- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1506-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06489-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Vakarai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Apartamentai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai vakarai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Vakarai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apartamentai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai vakarai“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Apartamentai“ (toliau – atsakovė) 2 051,69 Eur skolos, 65,90 Eur palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paslaugų teikimo santykiai. Ieškovės pagrindinė veiklos kryptis – daugiabučių pastatų administravimas ir priežiūra (laiptinių valymas, šilumos ūkio priežiūra ir kt.). Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-3067, ieškovė yra paskirta daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore ir šiuo pagrindu teikia pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas. Atsakovė būdama objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir neapmokėjo ieškovei pateiktų sąskaitų už paslaugų teikimą. Kadangi atsakovė pateiktų sąskaitų laiku neapmokėjo, o paslaugos buvo suteiktos bei buvo skaičiuojami mokesčiai, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. susidarė 2 051,69 Eur skola.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2023 m. gegužės 11 d. (imtinai) ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti duomenis, kokiu pagrindu teikia daugiabučiam namui paslaugas; paaiškinti, kokia forma atsakovei priklauso butai bei pateikti įrodymus, kad butai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikrai priklauso atsakovei; pateikti teismui išsamią skolos išklotinę, iš kurios būtų matyti, kaip ir už kokį laikotarpį atsakovei susiformavo skola; sutikslinti laikotarpį už kurį paskaičiuota skola; išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis arba primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir duomenimis. Nurodė, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-3067 ieškovė yra paskirta daugiabučių namų, įskaitant ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore ir šiuo pagrindu teikia pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas. Pažymėjo, kad 2021 m. liepos 1 d. buvo pakeistas pavadinimas iš UAB „Klaipėdos bendrabutis“ į UAB „Civinity namai vakarai“. Skolos laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registro išraše adresu (duomenys neskelbtini)) priklauso atsakovei nuo 2021 m. liepos 9 d. Kadangi objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), turi du savininkus, todėl atsakovei priklausanti 63/100 dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įvardinta (duomenys neskelbtini), bei skolos suma atsakovei paskaičiuota pagal priklausančią buto dalį už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.
5. Ieškovė taip pat paaiškino, kad objektas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei nuo 2021 m. spalio 1 d. Už šį objektą skola pradėjo susidaryti nuo 2022 m. sausio 1 d. Tą pagrindžia pridėta 2022 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. KLBSF00001976. Ieškovė nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto unikalius numerius bei nekilnojamojo turto konkrečius adresus nekilnojamojo turto objektams turi išimtinę teisę suteikti / sukurti tik VĮ Registrų Centras, todėl šiuo atveju yra laikytina, jog ieškovė, šalindama trūkumus, nepateikė teismui oficialių rašytinių įrodymų iš VĮ Registrų Centro apie objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkus (nuosavybės teisės turėtojus), nors ieškinio faktiniame pagrinde bei dalyke nurodė / prašė išieškoti susidariusią skolą ir iš objekto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, jog pagal ieškovės ieškinio faktinį pagrindą tokio nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), oficialiai registruoto VĮ Registrų Centre nėra / neegzistuoja. Šis trūkumas laikytinas esminiu, kadangi šiuo atveju nebūtų galimas sprendimo už akių priėmimas ir reikėtų pakartotinai šalinti ieškinio trūkumus.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovė turi nuosavybės teisę į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 9 d. ir tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.2 p. nuostatų, tačiau šis punktas nurodo juridinius faktus, o ne nuosavybę. Tuo tarpu minėto objekto savininkai yra nurodyti Lietuvos Respublika bei G. R. ir jų nuosavybės teisės nėra panaikintos. Objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir nuosavybės teisės nėra panaikintos, o tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 p. nuostatos, kurios nurodo juridinius faktus, nurodo, kad yra sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove, tačiau minėtas punktas nenurodo / nepatvirtina atsakovės nuosavybės fakto.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jos yra išrašytos atsakovei, kadangi prie ieškinio nėra pateikta atsakovės oficialių nuosavybės dokumentų, be to, kaip minėjo ir pati ieškovė, atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 63/100 buto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra išskirta / išskirtos buto dalys, už kurią turi mokėti atsakovė. Kaip suprantama, pateiktose PVM sąskaitose faktūrose skola yra paskaičiuota visam objektui (butui), o jeigu yra priešingai, tai ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. paaiškinti / detalizuoti prašomą priteisti skolą, ar tai yra paskaičiuota visam ginčo objektui, ar tik jo daliai. Be to, taip pat yra pateikta ir skolos detalizacija, tačiau iš pateiktos detalizacijos nėra aišku, kokiam objektui ir už kokią dalį yra paskaičiuoti nurodyti mokesčiai.
10. Esant ieškovės prašymui atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai yra laikytini esminiais ieškinio trūkumais, sudarančiais pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Civinity namai vakarai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. teiktuose papildomuose paaiškinimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad skola iš esmės yra susidariusi už du objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Skolos priteisimui pagrįsti ieškovė buvo pridėjusi du VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašus minėtais adresais.
