- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2VP-4358-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01561-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gema Janušienė (pirm.)
- Skolininkas
- V. I.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims – skolininkei V. I., skolininkės sutuoktiniui – V. I., antstoliui Eurikai Rulienei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas (išieškotojas) teismui pateikė pareiškimą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, o būtent - nustatyti, kad skolininkei V. I. nuosavybės teise priklauso ½ jos sutuoktinio V. I. gaunamų išmokų. Nurodė, kad antstolė pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Skolininkei per 20 dienų buvo pasiūlyta pateikti antstolei notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tačiau skolininkė minėto susitarimo nepateikė, todėl išieškotoja su prašymu dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo kreipėsi į teismą.
Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti. Prašymų papildyti bylos medžiagą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje V. I., gim. (duomenys neskelbtini), vardu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/14/00480/l dėl 43,44 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, naudai. Skolininkė V. I. yra sudariusi santuoką su V. I.. Skolininkė ir jos sutuoktinis nėra sudarę vedybų sutarties. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad V. I. ir V. I. būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iš VSDFV duomenų bazės išrašo apie asmens darbovietę ir gaunamas išmokas matyti, kad V. I. gauna išmokas iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus - nuo 281,90 Eur iki 298,26 Eur per mėnesį. Antstolė 2020-02-13 patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. F005595, vykdydama vykdomuosius dokumentus V. I. atžvilgiu dviejose vykdomosiose bylose - Nr. 0069/14/00480/l ir Nr. 0069/14/00236/1, areštavo ½ V. I. iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus gaunamų pajamų 795,24 Eur ribose. Antstolė išsiuntė skolininkei ir jos sutuoktiniui 2020-02-13 pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Tai patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine turto dalies nustatymo vykdymo procese procedūra.
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).
Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį yra skolininkės sutuoktinio pajamos, gaunamos iš VSDFV.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys - sutuoktiniai I. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniai).
Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Byloje nėra duomenų apie I. šeimos narių sveikatos būklę, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Konstatuotina, kad sutuoktinių I. bendro turto dalys yra lygios ir skolininkės V. I. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio V. I. gaunamų pajamų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas. Pažymėtina, kad antstolis, išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, t. y., spręsti dėl galimumo išieškoti iš atitinkamų sumų, nustatydamas, ar šios sumos nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Remiantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Duomenų, kad prašoma nustatyti turto dalį išmokoms, iš kurių išieškojimas negalimas, byloje nėra. Todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.
Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei V. I. geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų. Be to, kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jo dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininkės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų išmokų iš VSDFV Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.