019-4994-5513 pagrindu) yra galiojantis tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).

Skundžiamu sprendimu už 15,225 t pakuočių atliekų 2014 m. pareiškėjai apskaičiuotas 30 444,42 Eur mokestis. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad, įvertinęs pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-4177) paliekamas galioti (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 papunktis), jis atitinkamai perskaičiavo skundžiamu sprendimu pareiškėjai apskaičiuotą mokestį už 2014 m. ir nustatė, kad ji neturi mokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2014 metus (2023 m. kovo 15 d. Aplinkos apsaugos departamento išvada). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja paaiškinimų raštu nepateikė. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad perskaičiuotas mokestis nėra proporcingas.

Teismas konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalys dėl už 2013 m. apskaičiuoto 29 580,79 Eur mokesčio ir už 2014 m. apskaičiuoto 30 444,42 Eur mokesčio yra iš dalies nepagrįstos. Dėl to sumažinama 2018 m. spalio 26 d. sprendime Nr. 174 nurodyta mokesčio suma mokesčio už 2013 metus iki 28 398 Eur, už 2014 metus iki 0 Eur ir sprendimu nustatoma mokėtina suma už 2013–2015 m. iš viso 50 900 Eur. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos patikslintas skundas patenkinamas iš dalies. Skundžiamu sprendimu apskaičiuotas pareiškėjos mokėtinas mokestis mažintinas 38,32 proc. Pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Patikslintą skundą patenkinus iš dalies, jai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 7,45 Eur.

Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas už advokatų teisines paslaugas ir prašo priteisti iš atsakovo iš viso 13 019,77 Eur. Į bylą pateikta ataskaita apie pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas. Nustatyta, kad išlaidos už teisinę pagalbą neviršija maksimalaus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio dydžio. Patikslintą skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjai iš atsakovo priteisiamos 4 989,18 Eur išlaidos už advokatų teisines paslaugas. Iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteisiamos 4 996,63 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 174 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 82 527,70 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis 2013, 2014 ir 2015 metais ir sumažinti mokestį iki 50 900 Eur (penkiasdešimties tūkstančių devynių šimtų eurų).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AD Baltic“, juridinio asmens kodas 120054177, 4 996,63 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.

Kitą patikslinto skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė