Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. S. ir J. A. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. L. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. G. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. K. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nedidelės vertės R. V. priklausančio turto sugadinimo) 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, M. S. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. priklausančio automobilio) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nedidelės vertės R. V. priklausančio turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. S. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta 60 parų arešto.

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. L. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. G. priklausančio automobilio) 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. K. priklausančio automobilio) 30 parų areštu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nedidelės vertės R. V. priklausančio turto sugadinimo) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė J. A. paskirta 60 parų arešto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. S. ir J. A. nuteisti už tai, kad 2011-10-14 apie 3 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. atsinešta uždegimo žvakės keramikine dalimi, išdauždamas kairės pusės galinių durelių lango stiklą 100 Lt vertės, veikdami kartu įsibrovė į V. L. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pagrobė svetimą, V. L. priklausantį turtą – akumuliatorių „Jenox“ 175 Lt vertės ir 1 litro talpos gesintuvą 30 Lt vertės, t. y. iš viso įsibrovę į automobilį pagrobė svetimo, V. L. priklausančio turto 205 Lt vertės, tuo nukentėjusiam V. L. padarydami 305 Lt turtinę žalą.

Be to, M. S. ir J. A. nuteisti už tai, kad 2011-10-14 apie 4 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. atsinešta uždegimo žvakės keramikine dalimi, išdauždamas dešinės pusės galinių durelių lango stiklą 80 Lt vertės, veikdami kartu įsibrovė į R. V. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame M. S. sugadino priekinę panelę 100 Lt vertės iš automobilio pagrobė svetimą, R. V. priklausantį turtą – automagnetolą „Sony“ 150 Lt vertės, t. y. iš viso įsibrovę į automobilį pagrobė svetimo, R. V. priklausančio turto 150 Lt vertės, ir M. S. sugadino turto už 180 Lt, tuo nukentėjusiam R. V. padarydami 330 Lt turtinę žalą.

Be to, M. S. ir J. A. nuteisti už tai, kad 2011-10-14 apie 4 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. atsinešta uždegimo žvakės keramikine dalimi išdauždamas dešinės pusės galinių durelių lango stiklą 100 Lt vertės, veikdami kartu įsibrovė į D. G. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pagrobė svetimą, D. G. priklausantį turtą – akumuliatorių 120 Lt vertės ir automagnetolą „Pioneer“ 150 Lt vertės, t. y. iš viso įsibrovę į automobilį pagrobė svetimo, D. G. priklausančio turto 270 Lt vertės, tuo nukentėjusiam D. G. padarydami 370 Lt turtinę žalą.

Be to, M. S. ir J. A. nuteisti už tai, kad 2011-10-14 apie 4 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. turėtu raktu atsirakinęs kairės pusės priekinių durelių spynelę, veikdami kartu įsibrovė į A. K. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pagrobė svetimą, A. K. priklausantį turtą – automagnetolą „Tevion“ 100 Lt vertės, tuo nukentėjusiai A. K. padarydami 100 Lt turtinę žalą.

Be to, J. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-10-14 apie 4 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., veikdamas su M. S., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), atsinešta uždegimo žvakės keramikine dalimi, išdaužė R. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių lango stiklą 80 Lt vertės ir sugadino jo priekinę panelę 100 Lt vertės, tuo nukentėjusiam R. V. padarydami 180 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. S. ir J. A. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo pakeisti jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtas bausmes, t. y. arešto bausmes pakeisti į baudas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydamas apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir kitų jų apeliacinių skundų argumentų

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. S. ir J. A. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmes nuteistajam M. S. teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė keturis apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jog anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, išsiskyręs. Nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi, savo noru atlygino padarytas žalas, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikoms padaryti, vagystes padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmes nuteistajam J. A. teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė keturis apysunkius nusikaltimus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba. Nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi, savo noru atlygino padarytas žalas, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikoms padaryti, vagystes padarė bendrininkų grupėje.

Ir nors nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtas bausmes, t. y. arešto bausmę pakeisti į baudą, ir teigia, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi, apelianto teigimu, žalą jis atlygino visiškai, teistumas išnykęs, nukentėjusieji pretenzijų nereiškia, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam jo prašomą bausmę, kuri nebūtų susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu ir konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Apelianto J. A. skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmes, neatsižvelgė į tai, kad žala visiškai atlyginta, jog anksčiau jis teistas 1 kartą, teistumas išnykęs, nukentėjusieji pretenzijų nereiškia, jog gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą pakeisti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtas bausmes, t. y. arešto bausmę pakeisti į baudą, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtas bausmes. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirtos švelnesnės, nei skundžiamo nuosprendžiu skirtos bausmės, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių dydžių bei skirti jo prašomą bausmės rūšį. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai, kurie, be kita ko, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant apeliantui bausmes, laikytini deklaratyviais.

Be to, pastebėtina tai, kad už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. Iš to, kas paminėta, matyti, kad areštas nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių.

Be to, kaip matyti iš nuteistiesiems paskirtų arešto bausmių dydžių – už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jiems skirtos bausmės – areštas 30 parų, paskirtų arešto bausmių dydžiai taipogi nelaikytini per dideliais, kadangi jie yra žymiai mažesni nei arešto bausmės už nusikaltimų padarymą vidurkius (arešto bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą 52,5 paros arešto), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtų arešto bausmių dydžiai taipogi nelaikytini per griežtais.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl švelninti jas ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų M. S. ir J. A. apeliacinius skundus atmesti.