11.2. Atsakovė turi nuosavybės teisę į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 9 d., tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.2 p., todėl už susidariusią skolą laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. už šį objektą, paskaičiuotą proporcingai, pagal priklausančią 63/100 dalį, atsakinga atsakovė. Atsakovei siųstoje sąskaitoje nenurodyta turto dalies proporcija, kadangi ši sąskaita išrašyta tik atsakovei.
11.3. Ieškinyje prie adreso (duomenys neskelbtini), A raidės prirašymas yra tik ieškovei skirtas palengvinimas, administruojant mokėjimus, gaunamus iš skirtingų savininkų. Ieškovė, šiuos paaiškinimus nurodė ir šalindama ieškinio trūkumus papildomuose paaiškinimuose.
11.4. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo notarinio pranešimo pagrindu, todėl laikytina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vien nuosavybės teisės neįregistravimo faktas viešame registre nepaneigia atsakovės nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neištaisius dalies nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi nurodė ieškovei šalintinus ieškinio trūkumus: 1) pateikti duomenis, kokiu pagrindu ieškovė teikia daugiabučiam namui paslaugas; 2) paaiškinti, kokia forma atsakovei priklauso butai bei pateikti įrodymus, kad butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tikrai priklauso atsakovei; 3) pateikti teismui išsamią skolos išklotinę, iš kurios būtų matyti, kaip ir už kokį laikotarpį atsakovei susidarė skola; 4) sutikslinti laikotarpį už kurį paskaičiuota skola; 5) išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis arba primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovė, siekdama pašalinti ieškinio trūkumus, pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino dalies trūkumų: 1) nepateikė teismui oficialių rašytinių įrodymų iš VĮ Registrų centras apie objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkus (nuosavybės teisės turėtojus), nors ieškinio faktiniame pagrinde bei dalyke nurodė / prašė išieškoti susidariusią skolą ir už objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas; 2) pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai nepatvirtina atsakovės nuosavybės fakto į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir G. R. ir į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; 3) atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 63/100 buto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra išskirta / išskirtos buto dalys, už kurias turi mokėti atsakovė, o iš pateiktos skolos detalizacijos nėra aišku, kokiam objektui ir už kokią dalį yra paskaičiuoti nurodyti mokesčiai, taip pat, ieškovė nepateikė paaiškinimų ar skola paskaičiuota tik atsakovei priklausančiai daliai.
18. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad: 1) atsakovei skola paskaičiuota už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o prie šio adreso A raidės prirašymas yra tik palengvinimas ieškovei administruoti mokėjimus, gaunamus iš skirtingų savininkų; 2) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo notarinio pranešimo pagrindu, todėl laikytina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) skola už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paskaičiuota pagal atsakovei priklausančią 63/100 dalį, o atsakovei siųstoje sąskaitoje nenurodyta turto dalies proporcija, kadangi ši sąskaita išrašyta tik atsakovei. Apeliantė pažymėjo, kad šios aplinkybės buvo nurodytos ir šalinant ieškinio trūkumus.
19. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
20. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
22. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
23. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą iš atsakovės, susidariusią už teikiamas daugiabučių pastatų administravimo ir priežiūros paslaugas objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė patikslino, kad skola yra paskaičiuota už atsakovei priklausančią 63/100 objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), o prie adreso (duomenys neskelbtini), nurodyta A raidė yra įvardinta pačios ieškovės, kadangi šis objektas priklauso ne vien atsakovei. Taigi, atsakovė patikslino tiek už kokiu adresu esantį objektą, tiek ir už kurią jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį paskaičiuota skola. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nurodyti duomenys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti, kad skolą yra prašoma priteisti už 63/100 objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliante, kad šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovei siųstoje sąskaitoje nebuvo nurodyta, kad skola paskaičiuota už jai priklausančią 63/100 objekto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi sąskaita skirta būtent pačiai atsakovei. Be to, kaip minėta, ieškovė šalindama trūkumus aiškiai nurodė, kad atsakovei skola paskaičiuota tik už jai priklausančią dalį.
25. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė skolą prašo priteisti už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir, kad ieškovė nepateikė paaiškinimų/įrodymų ar atsakovei skola už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paskaičiuota tik už jai priklausančią buto dalį.
26. Ieškovė kartu su ieškiniu ir šalindama trūkumus pateikė įrodymus jos vertinimu pagrindžiančius aplinkybes, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) išrašus iš Nekilnojamojo turto registro. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šie įrodymai nepagrindžia, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso minėti objektai, kadangi Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik juridinis faktas, kad atsakovė yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį dėl minėtų objektų įsigijimo, tačiau nuosavybės teisė neįregistruota. Kaip jau buvo minėta, ieškinio priėmimo stadijoje nevertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir iš ieškovės negali būti reikalaujama, kad ji pagrįstų ieškinio reikalavimus. Šioje stadijoje paprastai nesprendžiami materialiojo teisinio pobūdžio klausimai, susiję su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pažymėtina tai, kad esant poreikiui, tam tikri procesiniai klausimai gali būti sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225–230 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog tai, kad ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje vien dėl šios aplinkybės įpareigoti ieškovę pagrįsti ieškinio reikalavimus, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiama ieškovės kreipimosi į teismą teisė.
28. Vertindamas skundžiamosios nutarties motyvus formuojamos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai vakarai“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.