Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (pranešėjos), Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. N. ir G. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį bei nubaustas 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityta 1 (viena) laikino sulaikymo diena – 2015 m. liepos 18 d., prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė 68 MGL (2 560,88 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 3 (trijų) mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje atėmimas, 1 (vieneriems) metams.

R. N. grąžinti pinigus – 260 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje, kai įsiteisės nuosprendis.

G. R. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei nubaustas 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityta 1 (viena) laikino sulaikymo diena – 2015 m. liepos 18 d., prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė 58 MGL (2 184,28 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 3 (trijų) mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje atėmimas, 1 (vieneriems) metams.

G. R. grąžinti pinigus – 115 Eur, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje, kai įsiteisės nuosprendis.

Pinigai – 250 000 Rub., 13,02 Lt, saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, kaip bešeimininkį turtą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. ir G. R. nuteisti už tai, kad R. N., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus (toliau – LKPT SPS) vyriausiuoju patruliu, 2015 m. liepos 18 d. dirbdamas kartu su LKPT SPS vyriausiuoju patruliu G. R., apie 12.30 val., kelio Palanga-Liepoja 35-ame kilometre, įtardami vairuotoją esant neblaivų, sustabdė R. B. (R. B.) vairuojamą motorolerį „Znen/ZN50 QT-22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. nurodžius, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti motorolerio, ir paprašius netikrinti jo blaivumo bei netraukti administracinėn atsakomybėn, G. R. būnant netoliese, girdint pokalbio esmę ir pasakius, kad R. B. ir kartu su juo motoroleriu važiavęs A. N. (A. N.) yra jauni ir „durnai“ daro, nereikia vairuoti neblaiviems, nes reikės mokėti didelę baudą, paklausus „Ką dabar darysime ir kaip tarsimės“, R. N., neliepdamas pūsti į alkotesterį, nerašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo, paklausęs R. B. „O ką tu siūlai?“, „Kiek siūlai?“ provokavo duoti ir po to pareikalavo 50 Eur kyšio už tai, kad nebūtų patikrintas R. B. blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, bei nurodė šiuos pinigus per pusę valandos atvežti prie posūkio į Šventąją, o R. B. su tuo sutiko.

Apeliantas G. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas, bei priimti naują nuosprendį, kuriuo G. R. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės tenkinti, ir nepalaikė apeliacinio skundo dalies dėl BK 25 straipsnio 2 dalies taikymo, o nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti. Nuteistieji R. N. ir G. R. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas tenkinamas pilnai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. R. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, naikinama ir jis išteisinamas, nes neįrodyta, kad G. R. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone apygardos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus dėl G. R., todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, nes įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog G. R. provokavo ir reikalavo duoti kyšį, nepakanka (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Teismas tinkamai ištyrė įrodymus susijusius su R. N., juos išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes susijusias su R. N. padarytais veiksmais, bet išteisinus G. R. naikinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupe, todėl iš naujo peržiūrima R. N. paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroras apeliacinės instancijos teisme nepalaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinio skundo dalies dėl BK 25 straipsnio 2 dalies taikymo, tačiau prašė tenkinti kitą skundo dalį ir nuteistiems skirti didesnes baudas. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde iš esmės prašė išteisinti, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė priimti teisingą nuosprendį bei padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Nuteistasis G. R. skunde teigė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, kadangi negirdėjo ir nesitarė dėl kyšio paėmimo. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių iškilusių tarp liudytojų parodymų ir jas vertino ne jo naudai, todėl byla nebuvo išsamiai ir nešališkai išnagrinėta, priimtas nuosprendis yra neteisingas. Teigia, kad dėl šių priežasčių turi būti išteisintas.

Kolegija daro išvadą, kad nusikalstamą veiką padarė vienas R. N., o G. R. turi būti išteisintas, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti neabejotiną išvadą, jog jis girdėjo R. N. pokalbį, kurio metu buvo provokuojama ir reikalaujama duoti kyšį.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus nustatė, kad R. N. būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus (toliau – LKPT SPS) vyriausiuoju patruliu, 2015 m. liepos 18 d., apie 12.30 val., dirbdamas kelio Palanga-Liepoja 35-ame kilometre, įtarus vairuotoją esant neblaivų, sustabdė R. B. (R. B.) vairuojamą motorolerį „Znen/ZN50 QT-22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. nurodžius, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti motorolerio, ir paprašius netikrinti jo blaivumo bei netraukti administracinėn atsakomybėn, R. N., neliepdamas pūsti į alkotesterį, nerašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo, paklausęs R. B. „Ką tu siūlai?“ provokavo duoti ir taip užslėptai pareikalavo 50 Eur kyšio už tai, kad nebūtų patikrintas R. B. blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, bei nurodė šiuos pinigus per pusę valandos atvežti prie posūkio į Šventąją, o R. B. su tuo sutiko.

Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Tiek G. R., tiek ir R. N. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, jog 2015 m. liepos 18 d., apie 12.30 val., kelio Palanga-Liepoja 35-ame kilometre, sustabdė R. B. vairuojamą motorolerį „Znen/ZN50 QT-22“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis R. N. nesutinka, kad provokavo, o po to reikalavo ir sutiko priimti 50 Eur kyšį už tai, kad nebūtų patikrintas R. B. blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. G. R. tvirtina negirdėjęs R. N. pokalbio su R. B., kurio metu buvo tartasi dėl kyšio, bei nesakęs frazių ir jų negirdėjęs: „yra jauni ir „durnai“ daro, nereikia vairuoti neblaiviems, nes reikės mokėti didelę baudą“ bei „Ką dabar darysime ir kaip tarsimės“, teigia, jog nebuvo jokio susitarimo su R. N. reikalauti ir priimti mkyšį.

Pirmosios instancijos teismas R. N. ir G. R. kaltę grindė liudytojų R. B., A. N., E. J., L. B., T. A. ir G. K. parodymais, tarnybinio automobilio video įrašu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, elektroninėje laikmenoje esančiais duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Vertinant liudytojų R. B., A. N., E. J., L. B., T. A. ir G. K. parodymus atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl G. R. ir R. N. kaltės pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo R. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Minėtam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo išaiškinti BPK 81, 83, 142, 163, 183 straipsniai ir 82 straipsnio 2 dalis, BK 235 straipsnis, nors R. B. tuo laikotarpiu buvo įtariamasis ir tik Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimu jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 29). Šioje byloje susiklostė situacija, kuomet R. B. būdamas įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nebuvo apklausiamas kaip liudytojas pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį, t. y. jis kaip specialus liudytojas nebuvo informuotas apie teisę turėti įgaliotą atstovą, jog jam netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyje, ir pan. Įstatymų leidėjas numatė BPK 80 straipsnio 1 punktą ir jame nurodė, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Šioje byloje atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausiant R. B. kaip liudytoją nebuvo laikomasi įstatyme numatytų reikalavimų. Dėl minėtų pažeidimų gali kilti abejonių, ar R. B. iš viso būtų davęs parodymus apie įvykį, jeigu būtų žinojęs apie savo teisę turėti gynėją, apie galimybę neduoti parodymų ir už tai jam negrėsė jokia atsakomybė. Siekiant pašalinti minėtą pažeidimą ir abejones dėl šio liudytojo parodymų, apeliacinės instancijos teismas remiamasi tik R. B. duotais parodymais pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis jau nebuvo įtariamas, o teismas jį įspėjo kaip liudytoją pagal BPK 163 straipsnį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, pagal BK 235 straipsnį už vengimą duoti parodymus, bei dėl to R. B. buvo prisaikdintas.

Taigi liudytojas R. B. teisme parodė, kad dieną prieš vartojo alkoholį, o 2015 m. liepos 18 d., apie 12 val., buvo išgėręs alaus „HBH“ ir tada važiavo atgal su A. N.. Grįžtant juos sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė transporto priemonės dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnui prisipažino, kad išgėręs ir neturi dokumentų, prašė jo nebausti. Pokalbio metu buvo susitarta dėl 50 Eur. Teigia, jog kalbėjo tik su vienu pareigūnu, o kitas sėdėjo prie vairo, tačiau geriau įvykius atsimena A. N. (t. 2, b. l. 182-184). Liudytojas A. N. teisme patvirtino, kad juos važiuojančius motoroleriu sustabdė policijos pareigūnai. Su policininku R. N. kalbėjo R. B., o jis iš viso su juo nekalbėjo. Teigia, kad R. B. atsisakė pūsti į alkotesterį ir prisipažino neturintis dokumentų, dėl to prašė, kad jo nebaustų ir paleistų. Su pareigūnu buvo susitarta, kad po to R. B. atveš 50 Eur „ant posūkio“, tačiau konkretus laikas nebuvo nurodytas. Tvirtina, kad pokalbis apie pinigus buvo pabaigoje, tuo metu stambus pareigūnas buvo mašinoje (t. 2, b. l. 195-196). Taigi iš pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad vienas šalia kito buvę liudytojai patvirtino, jog buvo sustabdyti policijos pareigūnų, to neneigia G. R. ir R. N., ir tam, kad pareigūnas neatliktų teisėtų veiksmų vykdant savo įgaliojimus buvo susitarta dėl 50 Eur kyšio. Liudytojai R. B. ir A. N. teisme tvirtino, kad tuo metu kai buvo tartasi dėl pinigų, kitas pareigūnas G. R. sėdėjo automobilyje ir jie negalėjo patvirtinti, jog jis tikrai galėjo girdėti jų pokalbį su R. N..

Teisėjų kolegija įvertina ir ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. N. parodymus. 2015 m. liepos 18 d. apklaustas liudytojas A. N. parodė, kad 2015 m. liepos 18 d. važiuojant iš „HBH“ sustabdė policijos pareigūnai. Iš policijos automobilio priekinės keleivio vietos išlipo pareigūnas, priėjęs prisistatė ir paprašė R. B. pateikti dokumentus. R. B. pasakė, kad nieko neturi. Tada skambino E. J. ir prašė atvažiuoti. Matė kaip atvažiavo E. J. ir kaip su juo kalbėjosi automobilyje už vairo sėdėjęs pareigūnas, tačiau negirdėjo apie ką kalbėjo. Kitas pareigūnas, kuris jau buvo priėjęs prie R. B., pasakė, jog R. B. išgėręs ir jam reikės pasitikrinti blaivumą. R. B. pradėjo prašyti, kad nieko nerašytų ir nelieptų pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Tačiau pareigūnas vis tiek nuėjo į automobilį, paėmė alkoholio kiekio matuoklį ir liepė pūsti. Neužilgo iš automobilio vėl išlipo kitas pareigūnas išėmė iš motorolerio raktelius ir padėjo ant tarnybinio automobilio kapoto. Taip pat pasakė, kad „esate jauni ir durnai darote vairuodami girti, nes reikės mokėti baudą“. Teigia, kad kitas pareigūnas matė, jog R. B. yra neblaivus. Kuomet kitas pareigūnas grįžo į automobilį ir atsisėdo prie vairo, prie jų stovėjęs pareigūnas paklausė R. B. „Ką tu siūlai?“, į ką R. B. atsakė „Tai jūs sakykite?“, o po to pasiūlė duoti 50 Eur. Kadangi su savimi R. B. neturėjo pinigų, tai su pareigūnu susitarė juos atvežti. Pareigūnas sutiko palaukti ir nurodė vietą kur stovės (t. 1, b. l. 32-33). Tą pačią dieną dar papildė, kad tuo metu kai R. B. tarėsi su policijos pareigūnu dėl kyšio davimo, t. y. 50 Eur, manantis, jog kitas pareigūnas, kuris sėdėjo už vairo, jų pokalbį girdėjo, nes automobilio durelės buvo atidarytos (t. 1, b. l. 34-35). Apklaustas pas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją liudytojas A. N. parodė, kad juos su R. B. sustabdė policijos pareigūnai. Vienas atėjo iki jų, o kitas liko sėdėti mašinoje. Pareigūnas priėjęs paprašė duoti dokumentus, bet jie dokumentų neturėjo. Policijos pareigūnas pamatė, kad R. B. girtas ir liepė pūsti, bet R. B. atsisakė pūsti ir maldavo nerašyti protokolo. Policininkas paklausė, ar toks jaunas nori mokėti didelę baudą. R. B. pasiūlė susitarti. Iš pokalbio suprato, kad pareigūnas nori pinigų. Pareigūnas paklausė, kiek R. B. siūlo, o šis pasiūlė 50 Eur ir policininkas sutiko. Pasakė kur lauks atvežamų pinigų. Kai pirmą kartą buvo sustabdyti pareigūnų prie jų buvo trumpai priėjęs ir antrasis pareigūnas. Išėmė raktus iš motorolerio ir padėjo ant mašinos kapoto. Viso pokalbio metu stovėjo šalia R. B., bet su juo niekas nekalbėjo, o su R. B. kalbėjo tik pirmasis pareigūnas, o kitas sėdėjo automobilyje už vairo. Pinigus siūlė tik pokalbio pabaigoje. Taip pat parodė, kad buvo atvažiavęs ir E. J., kuris turėjo paduoti dokumentus. E. J. kalbėjo su kitu pareigūnų ir stovėjo nuo jų 3 metrų atstumo, tačiau ką kalbėjo su kitu pareigūnu, jis negirdėjo. Atsakydamas į prokuroro klausimą A. N. parodo, kad iš automobilio stambesnis pareigūnas išlipo juos su stabdžius gal po 2 min. Tada priėjo ir ištraukė raktelius iš motorolerio ir padėjo ant mašinos kapoto. Tuo metu jis ir pasakė, kad matosi, jog R. B. išgėręs ir reikės mokėti didelę baudą. Tas pareigūnas nebuvo ilgai šalia jų, nes tuo metu atvažiavo E. J. ir jis nuėjo prie jo. E. J. pereinant kelią buvo intensyvus eismas, tuo metu prie jo priėjo stambesnis pareigūnas. Jie apie kažką pakalbėjo, tada E. J. vėl grįžo prie savo automobilio. Stambesnis vėl priėjo prie jų. Tuo metu jie kalbėjo apie tai, kur jie dirba. Teigia, kad vienu metu, kai buvo kalbama apie pinigus, buvo ir stambesnis pareigūnas. O kai jau buvo kalbama apie 50 Eur, stambesnis buvo mašinoje, bet gal girdėjo. Stambesnis policijos apie tarimąsi nesakė. Taip pat negirdėjo, jog jis būtų sakęs „Ką darome? Kaip tarsimės?“ (t. 1, b. l. 37-39). Iš liudytojo A. N. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad iš esmės dėl R. N. padarytų veiksmų nesiskiria ir juos duoda nuosekliai. Minėto liudytojo parodymai nesutampa dėl G. R. veiksmų, t. y. apklaustas pirmą kartą jis net nepamini, kad mašinoje sėdėjęs pareigūnas būtų girdėjęs apie 50 Eur davimą, papildomai apklausus jau nurodo, kad tuo metu kai R. B. tarėsi su policijos pareigūnu dėl kyšio davimo, t. y. 50 Eur, manantis, jog kitas pareigūnas, kuris sėdėjo už vairo, jų pokalbį girdėjo, nes automobilio durelės buvo atidarytos, o apklaustas pas teisėją taip pat nenurodė, jog G. R. girdėjo, jog būtų tartasi dėl 50 Eur kyšio davimo ir tik po prokuroro užduotų klausimų parodė, kad stambesnis buvo mašinoje, bet gal girdėjo apie siūlomus pinigus. Iš to seka, kad net ikiteisminio tyrimo metu liudytojas negalėjo neabejodamas patvirtinti, jog G. R. tikrai girdėjo, jog R. B. ir R. N. susitarė dėl 50 Eur paėmimo. Šio liudytojo parodymuose esančių abejonių neįmanoma pašalinti ir remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, todėl turėjo būti vadovaujamasi „in dubio pro reo“ principu ir visos abejonės aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. G. R.. Tačiau G. R. nepagrįstai teigia, kad negalima remtis šio liudytojo parodymais tuo pagrindu, jog apklausiant nedalyvavo vertėjas. Minėtas liudytojas ir kiti jį pažįstantys tvirtino, jog jis lietuviškai supranta. Be to, apklausos protokole pats liudytojas pasirašė ir patvirtino, jog perskaitė ir surašytas teisingai (t. 1, b. l. 34-35). Kitose jo apklausose jau dalyvavo ir vertėjas, todėl nėra pagrindo netikėti jo duotais parodymais, bet įvertinant ir tam tikrus prieštaravimus juose.

