Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-658-460/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-03
Bylos Nr.
2A-658-460/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
A. K., R. K.
Advokatai
Stanislava Jorudienė, Piotras Orlovas
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-658-460/2009

Teisėja G. Gudžiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 34.3;

34.5; 118.1 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant pareiškėjams A. K., R. K., pareiškėjų atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, suinteresuotiems asmenims su savarankiškais reikalavimais D. T., I. K., suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Piotrui Orlovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-45-377/2009 pagal A. K. ir R. K. pareiškimą bei suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. T. ir I. K. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei D. T. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-01-27 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. K. ir R. K. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų motinos J. K., gimusios 1926-03-10, mirusios 1992-09-21, palikimą priėmė jie, o suinteresuoti asmenys D. T. ir I. K. prašė A. K. ir R. K. pareiškimą atmesti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai A. K. ir R. K. nurodė, kad jie gimė J. K. ir A. K. šeimoje, be jų, šeimoje dar augo sesuo D. K.–T. Dar tėvams esant gyviems, 1982-09-15 jie įgijo pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties, nežinodami įstatymų, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą nesikreipė. Kadangi gyvenamasis namas buvo registruotas tėvo vardu, jie manė, kad po mamos mirties dėl jos vardu likusio palikimo į notarinę kontorą kreiptis nereikia. Tačiau mamos vardu likusį turtą pradėjo valdyti ir juo naudotis kaip savo. Pareiškėjas A. K. minėtame gyvenamajame name gyveno nuo 1979 m. iki šios dienos. Po mamos mirties, be jo, name liko gyventi tėvas A. K., sesuo D. T., jos dukra, bei jo brolis R. K. Esant tėvų žodiniam sutikimui, jam gyvenamajame name buvo skirtas vienas kambarys, jis savo lėšomis pristatė verandą, kurioje įsirengė virtuvę, be to, naudojosi kitomis pagalbinėmis patalpomis, dalimi ūkinio pastato, garažu, sandėliu. Taip pat visada mokėjo už sunaudotą elektrą, prisidėjo prie namo šildymo, kiemo ir aplinkos tvarkymo. Tik po tėvo mirties 2008-05-16 jis kreipėsi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, yra užvesta paveldėjimo byla. Tada ir sužinojo, kad tėvas 2007-03-06 visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo anūkei I. K. Kadangi po mamos mirties jos vardu likusio turto dėl įstatymų nežinojimo tuo metu nepriėmė, notaras šiuo metu atsisako išduoti jam paveldėjimo teises dokumentus. Pareiškėjas R. K. šiuo metu gyvena atskirai, tačiau mamos mirties dieną gyveno valdoje, naudojosi visais mamai priklausiusiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais kaip savo, naudojosi ir naudojasi dalimi pagalbinių patalpų, naudojasi garažu, anksčiau savo poreikiams tenkinti ūkiniame pastate augino kiaules. Taip pat padėdavo ir padeda ruošti namo šildymui kurą, prižiūrėti namų aplinką.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. T. ir I. K. nurodė, kad visas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tėvo vardu. Jis buvo vienintelis jo savininkas, turtu naudojosi, juo rūpinosi, prižiūrėjo bei draudė turtą nuo nelaimingų atsitikimų, mokėjo visus su juo susijusius mokesčius. D. T., jos dukra I. K. ir jos broliai A. K. bei R. K. tėvo valdomame gyvenamajame name gyveno kaip nuomininkai ir mamos vardu likusio palikimo visiškai nevaldė ir jo nepriėmė. Todėl ir po mamos mirties dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą niekas iš jų nesikreipė, pretenzijų į namą nereiškė, manydami, kad visas turtas yra registruotas tėvo vardu ir jam priklauso, todėl ir nėra jokio pagrindo jo priimti. Nurodė, kad tėvas buvo vienintelis turto valdytojas rodo ir tas faktas, kad tik jis jau po mamos mirties Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu pagal pirkimo–pardavimo sutartį išsipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat iki savo mirties tėvas mokėjo visus komunalinius mokesčius, deklaravo ir mokėjo žemės mokesčius, pirko kurą namo šildymui, mokėjo už elektrą, buvo laidinio telefono abonentas, už jį tik jis mokėjo. Kadangi jis buvo vienintelis namo valdytojas ir savininkas, kitiems neprieštaraujant, jis 1994-03-05 pagal kredito sutartį minėtą gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio statiniais buvo įkeitęs bankui, gaudamas 8 000 Lt kreditą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-01-27 sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkintino, o suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimą tenkintino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis A. K., sūnus A. K. ir sūnus R. K. pradėdami paveldimą turtą valdyti. Teismas nustatė, kad po J. K. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, pareiškėjai bei jų tėvas iš karto po J. K. mirties palikimą priėmė likdami gyventi gyvenamojoje valdoje. A. K. vardu nekilnojamasis turtas buvo registruotas viešame registre, jis nuosavybes teise 1989-05-18 Tauragės viršininko administracijos sprendimu Nr. 715 bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P77/98-0234 pagrindu išsipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis buvo sudaręs sutartį su elektros tiekėjais ir jiems reguliariai atsiskaitydavo, kaip teisėtas namo valdytojas 1994-03-15 su banku pasirašė kreditavimo sutartį įkeisdamas namą. A. K. ir R. K. ir po mamos mirties jai priklausiusiais daiktais, pagalbinėmis patalpomis kaip savo, padėjo namų apyvokos ir namo priežiūros darbuose, tvarkė namų aplinką, ruošė kurą namo šildymui, mokėjo už sunaudotą elektrą. Teismas nusprendė, kad faktiško turto valdymo faktas yra įrodytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys D. T. ir I. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas A. K. ir R. K. pareiškimas ir tenkinti jų pareiškimą – nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po J. K. mirties jos visą palikimą priėmė sutuoktinis A. K. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė rašytinius įrodymus, kad palikimą priėmė A. K. paduodamas pareiškimą notaro biurui.

