- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2583-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37016-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. prašė nutraukti dėl atsakovo E. G. kaltės tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, priteisti iš atsakovo 8 688 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti sūnaus E. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Eur išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatant lygias sutuoktinių turto dalis. Taip pat prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovui priteisti 203/872 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), UAB „Intervilža“ 21 950 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; UAB „Melga“ 26 072 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; automobilį „Ford Escort“; automobilį „Ford Ka“. Atsakovui tenkančio turto vertė sudaro 909 550,50 Eur, o ieškovei priteistino turto vertė sudaro 364 921,22 Eur, tačiau dalijant turtą lygiomis dalimis, turėtų priklausyti turto už 637 236 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina jos turto dalies 272 314,78 Eur dydžio piniginė kompensacija. Nurodė, kad sutuoktiniai pradžioje gyveno gerai, vėliau atsakovo elgesys ėmė keistis, ėmė ryškėti jo polinkis girtauti, būdamas neblaivus jis elgdavosi šeimoje netinkamai, smurtaudavo. 2010-07-19 atsakovas paliko namus. Kadangi ieškovė nedirbo apie 10 metų, turėjo ieškotis darbo, spręsti kitas naujai atsiradusias problemas. Jos kaltės dėl šeimos iširimo nėra, kadangi ji įvairiais būdais siekė šeimą išsaugoti.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismą nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Eur išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, padalinti natūra tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise po ½ nekilnojamojo turto dalį ir po ½ dalį akcijų, priteisti atsakovui abu automobilius, kurie neturi jokios vertės, kadangi jų natūroje nėra. Paaiškino, kad pradžioje sutuoktiniai sutarė gerai, jiems gimė trys vaikai, šeima pastatė namą, sėkmingai vystė verslą. Priešingai nei teigė ieškovė, jis alkoholį vartojo saikingai, šeimoje nesmurtavo, kūrė šeimos materialinę gerovę. Nežiūrint to, kad jis gyveno atskirai, visiškai išlaikė šeimą, mokėjo ieškovei kas mėnesį apie 2 316,96 Eur, padengdavo būsto išlaidas, pirko ieškovei automobilį, finansavo dukters mokslus užsienyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeitė; 3) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Eur išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-11-04) iki pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskyrė ieškovę priteisto iš atsakovo nepilnamečiui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 5) santuokoje bendrai įgytą turtą padalijo tokiu būdu: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 0,0900 ha žemės sklypo ir 219,41 m² bendro ploto pastatą-gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 203/872 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda; pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 21 950 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Intervilža“ akcijų; pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 26 072 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Melga“ akcijų; pripažino atsakovui nuosavybės teisę į automobilius Ford Escort ir automobilį Ford Ka; priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę 272 314,78 Eur kompensaciją; 6) priteisė ieškovei iš atsakovo 289,62 Eur žyminį mokestį, 5 792,40 Eur išlaidų ekspertizei apmokėti bei 1 675,37 Eur išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti; 7) priteisė atsakovui iš ieškovės 620 Eur žyminį mokestį, 841,06 Eur išlaidų ekspertizei apmokėti; 8) grąžino atsakovui 27,80 Eur užstato dalį; 9) priteisė iš atsakovo teismo ekspertui 150 Eur išlaidų už atliktos ekspertizės išvadų paaiškinimą; 10) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 180,00 Eur žyminį mokestį ir 10,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 11) priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 10,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimą, panaikino sprendimo dalį kuria pripažinta ieškovei nuosavybės teisė į 0,0900 ha žemės sklypą bei 219,41 m² bendro ploto pastatą-gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažinta atsakovui nuosavybės teisė į 21 950 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Intervilža“ akcijų; pripažinta atsakovui nuosavybės teisė į 26 072 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Melga“ akcijų; priteista ieškovei iš atsakovo 272 314,78 Eur piniginė kompensacija; priteista ieškovei iš atsakovo 289,62 Eur žyminis mokestis, 5 792,40 Eur išlaidų ekspertizei apmokėti; priteista atsakovui iš ieškovės 620 Eur žyminio mokesčio bei 841,06 Eur išlaidų ekspertizei apmokėti priteista iš atsakovo į valstybės biudžetą 180,00 Eur žyminio mokesčio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimo dalį išdėstė taip: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 5 262 / 10 000 dalis žemės sklypo, 5 262 / 10 000 dalis gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), 10 975 