Liudytojo E. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina R. B. ir A. N., kad kai jis atvažiavo vienas pareigūnas kalbėjosi su R. B. ir jo draugu, o kitas buvo prie mašinos bagažinės ir kalbėjosi su juo. Tačiau jis taip pat parodė apie tai, jog jis girdėjo kaip stambaus sudėjimo pareigūnas pasakė „Ką dabar darysime ir kaip tarsimės?“. Kai šiuos žodžius pasakė, jis buvo priėjęs prie R. B. (t. 1, b. l. 51-53). Iš byloje esančių liudytojų R. B. ir A. N. parodymų matyti, kad pasakytą frazę „Ką dabar darysime ir kaip tarsimės?“ jie priskyrė R. N., o ne G. R.. Teisėjų kolegija įvertinusi šį prieštaravimą ir tai, kad liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamajame posėdyje jau parodė, jog eidamas atgal girdėjo kalbant pareigūnus „Ką dabar darysime ir kaip tarsimės?“, tačiau neatsisuko ir nežiūrėjo, todėl nėra 100 proc. garantuotas, kas pasakė šią frazę (t. 1, b. l. 56-57, t. 2, b. l. 180-182). Be to, liudytojo E. J. parodymai, kad tokią frazę pasakė stabus pareigūnas G. R. paneigia aukščiau paminėti liudytojų R. B. ir A. N. parodymai, jog tik pačioje pabaigoje buvo tartasi dėl pinigų, o tuo metu kitas pareigūnas G. R. sėdėjo automobilyje ir jie negalėjo patvirtinti, jog jis tikrai galėjo girdėti jų pokalbį su R. N..

2015 m. liepos 30 d. apžiūros protokole, kuriame nurodyti apžiūrėti elektroninėje laikmenoje esantys failai „00163, 00164, 00165“, užfiksuota, kad su vaikinais kalbasi tik vienas pareigūnas R. N. (t. 1, b. l. 75-78). Liudytojai G. K. ir T. A. viso proceso metu patvirtino, kad matė tik vieną pareigūną kalbantis su sustabdytais vaikinais (t. 1, b. l. 63-65, 70-71, t. 2, b. l. 164-166, 185-186a). Taigi įvertinus minėtus liudytojų parodymus negalima padaryti kategorišką išvadą, jog G. R. girdėjo kaip R. N. pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba provokavo ar reikalavo duoti kyšį, ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, nepakanka (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir jų visuma patvirtina, jog būtent R. N. tarėsi dėl kyšio paėmimo ir nurodė vietą, į kurią R. B. turi atvežti pinigus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. yra Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis. Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Tokie asmenys, pagal BK 230 straipsnio 1 dalyje esantį išaiškinimą pripažįstami valstybės tarnautojais, todėl laikoma, kad policijos pareigūnas yra tinkamas BK 225 straipsnio subjektas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. N. nurodė argumentus ir motyvus, kuriais remiantis teigia, kad neįrodytas jo reikalavimas duoti kyšį ir susitarimas dėl kyšio paėmimo.

