Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-117-2021 (ROIK: 21130538255).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-117-2021 (ROIK: 21130538255) S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. kovo 26 d., 16:18 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 punkte numatyto pagrindo atvyko iš Klaipėdos miesto savivaldybės į Neringos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir pažeidė Nutarimo 2.1.7 punkto reikalavimus.

Atsižvelgus į Institucijos prašymą byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl veikos kvalifikavimo

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad S. M. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. kovo 26 d., 16:18 val., karantino, paskelbto Nutarimu laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 punkte numatyto pagrindo atvyko iš Klaipėdos miesto savivaldybės į Neringos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir pažeidė Nutarimo 2.1.7 punkto reikalavimus.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentus ir sprendimus; 2) higienos norminius aktus; 3) kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus; 4) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir (ar) 4 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

Nutarimo (redakcija nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 26 d.) 1 punkte buvo numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.7 punkte buvo numatyta, kad nuo 2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas Neringos ir kitose savivaldybėse – į šias savivaldybes asmenims draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.3 papunkčiuose numatytais atvejais; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono ir kt. savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Nutarimu reguliuojami su visuomenės sveikata susiję teisiniai santykiai, todėl ANK 45 straipsnio 1 dalies prasme Nutarimas priskirtinas prie kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų.

VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenimis S. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste. „Body“ kameros vaizdo-garso įrašas, S. M. paaiškinimas bei 2021 m. kovo 26 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad S. M. 2021 m. kovo 26 d., 16:18 val., buvo atvykęs į Neringos miesto savivaldybę. Iš 2021 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo taip pat nustatyta, kad S. M. tikrinančiam pareigūnui nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių teisėtą patekimą į Neringos miesto savivaldybę. Byloje nėra duomenų, kad S. M., 2021 m. kovo 26 d. atvykdamas į Neringos miesto savivaldybę, būtų naudojęsis kuria nors iš Nutarimo 2.1.7 punkte numatytų išimčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. M. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto (Nutarimo 2.1.7 punkto) reikalavimus.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti karantino metu, kuris paskelbtas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.).

Byloje nėra duomenų, kad S. M. ar su juo keliavęs D. P. 2021 m. kovo 26 d. būtų sirgę COVID-19 liga. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. M., atvykęs į Neringos miesto savivaldybę, būtų turėjęs artimą kontaktą su šios savivaldybės gyventojais ir tokiu būdu kėlęs pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Byloje nustačius, kad S. M. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto (Nutarimo 2.1.7 punkto) reikalavimus, tačiau, nenustačius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto būtinojo nusižengimo sudėties požymio – pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, S. M. veika perkvalifikuotina pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). S. M. anksčiau baustas administracine tvarka, sumokėjęs visas paskirtas baudas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 35–40). S. M. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už tokio pobūdžio pažeidimus jis anksčiau baustas nebuvo. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, S. M. paskyrus sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – įspėjimą.

Dėl žmogaus teisių (ne)pažeidimo

S. M. skunde nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija užtikrina, kad kiekvienas asmuo teisėtai gyvenantis šalies teritorijoje turi teisę laisvai judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą. Nurodo, kad Nutarimu galėjo būti pažeistos jo, kaip Lietuvos piliečio žmogaus teisės.

Pagal susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žmogaus teisės yra skiriamos į absoliučias ir ribojamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra suformavęs reikalavimus teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimams.

Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Konstitucinis žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimas savaime nereiškia, kad negalima riboti jų įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Dauguma Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos, siekiant užtikrinti didesnį konstitucinį gėrį ar norint apsaugoti visos visuomenės ar didelės jos dalies interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra suformuoti reikalavimai, kurių reikia laikytis, ribojant žmogaus teises ir laisves: 1) reikalavimas žmogaus teisių ir laisvių apribojimus reguliuoti tik įstatymu, nes tik tauta per savo atstovus parlamente gali sutikti su jai priklausančių teisių ir laisvių apribojimais; 2) įstatymu nustatomi apribojimai turi būti būtini siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes ir konstituciškai pagrįstus tikslus; 3) nustatytais apribojimais negali būti paneigiama pati ribojamos teisės ar laisvės esmė, t. y. jokia teisė negali būti apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidarytų neįmanoma; 4) ribojant žmogaus teises ir laisves, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. birželio 21 d., 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją (inter alia jos 53 straipsnį) valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad savarankišku konstituciniu pagrindu žmogaus ir visuomenės sveikatos apsauga gali būti nustatant judėjimo laisvės ribojimus (Konstitucijos 32 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatant Nutarimu žmogaus judėjimo laisvės įgyvendinimo ribojimą (ribojimą asmenims judėti tarp savivaldybių) buvo laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuotų žmogaus laisvių ribojimams keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo S. M. teisės nebuvo pažeistos.

Dėl proceso baigties

Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-117-2021 (ROIK: 21130538255) naikintinas ir S. M. už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – įspėjimas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-117-2021 (ROIK: 21130538255), ir S. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.