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Intervilža“ akcijų ir 13 036 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Melga“ akcijų; pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 4 738 / 10 000 dalis žemės sklypo, 4 738 / 10 000 dalis gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 10 975 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Intervilža“ akcijų ir 13 036 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Melga“ akcijų; priteisė iš ieškovės 6 028,88 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; priteisė iš atsakovo 5 878,26 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 461,77 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą bei priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 580 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą paduodant apeliacinį skundą; priteisė iš ieškovės 3 301,28 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. pateikė teismui prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutarties įvykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas prašymas, dienos. Nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, dėl ko ji nepajėgi įvykdyti nutarties dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo. Iki santuokos nutraukimo su atsakovu ieškovė ilgą laiką nedirbo, rūpinosi šeima ir namais. Materialinį išlaikymą šeimai teikė atsakovas. Ieškovė neturi asmeninių santaupų, iš kurių galėtų sumokėti priteistą žyminį mokestį. Pareiškėja dirba finansininke, jos gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro 1 500 Eur (neatskaičius mokesčių) ir tai yra vienintelės jos pajamos. Kuomet nedirbo, privalėdama išlaikyti save ir vaiką buvo priversta skolintis, todėl dabar turi skolų. Iš gaunamų pajamų viena išlaiko šeimos būstą, t. y. visą namą, kadangi jame gyvena su vaiku. Ieškovė rūpinasi nepilnamečio vaiko išlaikymu. Ieškovės teigimu, nors iš atsakovo vaiko išlaikymui ir yra priteista periodinė 500 Eur išmoka, tačiau vien to neužtenka visapusiškai patenkinti vaiko poreikius. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi jos ir atsakovo turėtas bendras turtas (žemės sklypas bei gyvenamasis namas bei turimos UAB „Melga“ ir UAB „Intervilža“ akcijos) buvo padalytas abiem sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis. Dėl to ieškovė neturi teisės savarankiškai disponuoti minėtu turtu ir jį pardavus gauti papildomų lėšų.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo termino atidėjimo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Nustatė, kad ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai atiteko 5 262 / 10 000 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 10 975 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Intervilža“ akcijų ir 13 036 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Melga“ akcijų. Ieškovė dirba buhaltere, kas mėnesį gauna 1 500 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Ieškovės finansinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji negali sumokėti valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovės santaupas bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, duomenų apie išlaidas namo išlaikymui. Nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena ieškovė, nuosavybės teise priklauso abiem šalims, todėl ieškovė gali už atsakovo dalį sumokėtas sumas išreikalauti regreso tvarka. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei minimali mėnesinė alga. Ji naudojasi mokamomis advokatų paslaugomis, turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei akcijas. Turto padalijimo klausimas išspręstas, todėl ieškovė gali realizuoti turtą.
Ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, teismas žyminio mokesčio sumokėjimą buvo atidėjęs iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. teismo nutarties vykdymo atidėjimo.
Nurodė, kad ieškovė skolinga 1 500 Eur A. S., 1 000 Eur L. V. bei 3 000 Eur A. N. (iš viso 5 500 Eur). Ieškovė turi sąskaitas tik AB „SEB bankas“, iš kurių apmoka einamąsias išlaidas, kituose bankuose sąskaitų neturi. Per 11 mėnesių ieškovė už dujas sumokėjo 1 178,55 Eur, per 12 mėnesių už kitas komunalines paslaugas ieškovė sumokėjo 667 Eur.
Ieškovė negali greitai realizuoti turimo turto, kadangi jai priklauso tik dalis nekilnojamojo turto. Parduoti dalį nekilnojamojo turto ekonomiškai netikslinga, kadangi kaina būtų ženkliai mažesnė. Gyvenamojo namo (vienintelio būsto) pardavimas vien tam, kad ieškovė galėtų sumokėti teismo priteistą žyminį mokestį, būtų neadekvati priemonė. Greitai parduoti priteistas akcijas neįmanoma, akcijų vertė didelė, todėl sudėtinga rasti investuotoją. I investuotojas, nusprendęs įsigyti didelės vertės akcijas, dažniausiai atlieka auditą, kuris trunka mažiausiai kelis mėnesius, vėliau vyksta derybos dėl akcijų perleidimo sutarties sąlygų. Ieškovės vertinimu akcijų pardavimas užtruktų mažiausiai pusę metų.
Tuo, kad valstybė galėtų palaukti, kol ieškovė sutaupys lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui, būtų pažeista mažesnė teisinė vertybė, nei reikalavimas nedelsiant atsiskaityti. Nors formaliai ieškovė ir turi didelės vertės turto, šis turtas neneša jokių pajamų.