Teismų praktikoje reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant, jo negavus, atlikti teisėtus veiksmus (pvz., esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti/gauti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (LAT nutartys Nr. 2K-231/2007, Nr. 2K-89/2009, 2K-566/2014). Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnas, sustabdęs KET pažeidėją, jam paaiškina, dėl ko jis sustabdytas, ir primena už tai numatytas administracines nuobaudas, nėra kyšio reikalavimas, nes pareigūno pareiga paaiškinti, dėl ko jis stabdė automobilį, ir tokie jo veiksmai teisėti (LAT nutartis Nr. 2K-231/2007). Žinoma, teisėti veiksmai gali pereiti ir į nusikalstamus. Tokiu atveju labai svarbu nustatyti, kieno iniciatyva – pareigūno ar pažeidėjo – pradedama reikalauti ar tartis dėl kyšio, nes, kaip jau buvo minėta, vienas iš objektyviųjų kyšininkavimo požymių yra ir susitarimas jį priimti. Iš byloje esančių liudytojo R. B. teisme duotų parodymų matyti, kad jis tiksliai neprisimena, kas kam ką siūlė, bet atsimena, kad pinigus turėjo perduoti ant posūkio už 20-30 min. Teigia, kad tuos įvykius geriau atsimena A. N. (t. 2, b. l. 182-185). Liudytojo A. N. parodymuose užfiksuota, kad prie jų stovėjęs pareigūnas paklausė R. B. „Ką tu siūlai?“, į ką R. B. atsakė „Tai jūs sakykite?“, o po to pasiūlė duoti 50 Eur ir policininkas sutiko. Pasakė kur lauks atvežamų pinigų (t. 1, b. l. 34-35). Tokius parodymus patvirtino ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir pirmosios instancijos teisme. Įvertinus šiuos parodymus matyti, kad būtent pareigūno iniciatyva buvo pradėta tartis dėl pinigų, todėl remiantis suformuota teismų praktika toks R. N. elgesys vertintinas kaip reikalavimas duoti kyšį. Liudytojų L. B. ir R. K. parodymai nors ir nėra pirminiai įrodymai, bet jie patvirtina liudytojų R. B. ir A. N. duotus parodymus apie tai, kad prieš tai sustabdęs pareigūnas už tai, kad juos paleistų pareikalavo pinigų ir nurodė vietą, kur pinigai turi būti atvežti, t. y. prie Šventosios sankryžos (t. 2, b. l. 161-163, 164-166). Liudytojo T. A. parodymai taip pat neprieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų parodymams, o tik juos patvirtina dėl susitarimo pareigūnui perduoti pinigus ir perdavimo vietos, t. y. prie posūkio į Šventąją (t. 2, b. l. 185-186a). Šiuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir 2015 m. liepos 30 d. atliktame apžiūros protokole, kuriame apžiūrėti elektroninėje laikmenoje esantys failai „00163, 00164, 00165“, užfiksuotos aplinkybės, kad su vaikinais kalbasi tik vienas pareigūnas, t. y. R. N.. Pokalbio metu uždaro dureles, tik vėliau jau paspaudžia R. B. ranką ir kelis kartus parodo kryptį (t. 1, b. l. 75-78). Nuteistojo R. N. iškelta versija, kad jis liudytojams R. B. ir A. N. nenurodė kyšio perdavimo vietos prieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų parodymams, kuriuose jie nurodė susitartą vietą kyšiui perduoti, ir faktui, kad R. N. ir G. R. buvo sulaikyti būtent prie Šventosios išvažiavimo.

Teisėjų kolegija įvertinusi visus aukščiau aptartus įrodymus konstatuoja, kad yra įrodyta aplinkybė, jog R. N. nurodė ir vietą, į kurią turėjo būti atvežtas kyšis, ir taip užtvirtintas susitarimas jį priimti. Tokiais savo veiksmais R. N. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis R. N. suvokė, kad būdamas policijos pareigūnų, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui. Taip pat ilgą laiką dirbęs policijos institucijose žinojo savo įgaliojimus bei pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai bei kiti teisės aktai, tačiau provokavo, o po to reikalavo ir susitarė priimti pinigus, kurie yra neteisėtas atlygis už tai, kad nebūtų patikrintas R. B. blaivumas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai, kad R. B. tuo metu buvo išgėręs patvirtina ne tik po to jį sulaikę pareigūnai, bet ir alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, jog 2015 m. liepos 18 d., 15.13 val. R. B. nustatyta 1,45 prom. girtumas (t. 1, b. l. 24).

Taigi, teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, jų visumą, jų tarpusavio suderinamumą, daro išvadą, kad tik R. N. pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o G. R. turi būti išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis girdėjo R. N. pokalbį dėl pažadėjimo ar susitarimo priimti kyšį arba provokavimo ar reikalavimo duoti kyšį, ar pats savarankiškai būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Išteisinus G. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, keičiasi ir R. N. nusikalstamų veiksmų apimtis, t. y. šalinama, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkaujant su G. R.. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Savo ruožtu, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24straipsnio 3 dalis). Taigi išteisinus G. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, lieka tik vienas kaltininkas, t. y. R. N., o tai neatitinka bendrininkavimui keliamo požymio, jog nusikalstamoje veikoje dalyvauja du ar daugiau asmenų. Dėl šių priežasčių turi būti panaikinta ir R. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe.

