Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. prašymas ir sutrumpintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1003-1025/2016 A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Skundžiama 2017-09-04 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas A. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino iki 9 (devynių) mėnesių. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (A. A. asmenybę (charakterizuojamas teigiamai), paskirtą baudą sumokėjo, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą), padarė išvadą, kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Institucijos nuomone, sutrumpinti A. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo bei rūpinantis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. A. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

A. A. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, viršydamas nustatytą greitį, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog A. A. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Apygardos teismo manymu, sprendimą tenkinti A. A. prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, A. A. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad nebuvo jokių kliūčių pažeidėjui A. A. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. teismo paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo 2017-01-03 (b. l. 6). Po nuobaudos paskyrimo A. A. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 7). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. A. per nuobaudos paskyrimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 16–17). Duomenų, kad A. A. praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą), byloje nėra. Nors A. A. anksčiau vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau už jį paskirta nuobauda nebegalioja (ATPK 36 straipsnis), be to, pastarasis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, nelaikytinas itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Taigi A. A. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Pažymėtina, jog A. A. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. A. A. darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teigiamą A. A. charakteristiką, kartu nurodė, kad jo darbo valandos yra iki 22.00 val., o darbovietė (duomenys neskelbtini), kur susisiekimas viešuoju transporto yra labai komplikuotas, todėl grįžti namo į (duomenys neskelbtini) po darbo yra praktiškai neįmanoma (b. l. 4).

Institucijos skunde tvirtinama, kad dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų. Sutiktina su skundo teiginiais, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vertina ne tik šią aplinkybę, bet ir kitas aplinkybes: asmens charakteristiką, duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tik įvertinus visų duomenų visumą, teismas nusprendžia, ar yra pagrindas tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Apygardos teismas, įvertinęs visų duomenų visumą bei atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturi pagrindo nesutikti su Klaipėdos rajono apylinkės teismu, kad nuobaudos skyrimo tikslai yra pasiekti ir pažeidėjui A. A. tai padarė teigiamą įtaką (ATPK 20 straipsnis).

Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, A. A. padarė pavojingą pažeidimą (ATPK 124 straipsnio 6 dalis), tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo bet kokiu atveju atmesti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgus į pažeidėjo teigiamą charakteristiką (kaip minėta, už tokio pobūdžio pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) anksčiau nebuvo baustas; nors praeityje A. A. vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau už savo pobūdžiu nešiurkštų KET pažeidimą, be to, paskirta nuobauda įvykdyta ir nebegalioja (ATPK 36 straipsnis), tinkamą jo elgesį po pažeidimo padarymo (piniginę baudą sumokėjo netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo; daugiau jokių pažeidimų nepadarė), nėra pagrindo manyti, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai, nes, kaip matyti, A. A. yra įvertinęs savo padarytą pažeidimą ir padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų. Pažymėtina, kad nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau ji neturi žlugdyti asmens. Byloje esantys duomenys rodo, kad pažeidėjui paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikoma nuo 2016-12-16 (b. l. 17), t. y. daugiau kaip 9 mėnesius, ir, apygardos teismo vertinimu, paskirta nuobauda pažeidėjui sukėlė neigiamas pasekmes ir jis suprato jų reikšmę gyvenimo kokybei. Likę nepilni trys mėnesiai iš esmės nekeičia situacijos ir nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Nors, kaip minėta, patiriami nepatogumai nesudaro pagrindo švelninti nuobaudos, tačiau, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai tenkino pažeidėjo prašymą dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas Institucijos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.