- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1023-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00928-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. Š. J., M. J.
- Pareiškėjas
- UAB „4finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens N. Š. J. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys M. J., N. Š. J., kuria buvo išspręstas turto bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad M. J. sutuoktinės N. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui M. J., t.y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. L2-141-724/2013 dėl 1691 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai iš M. J.. Minėtas vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstolei S. K.. Išieškotojas gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0056/13/00609, kuriame nurodoma, kad skolininkas šiuo metu turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinės N. J. turtą – atlyginimą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Atsiliepimas
Antstolė pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad skolininkui nesumokėjus skolos raginime nurodytu terminu bei nepateikus prašymo padengti įsiskolinimą dalimis, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas bei nustatyta, kad skolininkas areštuotino turto neturi, šiuo metu niekur nedirba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui M. J. priklauso ½ N. J. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. gauto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1860-191/2015 nustatė, kad N. J. ir M. J. santuoka nutraukta dėl M. J. kaltės, prievolė UAB „4finance“ pagal Visagino miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-141-724/2013 pripažinta asmenine M. J. prievole. Minėtoje byloje nustatyta, kad M. J. 2014 m. rugsėjo 17 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, nuo to laiko gyvena skyrium nuo šeimos, neveda su N. J. bendro ūkio, nesirūpina šeima. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos (2014-09-17) M. J. priklauso ½ N. J. gauto darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė N. Š. J. prašė panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu skolą UAB „4finance“ pripažino asmenine M. J. prievole. Nagrinėjant skyrybų bylą buvo pateikti įrodymai, kad M. J. ir apeliantė gyveno skyriumi, jau nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. liepos 14 d. Po to išvyko į Jungtinę karalystę, o išvykimą deklaravo tik 2014 m. rugsėjo 17 d. pagal skundžiamą nutartį ½ apeliantės atlyginimo priklauso skolininkui M. J., tačiau tuo metu bendro šeimos ūkio šeima nevedė ir apeliantė buvo dekretinėse vaiko priežiūros atostogose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „4finance“ prašė procesinį sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad priimant skundžiamą nutartį buvo žinoma, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1860-191/2015 dėl santuokos nutraukimo, prievolė UAB „4finance“ pagal Visagino miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-141-724/2016 buvo pripažinta asmenine M. J. prievole. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad yra tikslinga tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuris teismui pateiktas dar prieš prasidedant skyrybų procesui teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta, kad skolininkui M. J. priklauso ½ N. J. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. gauto darbo užmokesčio.
Pažymėtina, jog Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų asmeninį turtą, į skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnyje išvardyta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas, arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, atskirajį skundą grįsdama tuo, jog pareiškėjo UAB „4finance“ naudai išieškoma skola yra asmeninė.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko apeliantės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra M. J., nėra.
Apeliantė taip pat nurodo, kad su skolininku gyveno skyrium jau nuo 2013 m. rugsėjo 24 d., todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui M. J. priklauso ½ N. J. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. gauto darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacija). Remiantis CK III knygos V skyriaus nuostatomis, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) nustatomas teismo sprendimu. Taigi, ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyriumi, o tik teismo sprendimu konstatuota separacija yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad su skolininku M. J. gyvena skyrium nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad toks teismo sprendimas t. y. dėl jos ir skolininko gyvenimo skyrium nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. yra priimtas. Vien aplinkybė, jog apeliantė ir jos sutuoktinis, kaip ji nurodo nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo šio momento apelianto ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje dėl apeliantės N. J. ir skolininko M. J. santuokos nutraukimo priimtu Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu, kuriame konstatuota, jog M. J. ir N. J. skyrium gyvenama nuo 2014 m. rugsėjo 17 d.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens N. J. atskirtąjį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.