Pripažinus, jog nusikalstamą veiką padarė vienas R. N., negali būti svarstomas ir prokuroro nurodomas apeliacinio skundo argumentas dėl veikos papildomos kvalifikacijos pagal BK 25 straipsnio 2 dalį. Tuo labiau, kad šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes tais atvejais, kai kaltininkai veikas padaro bendrininkų grupe, jų veikų papildomai pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nereikia kvalifikuoti, užtenka, jog bendrininkavimas būtų nurodytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras J. Laucius teisingai nurodė, kad teismų praktika suformuota ta linkme,

Teisėjų kolegija iš naujo įvertina ir pirmosios instancijos teismo argumentus ir motyvus skiriant nuteistajam R. N. bausmę, nes bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Klaipėdos apygardos teismas skirdamas R. N. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką įvertino, kad R. N. padarė vieną sunkų, tyčinį nusikaltimą, tačiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl priklausomybės ligų neregistruotas, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nuo nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, darbe kėlė kvalifikaciją lankydamas kursus, nekartą skatintas piniginėmis premijomis ir pasižymėjimo ženklais už gerą tarnybą, neturi galiojančių nuobaudų. Teisėjų kolegija įvertinusi ir tai, jog šiuo nuosprendžiu išteisinamas G. R., todėl aukščiau išsakytais motyvais buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinanti aplinkybė – R. N. veiką padarė bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys, t. y. bauda arba laisvės atėmimas, ir remdamasis aukščiau išsakytais argumentais pagrįstai skyrė švelnesnę bausmę – baudą. Dėl bausmės rūšies neprieštarauja ir prokuroras, tačiau tiek teisme tiek ir apeliaciniame skunde prašoma skirti didesnę baudą 750 MGL, tačiau toks prašymas nepagrįstas.

BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad už sunkų nusikaltimą numatyta bauda iki 1 500 MGL, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra 1 MGL. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nuteistajam skirti prokuroro nurodytą 750 MGL dydžio baudą, nes ji nėra adekvati nuteistojo padaryta nusikalstamai veikai ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taip pat nėra pakankama skirti didesnę baudą. Įvertinus aukščiau jau paminėtas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad R. N. buvo panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei dar ir į nuteistojo reikalautą kyšio dydį, teisėjų kolegija nuteistajam skiria mažesnę baudą, t. y. 65 MGL. Tokio dydžio bauda neprieštarauja teisingumo principui ir leidžia pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), nes pagal susiformavusią teismų praktiką tokios kategorijos bylose kuo meti skiriama bauda atsižvelgus jau aukščiau paminėtus įstatymo reikalavimus, kyšio dydį ir nusikalstamos veikos tęstinumą maksimaliai paskirta bauda siekė 400 MGL. Tačiau įvertinus tai, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę turi būti įskaityta 1 (viena) laikino sulaikymo diena – 2015 m. liepos 18 d., kuri prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir R. N. turi būti paskirta 63 MGL (2 372,58 Eur) dydžio bauda. Tokio dydžio bauda nėra maža, įvertinama ir tai, kad R. N. vedęs, turi sūnų (t. 2, b. l. 61-62), registruotas darbo biržoje, todėl jos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nustatomas 6 (šešiems) mėnesiams.

Be to, nuteistajam R. N. pagrįstai paskirta ir BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, nes nusikalstama veika padaryta darbinės veiklos srityje, t. y. vykdant policijos pareigūno pareigas, kurios 1 (vienerių) metų termino nėra pagrindo mažinti (BK 68² straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį dėl G. R. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. R. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R. N. pakeisti:

Panaikinti R. N. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. N. pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį skirti 65 MGL (2 447,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną – 2015 m. liepos 18 d., prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę 63 MGL (2 372,58 Eur) dydžio baudą. Nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.