Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui notarei L. M. dėl rentos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo notarė L. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Liudytojas K. G., ieškovės dukros vyras, teismo posėdžio metu parodė, kad nuo pat rentos sutarties sudarymo V. J. jos tinkamai nevykdė, prašydavo anytos pinigų, nesitvarkė, nesirūpino auginamais gyvūnais. Buvo pakeitęs spynas, paėmęs anytos dokumentus, imdavo maistą, mokesčius mokėjo iš jos pensijos. Nuo 2018 m. kovo mėnesio atsakovas nuolat gėrė, kol atsigulė į Salantų slaugos namus. Nuo to laiko anyta rūpinasi jis su žmona ir valstybės paskirta slaugė. Anyta jam duoda pinigus, kad sumokėtų mokesčius už būstą. Anyta jam skundėsi, kad atsakovas nevykdo sutarties ir primygtinai prašė ją nutraukti.

Liudytojas A. J., ieškovės sūnus, teismo posėdžio metu parodė, kad V. J. mamą prižiūrėdavo kaip sugebėdavo, veždavo pas gydytojus, bet pagrindinė jo bėda buvo gėrimas. Jau apie metus laiko atsakovas mama visiškai nesirūpina. Jo žiniomis mokesčius moka pati ieškovė. Mama paskutiniu metu daugiausia rūpinasi K. G. su žmona bei valstybės paskirta slaugė.

Liudytojas D. T., atsakovo pažįstamas, teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę kartu su. V. J. 2015 – 2016 m. vežiojo pas gydytojus. Už kurą mokėdavo atsakovas, tačiau iš kieno pinigų nežino. Atsakovas ieškovę labai prižiūrėjo, tačiau paskutiniu metu (apie metus laiko) to nebedaro, nes pats susirgo. Ieškovę, jo žiniomis, šiuo metu prižiūri K. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. spalio 13 d. tarp ieškovės (rentos gavėjos) S. B. ir atsakovo (rentos mokėtojo) V. J. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu rentos gavėja įsipareigojo rentos mokėtojui su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos perduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą - 25/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtojas įsipareigojo rentos gavėjai leisti be užmokesčio naudotis perleidžiamu turtu, mokėti mokesčius, esant poreikiui slaugyti, teikti rentos gavėjai per mėnesį ne mažesnį kaip vienos minimalios mėnesinės algos materialinį aprūpinimą ir kt. (Sutarties 4 punktas). Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį turtą arba sumokėtų išperkamąją kainą (b. l. 5 - 9). Ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perleido rentos mokėtojui turimą nekilnojamąjį turtą, rentos sutartis VĮ Registrų centras įregistruota 2015 m. spalio 27 d. (b. l. 16 - 19).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar rentos mokėtojas netinkamai vykdydamas rentos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus padarė esminį sutarties pažeidimą ir dėl to yra pagrindas šią sutartį nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis tik sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-511/2013). Sprendžiant šalių ginčą, ar rentos mokėtojas iš esmės pažeidė sutartį, esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė S. B. rentos sutarties sudarymo metu buvo 90 metų amžiaus, nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. jai neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgiant į garbų ieškovės amžių ir sveikatos būklę, darytina išvada, kad tiek sutarties sudarymo metu, tiek dabar jai buvo ir yra būtina kasdienė kito asmens priežiūra ir pagalba. Atsakovas 2015 m. spalio 13 d. pasirašydamas rentos sutartį, už perleistą turtą įsipareigojo tenkinti ieškovės kasdienius poreikius, t. y. aprūpinti gyvenamąja patalpa (leisti neatlygintinai gyventi perleidžiamame gyvenamajame name), suteikti maitinimą, drabužius, slaugyti ligos atveju, sumokėti visus mokesčius, imtis visų būtinų priemonių, kad nesumažėtų jam perduoto nekilnojamojo turto vertė ir kt. Atsakovas rentos sutartimi taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad vieno mėnesio rentos gavėjo išlaikymo vertė bus ne mažesnė kaip viena minimali mėnesinė alga.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas aprūpino ieškovę gyvenamąja patalpa bei iš pradžių iš dalies, pagal sugebėjimus, vykdė kitus rentos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – vežė ieškovę pas gydytojus, parnešdavo maisto, rūpinosi būsto šildymu. To nepaneigė ir byloje dalyvavę liudytojai K. G., A. J., D. T.. Tačiau atsakovas nuo pat rentos sutarties sudarymo, kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, maistą pirkdavo ir mokesčius mokėdavo tiek iš savo, tiek iš ieškovės pinigų, nors rentos sutartimi šias išlaidas buvo įsipareigojęs dengti iš asmeninių lėšų. Taip pat akivaizdu, kad jau rentos sutarties pasirašymo metu, atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, kad negalės vykdyti kito rentos sutartimi prisiimto įsipareigojimo – teikti ne mažesnį kaip vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymą ieškovei, nes, kaip teigė teismo posėdžio metu, jo pajamas per mėnesį sudaro tik gaunama 300,00 Eur senatvės pensija. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovas ieškove visiškai nesirūpina apie metus laiko. To neneigė ir pats atsakovas. Paaiškino, jog iš pradžių to nedarė, nes stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, vėliau ilgai gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje dėl patirtos traumos ir diagnozuotos onkologinės ligos. Pastaruoju metu ieškove rūpinasi valstybės paskirta slaugė bei kiti ieškovės artimieji.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo esmę yra tęstinio pobūdžio ir turi būti tinkamai vykdoma per visą sutarties galiojimo laiką iki rentos sutarties pabaigos, t. y., ją nutraukus teismo sprendimu ar sutarčiai nutrūkus dėl rentos gavėjos mirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas prisiimtų prievolių pagal rentos sutartį jau apie metus laiko visiškai nevykdo ir tolesnis vykdymas taip pat gali būti apsunkintas dėl prastos paties atsakovo sveikatos būklės, o ieškovei nuolatinė kasdienė priežiūra yra gyvybiškai svarbi. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas kaip rentos mokėtojas ilgą laiką visiškai nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų padarė esminį rentos sutarties pažeidimą, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei S. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-1492-13733 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal Tarnybos 2019 m. kovo 1 d. patikslintą pažymą Nr. NTP-7-1461 antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 363,75 Eur.

Pagal teismų praktiką, ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Pagal VĮ Registrų centras duomenis vidutinė, nutraukus rentos sutartį, ieškovei grąžintino turto vertė yra 6232,75 Eur, todėl žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista šioje byloje, sudaro – 187,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei suteiktos valstybės teisinės pagalbos išlaidos ir nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 13 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. LM-3756.

Grąžinti ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduotą turtą:

25/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 187,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 363,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.