Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–8) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, apeliantas) 2015 m. gegužės 15 d. nurodymą Nr. 2R-2964 (2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir Nurodymas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nurodymu jam, antstoliui, nurodyta užtikrinti, jog vykdant vykdomąsias bylas su skolininku susijusių asmenų asmens duomenys būtų tvarkomi (tikrinami, spausdinami, pan.) tik esant nors vienam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ, Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui ir laikantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Inspekcijos nuomone, jis 2014 m. kovo 5 d., atspausdindamas R. S. sutuoktinės Ž. S., tėvo P. S., motinos O. J. S. ir nepilnametės dukters D. S. asmens duomenis, per Antstolių informacinę sistemą (toliau – ir AIS) tvarkė (tikrino, atspausdino) asmens duomenis neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. nesant nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, neturėdamas įgaliojimų, nepagrįstai nurodinėja, kaip antstolis privalo naudotis Antstolių informacine sistema, kokius laukelius pažymėti ir ką spausdinti atliekant užklausas per Antstolių informacinę sistemą iš Gyventojų registro tarnybos apie skolininką vykdomojoje byloje, t. y. atsakovas siekia daryti įtaką antstolio veiksmų vykdymo proceso metu atlikimui, reglamentuotam Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalies teisės normomis, o ne Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, jog, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, dėl paramos išieškojimo I. S. naudai iš skolininko R. S., vadovaudamasis CPK VI dalies („Vykdymo procesas“) normomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, privalėjo imtis įstatymo numatytų priemonių skolininko turtui ir piniginėms lėšoms, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškotinos sumos išieškojimą, išaiškinti. Antstoliui, atliekant vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 21 str. 1 d.) ir siekiant vykdymo tikslo, suteikta teisė rinkti informaciją apie skolininką bei trečiuosius asmenis nustatant nurodytas aplinkybes, todėl antstolis turėjo teisę susipažinti su skolininko R. S. šeimos narių, gyvenamąsias vietas deklaravusių skirtingais adresais, asmens duomenimis. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsniu, tik vykdant Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas antstoliui suteikta teisė neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (teisėtas duomenų naudojimas). Vykdantis funkcijas antstolis turi išimtinę teisę naudotis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administruojama Antstolių informacine sistema (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir AIS nuostatai) 2, 3, 6 p.), t. y. gauti kitiems subjektams neprieinamą valstybės mastu centralizuotai renkamą vykdomų ir įvykdytų vykdomųjų dokumentų, surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, vykdomųjų bylų vykdymo informaciją apie skolininkų asmens kodus ir gyvenamąsias vietas, turtą, turimas lėšas (tarp jų ir apie banko paslaptimi laikomas skolininkų banko sąskaitas), gaunamus darbo užmokesčius ar kitas pajamas, skolininkams priklausančias iš trečiųjų asmenų lėšas ir pan. Antstolis, vykdydamas savo pareigas ir siekdamas operatyvaus ir efektyvaus išieškojimo, vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00387, nepažeisdamas CPK, Antstolių įstatymo, AIS nuostatų antstoliui suteiktų teisių, tam tikruose registruose rinko informaciją tik apie skolininko R. S. asmens duomenis, tarp jų buvo gauta ir informacija, atitinkanti AIS nuostatų 19.1.1– 19.1.11 punktuose nustatytas duomenų gavėjams teikiamų duomenų apimtis iš Gyventojų registro tarnybos. Vykdomojoje byloje informacija apie D. S., Ž. S., O. J. S. ir P. S. asmens duomenis nebuvo tikrinama ar renkama nei viename iš likusių 29 registrų, kurių duomenis naudoti vykdymo procese antstoliui suteikta teisė, taip pat nebuvo renkama informacija nei vienoje valstybės, savivaldybės įstaigoje, nebuvo tikrinama juridinių ar fizinių asmenų turima informacija, t. y. Gyventojų registro tarnybos 2014 m. kovo 5 d. pažymoje nurodyti D. S., O. J. S. ir P. S. asmens duomenys niekur nebuvo panaudoti. Be to, Inspekcija skundžiamame nurodyme nurodė vienintelį formalų argumentą – antstolis 2014 m. kovo 5 d. tvarkė (tikrino, atspausdino) pirmiau nurodytus D. S. ir kitų asmenų asmens duomenis, tačiau nekreipė dėmesio, kad šie duomenys nebuvo niekur kitur (išskyrus atspausdintą Gyventojų registro tarnybos 2014 m. kovo 5 d. vienintelį išrašą, esantį vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00387) panaudoti ar pateikti tretiesiems asmenims.