Ieškovės pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis – 1 500 Eur. Šių pajamų pakanka apmokėti einamąsias pragyvenimo išlaidas bei kaupti minimalias santaupas. Skirti visą kelių mėnesių darbo užmokestį žyminio mokesčio sumokėjimu ieškovė neturi galimybės, nes neliktų lėšų pragyvenimui. Ieškovė neturi galimybės gauti paskolą banke ar kitoje kredito įstaigoje, kadangi neseniai pradėjo dirbti. Nedirbdama ieškovė buvo priversta išleisti turėtas santaupas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą, kuriame ieškovės prašymui pritarė. Papildomai nurodė, kad dėl santykių tarp buvusių sutuoktinių negalima realizuoti turtą, iš kurio būtų gauta lėšų. Ieškovė atsisako tartis dėl bendrų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas atidėti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutarties įvykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti kreditoriaus interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui teismas turėtų konstatuoti, kad asmens turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji gerės. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3/2012). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo (šiuo atveju – valstybės) interesai.
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi iš ieškovės valstybės naudai priteisė 9 330,16 Eur žyminio mokesčio, kuris susidėjo iš 6 028,88 Eur žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme bei 3 301,28 Eur žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (6 028,88 Eur + 3 301,28 Eur = 9 330,16 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, nustatė, jog ieškovė turi tris banko sąskaitas AB „SEB bankas“: banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2016-08-24 buvo 907,12 Eur; banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2016-08-24 buvo 0 Eur ir banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2016-08-24 buvo 447,40 Eur. Taigi 2016-08-24 ieškovės AB „SEB bankas“ banko sąskaitose esantis likutis buvo 1 354,52 Eur (907,12 Eur + 447,40 Eur = 1 354,52 Eur). Ieškovė teismui pateikė duomenis apie tai, jog dirba dvejose darbovietėse, jos pajamos 1 500 Eur neatskaičius mokesčių. Po santuokos nutraukimo ieškovei buvo priteista 5 262 / 10 000 dalys žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 10 975 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Intervilža“ akcijų ir 13 036 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Melga“ akcijų, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog turi 1 500 Eur kreditorinį įsipareigojimą A. S., 1 000 Eur kreditorinį įsipareigojimą L. V. bei 3 000 Eur kreditorinį įsipareigojimą A. N.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei bylos medžiagą, sutinka su ieškovės argumentu, jog nors ieškovei ir buvo priteista ½ dalis šalių turėto turto, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tiek ½ dalį namo (nekilnojamojo turto), tiek ½ dalį akcijų gali būti sudėtinga greitai realizuoti rinkoje. Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nurodė, jog ieškovė disponuoja didelės vertės turtu (nekilnojamas turtas buvo įvertintas 364 921,22 Eur suma, UAB „Intervilža“ akcijos įvertintos 443 408,25 o UAB „Melga“ – 447 172,30 Eur), tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė banko sąskaitoje turi tik 1 354,52 Eur, kuri sudaro 14,52 proc. mokėtino žyminio mokesčio (9 330,16 Eur – 100 proc., o 1 354,52 Eur – x proc., taigi 9 330,16x=135 452; x=14,52 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog 2016-08-24 ieškovės banko sąskaitose buvo 1 354,52 Eur lėšų (14,52 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos), ieškovė yra darbingo amžiaus ir dirbanti, ieškovės mėnesinis atlyginimas pakankamai didelis, ieškovė nurodė, jog jau pradėjo derybas dėl akcijų pardavimo, protinga būtų ieškovei atidėti 9 330,16 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą 6 mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos. Toks terminas nustatomas dėl to, jog pareiga mokėti žyminį mokestį ieškovei nustatyta jau 2016-05-12, šiuo metu yra praėję beveik 7 mėnesiai.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turės realias galimybes ateityje sumokėti priteistą žyminį mokestį, kadangi ieškovė dirbanti, jai priteistas didelės vertės nekilnojamas turtas bei turtinės teisės, kurie gali būti realizuoti. Žyminio mokesčio atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui nepažeis kreditoriaus – Lietuvos Respublikos – teisių, taip pat nebus pažeisti proporcingumo reikalavimai. Ieškovei nesumokant priteisto žyminio mokesčio kreditorius (valstybė), turėtų pradėti vykdymo procesą, kuris užtruktų tam tikrą laiko tarpą, nes reikėtų pradėti ieškovei priteisto turto priverstinio realizavimo procedūras. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nenurodė, kad prieštarautų ieškovės prašymui, jį paliko spręsti teismo nuožiūrai. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju 9 330,16 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui labiau atitinka tiek ieškovės, kaip fizinio asmens, tiek valstybės interesus, nei priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimas netenkinus skundo.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis turi būti keičiama, o ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės J. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį pakeisti – ieškovės J. G. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti iš dalies.
Atidėti ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 330,16 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų ir 16 ct) žyminio mokesčio sumokėjimą 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.