Atsiliepimas

Atsiliepime pareiškėjai A. K. ir R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti jų pareiškime ir teismo sprendime nurodytais motyvais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė įrodymus, juos išanalizavo, teisingai įvertino ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu apeliantai teismui pateikė rašytinius įrodymus, tarp kurių: A. K. 1992-12-02 pareiškimas notarui dėl palikimo į sutuoktinės J. K. turtą – investicine lėšas sąskaitoje I-0387– priėmimo; Tauragės rajono notarinės kontoros notaro 2002-12-07 paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. K. į J. K. investicines lėšas sąskaitoje Nr. I-0387, laikomas Lietuvos Žemės ūkio banko Tauragės skyriuje Nr. 260101416; D. T. 1992-09-21 pareiškimas notarui, kuriuo ji tėvo naudai atsisako mamos palikimo; A. K. 1992-09-21 pareiškimas notarui, kuriuo jis tėvo naudai atsisako mamos palikimo.

Byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 Civilinis kodeksas (1992-07-15 redakcijos). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai, papildant juos palikimo priėmimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo, nustatyti ir 2000 m. CK 5.50 straipsnyje. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Be to, ši valia turi būti išreikšta nepraėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo (CK 587 str. 1-3 d.). Teismo posėdžio metu apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl motinos aplikimo išreiškė savo valią pareiškimu notarui motinos mirties dieną. Mirusiosios sutuoktinis A. K. priėmė palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Nors pareiškime nurodyta, kad priimamas palikimas į investicines lėšas, laikytina, kad jis priėmė visą palikimą, nes kaip buvo minėta, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. R. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad sutiko, jog turtą paveldėtų tėvas, nors niekur nepasirašė. Palikimo priėmimo fakto nustatymui svarbus yra įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne valios įforminimas. Aplinkybė, kad jis priėmė ir naudojasi mamos likusias asmeniniais daiktais, pati savaime nereiškia palikimo priėmimo. Palikėjo daiktus įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 442 str. 8 p.). CPK 445 str. nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. K. savo sutuoktinės aplikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui, šis dokumentas patvirtina palikimo priėmimo faktą, kurio papildomai patvirtinti nereikia. Faktas, kad jis dar priėmė palikimą ir valdydamas sutuoktinės turtą, neturi jokios juridinės reikšmės, jokių teisių ir pareigų pareiškėjai nesukurs, nepakeis ir nepanaikins. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, suinteresuotų asmenų pareiškimą, kuriame pareikšti savarankiški reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas privalėtų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o kadangi šios aplinkybės paaiškėjo tik iškėlus bylą, jos dalis dėl suinteresuotų asmenų savarankiškų reikalavimų nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995-02-10 nutarimu Nr. 6 aprobuoto Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993-11-26 nutarimo Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“ 1 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dalyje dėl A. K. ir R. K. pareiškimo priimtinas naujas sprendimas, o dalyje dėl suinteresuotų asmenų D. T. ir I. K. savarankiškų reikalavimų bylą nutrauktina (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2, 5 p.).

Nors A. K. ir R. K. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas nei D. T. ir I. K., tačiau iš esmės nei vienas pareiškimas nebuvo patenkintas, todėl visų suinteresuotų byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 443 str. 6 d.).

Nutraukus bylos dalį pagal D. T. ir I. K. pareiškimą grąžintinas už jį sumokėtas 130 Lt (b. l. 61) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų patirtų pašto išlaidų suma nedidelė, jų išieškojimo kaina viršytų jų sumą, todėl šios išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti.

A. K. ir R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Bylos dalį pagal D. T. ir I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

I. K. grąžinti 2008-12-03 AB banko Hansabankas Tauragės KAC sumokėtą 130 Lt žyminį mokestį.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė