Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „KAMILIT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12250-475/2015 pagal ieškovės UAB „KAMILIT“ ieškinį atsakovei UAB „Statybų kodas“ dėl užskaitos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą skundžia ieškovė BUAB „KAMILIT“ ir prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo kitų kreditorių ir galiojančių reikalavimų teisių, kurias privalėjo patenkinti anksčiau nei atsakovės turtinį reikalavimą. Ieškovė turėjo kreditorius nuo 2013 m., taip pat ir įsiskolinimą dėl darbo užmokesčio ieškovės darbuotojams, tad privalėjo ir su jais atsiskaityti, ne vien su atsakove.

Teismas neteisingai nurodė, kad tarp šalių buvo užbaigti sutartiniai įsipareigojimai, priduotas statybos objektas, tuo pačiu atsiskaityta su atsakove dėl skolos, susidariusios dar 2013 metų gale. Šiuo atveju teismas klaidingai vadovavosi CK 6.58 str. 1 d. nuostatomis ir aiškino objekto pridavimo ir įskaitymo teisinius santykius, kurie nagrinėjamojoje byloje atsirado iš rangos sutarties.

Teismas neteisingai vertino ieškovės pareigą atsiskaityti su atsakove pripažinęs, kad užskaitos pagrįstumą patvirtina, tai, kad su atsakove atsiskaityta įskaitymu už daug seniau atsakovės išrašytas ieškovės vardu PVM sąskaitas faktūras.

Teismas neteisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Atsakovė, būdama verslo subjektas, turėjo pasidomėti ieškovės turtine padėtimi darydama įskaitymą.

Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kada buvo sudarytas 2013 metais ieškovės bendrovės balansas ir kada šis dokumentas buvo pateiktas LR Juridinių asmenų registrui prieštarauja bylos medžiagai, kuria įrodyta, kad ieškovės 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai įregistruoti ir pateikti 2014-05-29 Juridinių asmenų registrui. Duomenys yra vieši, todėl atsakovė kaip rūpestinga, sąžininga ir atidi verslininkė turėjo žinoti apie ieškovės nemokumą, tačiau ginčo situacijoje atsakovė neveikė taip, kaip numato įstatymas, todėl turėjo būti pripažinta nesąžininga ginčo sandorio šalimi.

Ginčo šalių iki bankroto bylos iškėlimo padarytas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra teisėtas ir visiškai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinėje byloje Nr. 3k-3-538/2004-10-11 tokio pobūdžio civilinėse bylose.

Byloje neįrodyta, kad ginčo sandorio sudarymo momentu iškovė buvo įsiskolinusi kitiems kreditoriams, taip pat nėra žinomas skolos dydis. Atsakovė neturėjo duomenų apie ieškovės nemokumą, o esantys byloje rašytiniai įrodymai vienareikšmiai šios aplinkybės nepatvirtina. Ieškovė, atsakovės vertinimu, dirbo pelningai. Todėl nėra pagrindo laikyti atsakovę nesąžininga.

Ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės teisių, ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, kadangi buvo skolinga pagal 2013-08-13 iki 2013-12-17 išrašytas PVM sąskaitas faktūras už bendrą 134 000 Lt sumą. Ieškovo skola atsakovei atsirado daug anksčiau nei atsakovės skola ieškovei, kai ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2014-06-05 ir 2014-06-06 išrašytas PVM sąskaitas faktūras .

Jeigu nebūtų atlikta 2014-06-06 įskaita atsakovė turėjo teisę neatlikti jokių mokėjimų pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes ieškovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su atsakove. Įskaita neturėjo jokios įtakos ieškovės mokumui, atitiko ieškovės interesus, sumažino ieškovės skolą atsakovei. Ieškovė išvengė papildomų išlaidų dėl broko ištaisymo.

Teismas teisingai pripažino ginčo santykius įprasta verslo praktika. Ginčo šalių veiksmai turi būti vertinami ginčo situacijoje, kaip protingų asmenų veikiančių kreditoriaus interesais. Tai atitiktų formuojama teismų praktiką tokio pobūdžio situacijose (LAT Civilinių bylų skyriaus 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-916/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-538-330/2015.

Ieškovė neįrodė byloje nei vienos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatytą tvarką ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 260, 263 straipsniai); todėl, vertinant materialinės teisės normų taikymą, yra svarbu, ar aplinkybės, turinčios reikšmės taikant tam tikras materialinės teisės normas byloje nustatytos, ar jos nustatytos nepažeidžiant procesinės teisės normų. Teismo sprendimas, priimamas išsprendus civilinį ginčą, yra teisingumo vykdymo aktas. Teisingu bylos sprendimu yra suinteresuotos ne tik ginčo šalys, bet ir visa visuomenė; taigi privataus intereso gynimas nėra vienintelis civilinio proceso tikslas, teismo procese ginamas ir viešasis interesas. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, bet apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, neteisingai išsprendė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu, tad panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčijamų įskaitų sudarymo metu (2014-06-06) apeliantė BUAB „KAMILIT“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams iš darbo santykių: 1) pagal Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimus: 2014-01-07 sprendimas Nr. DGKS-80 (1 t., b. l. 32–34) ir 2014-01-07 sprendimas Nr. DGKS-77 (1 t. b. l. 35–37), 2014-02-05 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38–39), 2014-01-07 sprendimas Nr. DGKS-81 (1 t., b. l. 87–90), 2014-01-07 sprendimas Nr. DGKS-78 (1 t., b. l. 91–95), 2014-01-16 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96–100), 2014-01-16 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101–104), 2014-02-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105–106, 86), 2014-03-25 sprendimas Nr. DGKS-1548 (1 t., b. l. 107–109), taip pat pagal 2014-03-04 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-817-945/2014 (b. l. 40–41,1 t.) ieškovės darbuotojams buvo priteistos neišmokėtos darbo užmokesčio sumos. Vykdomosios bylos užvestos 2014-02-12 (Vykdomoji byla Nr. 0123/14/00164 ir Nr. 0123/14/00165), 2014-03-06 (Vykdomoji byla Nr. 0123/14/00236) ir 2014-04-23 (Vykdomoji byla Nr. 0034/14/00378). Šių darbuotojų finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, Kauno apygardos teismas 2015-01-22 nutartimi patvirtino jų kreditorinius reikalavimus už bendrą 3 324,31 Eur sumą (1 t., b. l. 31 kita psl. puse, b. l. 38, 1 t. ,b. l. 42, 1 t., b. l. 15–17). Taigi atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su antros eilės kreditoriais (CK 6.930 (1) str. 1 d. 2 p.); 2) Kreditorių pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus: pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pranešimą, ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014-05-28 buvo skolinga 63 430,28 Lt (18 370,68 Eur) dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (1 t., b. l. 42–44, 85 1 t.). Šie įsiskolinimai jau buvo pradelsti (1 013,80 Lt turėjo būti sumokėta 2014-01-31, 62 394,92 Lt – 2014-02-25). Su šiuo kreditoriumi taip ir nebuvo atsiskaityta. Bankroto byloje 2015-01-22 Kauno apygardos teismas patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą 24 057,63 Eur (83 066,19 Lt). 2014-02-28 Valstybinio socialinio draudimo Fondo Valdybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 6.2-178 nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš ieškovo skolą, kuri 2014-02-28 sudarė 26 629,29 Lt (7 712,38 Eur). Su šiuo kreditoriumi nebuvo atsiskaityta (1 t., b. l. 44–45, 83–84). Bankroto byloje 2015-01-22 Kauno apygardos teismas patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kreditorinį reikalavimą 14 864,10 Eur (51 322,75 Lt). Taigi atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su trečios eilės kreditoriais (CK 6.930 (1) str. 1 d.3 p.); 3) Kreditorių pagal vykdomuosius dokumentus: 2013-12-05 Centrinės Hipotekos įstaigoje buvo registruotas turto areštas pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24295-451/2013 kreditoriaus S. V. įmonė „Santera“ naudai, areštuotas kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos už 10 410,21 Lt sumą (3 015,01 Eur). Su šiuo kreditoriumi nebuvo atsiskaityta (1 t., b .l. 45–47). Bankroto byloje 2015-01-22 Kauno apygardos teismas patvirtino S. V. įmonės „Santera“ kreditorinį reikalavimą už 2 849,14 Eur sumą (1 t., b. l. 15–17). 2013-12-10 buvo registruotas turto areštas pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24760-199/2013 kreditoriaus UAB „Kauno kranai“ naudai; areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas už 26 453,32 Lt (7 661,41 Eur) sumą. Su šiuo kreditoriumi nebuvo atsiskaityta. Bankroto byloje 2015-01-22 Kauno apygardos teismas patvirtino UAB „Kauno kranai“ kreditorinį reikalavimą už 8 061,99 Eur sumą (1 t. ,b. l. 118–123). Taigi atsakovė nebuvo atsiskaičiusį su ketvirtos eilės kreditoriais (CK 6.930 (1) str.1 d. 4 p.). Šiuo atveju atsakovė patenka į penktos eilės kreditorių sąrašą, su kuriais ieškovė galėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930 (1) str.1 d. 5 p.). Iš ieškovės 2013-01-01–2013-12 31 balanso duomenų matyti, kad balanso duomenimis ieškovė turėjo 540 311 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos 526 754 Lt. Bylos duomenimis, ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2014-06-06) pradelsti BUAB „KAMILIT“ įmonės įsipareigojimai sudarė 54 728,66 Eur, iš jų 18 523,94 Eur skolos tiekėjams, 12 714,54 Eur skola VSDFV Kauno skyriui, 18 701,08 Eur skola VMI, 4 789,10 Eur skola darbuotojams pagal sprendimus (1 t., b .l. 83–154). Taigi ieškovės skolos kreditoriams egzistavo iki ginčo sandorio su atsakove.

Byloje nustatyta, kad greit po to, kai tarp šalių buvo sudarytas ginčo 2014-06-06 susitarimas (1 t. ,b. l. 65), į Kauno apygardos teismą kreipėsi kreditorė UAB „Rentalis (2014-07-14), kreditorė UAB ,,Laurex“ (2014-09-15) dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir nurodė, kad ieškovė labai pavėlavo įvykdyti finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams. Šių kreditorių argumentus patvirtina Kauno apygardos teismo 2014-11-05 nutartis (civilinė byla Nr. B2-2502-259/2014), kuria nustatyta, jog ieškovė nevykdo mokestinių įsipareigojimų, neatsako į pareikštas pretenzijas. Teisėjų kolegija nagrinėjamojoje byloje vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2014-11-05 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2502-259/2014), kuria nustatyta, kad 2013 metais ieškovės turtinę būklę buvo bloga ir laiko įrodytu, kad ieškovės 2013 metais pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės (CPK 182 str.1 d.2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, viseto bylos svarstymui pateiktų dokumentų (informacija apie ieškovės kreditorius, finansinės būklės duomenys ir kt.) turinys rodo, kad ieškovė buvo nemokios būsenos ginčijamo sandorio sudarymo momentu, kad ieškovė pradelsė atsiskaitymo terminus su kreditoriais, tarp jų ir su atsakove. Bylos duomenimis, ieškovė daugiau nei pusė metų (2013-08-31–2013-12-17) nemokėjo 134 489,60 Lt įsiskolinimo atsakovei pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (1 t. ,b. l .48). Ginčijamo sandorio sudarymo momentu taip pat atsakovė buvo skolinga 134 000 Lt ieškovei (2014-06-05 ir 2006-06-06 PVM sąskaitos faktūros, 1 t., b. l. 66–69). Tačiau atsakovė skolos ieškovei nesumokėjo, o ginčo sandoriu ieškovės skolą įskaitė į atsakovės skolą ieškovei ( 1 t., b .l. 69 kt. psl. pusė), taigi atsakovė ginčijamu sandoriu faktiškai anuliavo savo 134 000 Lt skolinius įsipareigojimus ieškovei, tačiau ieškovė natūra iš atsakovės lėšų negavo. Dėl sandorio teisinio ydingumo pažymėtina, kad juo susitarta dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tuomet, kai ieškovė praktiškai buvo nemoki ir nebepajėgė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Todėl esant įrodytai aplinkybei, kad ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove už 2013-08-31–2013-12-17 laikotarpį pagal atsakovės išrašytus ieškovei mokestinius dokumentus, labiau tikėtina, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė žinojo ir pasinaudojo ieškovės nemokumu, atsakovė patenkino savo kreditorinius reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius, nors tokios teisės ginčo situacijoje neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė neprivalėjo sudaryti skolų įskaitymo sandorio su atsakovė pirmiau už kitus kreditorius. Ginčo situacijoje ieškovė privalėjo naudoti finansinius išteklius pagal įstatymą ir atsiskaityti su kreditoriais eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė, tuo pažeidė įstatymą (CK 6.66 str.). Tad teisėjų kolegijos vertinimu esamojoje situacijoje ginčo šalys elgėsi neteisėtai, todėl skundžiamas sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Multiimpeks“ v. UAB ,,Eneka“, bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Atsakovės argumentai, kad jos reikalavimo teisė atsirado tinkamai įvykdžius ieškovei prievoles (pardavė prekes, paslaugas), tuo tarpu ieškovė BUAB „KAMILIT“ atliko statybos darbus ne visai kokybiškai, kad dalis statybos darbų, kuriuos atliko ieškovė yra tariamai su defektais (1 t., b. l. 158–182, 188), kad ginčo šalys pasirašydamos ginčijamą sandorį tokiu būdu pabaigė sutartinius įsipareigojimus, pridavė statybos objektą, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju nes nepaneigia ieškovės kitų kreditorių teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ prieš UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką).

Atmestinas atsakovės argumentas, kad ginčo šalių atlikti veiksmai dėl skolų įskaitymo kvalifikuotini kaip įprasti bendrovių verslo santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys pažeidė ieškovės kreditorių teises, veikė nesąžiningai, todėl ginčo šalių padarytas skolų įskaitymas negali būti pripažinti standartine ūkio subjektų praktika tarpusavio santykiuose, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams (CK 1.5 str.1 d.).

CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta: sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. BADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-276/2014; kt.).

Ieškovės administratorius prašo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 38 809,08 Eur, ieškovės administratoriaus prašymas tenkintinas (CK 1.80 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė liko skolinga kreditoriams daug didesnę 82 853,49 Eur sumą nei ieškovės administratorius prašo priteisti 38 809,08 Eur (134 000 Lt) iš atsakovės (b. l. 17, 1 t.) ieškovei. Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nutartimi likviduojant ieškovės bendrovę dėl bankroto, teismas patvirtino 82 853,49 Eur kreditorių reikalavimų, iš jų: 53 052,18 Eur sumą pirmos eilės ir antros eilės kreditorių (iš jų darbuotojams 11 803,62 Eur ir valstybės biudžetui 41 248,56 Eur) reikalavimai, tarp jų ir trečios eilės kreditorių reikalavimai 29 801,31 Eur. Tarp trečios eilės kreditorių reikalavimų yra įtraukta atsakovė UAB ,,Statybos kodas“, kurios kreditorinius reikalavimus sudaro 141,80 Eur. Todėl nepatenkintų kreditorinių reikalavimų atlyginimui tikslinga priteisti iš atsakovės 38 809,08 Eur (134 000 Lt) ieškovei, taip kaip prašo ieškovės administratorius (CK 6.145 str. 1 d.). Šios sumos priteisimas, teisėjų kolegijos vertinimu, bent iš dalies atkurtų pusiausvyrą tarp ieškovės kreditorių dalyje nepatenkintų finansinių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteisiamos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės pareiškimas teisėjos rezoliucija priimtas 2015-04-15 (1 t., b .l. 3). Todėl patenkinus ieškovės reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir ginčo sumos priteisimo iš atsakovės nuo šios datos iš atsakovės priteistinos 6 procentų palūkanos ieškovei iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų, kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 1 d .2 p., 330 str.) priimamas naujas teismo sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Ieškovės BUAB ,,KAMILIT“ (į. k. 301021573, Kaunas, Raudondvario pl. 164A, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) ieškinio reikalavimus patenkinti.

Pripažinti 2014-06-06 užskaitą, sudarytą tarp UAB ,,KAMILIT“ (į. k. 301021573) ir UAB ,,Statybų kodas“ (į. k. 302711748) dėl 134 000 Lt (38 809,08 Eur) sumos negaliojančia.

Taikyti BUAB ,,KAMILIT“ (į. k. 301021573) ir UAB ,,Statybų kodas“ (į. k. 302711748) restituciją 134 000 Lt (38 809,08 Eur) sumai ir šiuos 38 809,08 (trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus aštuonis centus) eurus priteisti iš atsakovės UAB ,,Statybų kodas“ (į. k. 302711748, Vilnius, Sluškų g. 3-11, el. paštas info@statybukodas.lt) ieškovei BUAB ,,KAMILIT“ (į. k. 301021573, Kaunas, Raudondvario pl. 164 A, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Statybų kodas“ (į. k. 302711748, Vilnius, Sluškų g. 3-11, el. paštas info@statybukodas.lt) 6 procentų palūkanas nuo priteistos 38 809,08 (trisdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų devynių eur aštuonių ct) Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.