Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 nuosprendžiu paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2018-09-19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. liepos 20 d. apie 15.10 val., prie vaikų darželio „Kodėlčiukas“, esančio Laisvės pr. 59, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nugaros pribėgo prie M. Š. ir iš už nugaros griebė bei nuo M. Š. kaklo nuplėšė pilnavidurio pynimo auksinę grandinėlę, 500 eurų vertės, su balto metalo kryželiu, 10 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, M. Š. priklausantį 500 eurų vertės turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal pradinį kaltinimą A. M. buvo kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y., kad pagrobė iš nukentėjusios M. Š. auksinę grandinėlė panaudojęs prieš ją fizinį smurtą, tačiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, buvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, nei nurodytos pradiniame kaltinime, todėl prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniu, prašė nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies (plėšimo) į BK 178 straipsnio 2 dalį (atvirąją vagystę) (2 t., b. l. 145). Kaltinamasis A. M. ir nukentėjusioji M. Š. prokurorės prašymui neprieštaravo. Teismas nustatė, kad prokurorės prašymas yra pagrįstas, todėl A. M. inkriminuotą veiką perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl atvirosios vagystės visiškai pripažino ir parodė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo įsivėlęs į seną kompaniją ir vėl buvo pradėjęs vartoti narkotikus. Nežino, kas tuo metu jam užėjo, neapsvaigęs to nebūtų padaręs. Pamatė moterį, kuri turėjo auksinę grandinėlę ant kaklo ir nutarė grandinėlę pagrobti. Smurto prieš nukentėjusią nenaudojo, moters nestūmė ir nemušė, net tokių minčių nebuvo. Priėjęs iš nugaros patempė grandinėlę ir nubėgo. Gali būti, kad petimi užkliuvo, nes viskas vyko greitai, spontaniškai. Grandinėlę griebė už priekio ir patempė, nutraukęs grandinėlę nubėgo. Nematė, kad nukentėjusioji būtų nukritusi, bet gal nuo grandinėlės tempimo ir galėjo ji nukristi, be to buvo jo įsibėgėjimas. Nukentėjusios sumušimai buvo ant delnų, ant kojų dėl jos nukritimo ant žemės, tačiau ji pati nesuprato, kodėl nukrito, ar nuo grandinėlės tempimo, ar stūmimo. Jis bėgdamas nutraukė grandinėlę, patempė ją iš priekio, todėl moteris parkrito ir jos delnai bei keliai buvo nubrozdinti, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Labai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusios atsiprašo, 500 eurų turtinę žalą atlygino. Mano, kad nukentėjusios reikalavimas dėl 1200 Eur neturtinės žalos yra per didelis. Jis turi šeimą, mažametį vaiką ((duomenys neskelbtini) metų), registruojasi darbo biržoje, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2018 metais buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Iki 2020 metų vasaros nevartojo narkotinių medžiagų, nes nuo jų atprato kalėjime, tačiau maždaug prieš 1,5 mėnesio pradėjo vartoti fentanilį. Pinigų skolindavosi iš draugų, kažkiek pinigų jam duodavo tėvai ir žmona. Vėliau žmona suprato, kad jis vėl pradėjo vartoti ir jie susibarė. 2020-07-20 stovėjo stotelėje, priešais „Kardiolitą“, turėjo važiuoti pas pažįstamą į Pašilaičius. Atvažiavus troleibusui pamatė, kad išlipa apie 50-ties metų moteris. Pas ją ant kaklo matėsi auksinė grandinėlė su kryželiu. Nežino, kas jam tuo metu „susišvietė“, bet sugalvojo nuplėšti grandinėlę nuo kaklo. Matė, kad moteris praėjo stotelėje esantį spaudos kioską ir takeliu ėjo link daugiabučių namų. Jis pasivijo moterį netoli vaikų darželio, užėjo iš priekio, stvėrė už grandinėlės, buvusios ant kaklo, patempė, grandinėlė atsilaisvino ir jis, laikydamas ją rankoje, nubėgo už darželio mišku link Buivydiškių gatvės. Ar moteris parkrito, jis nematė, kai traukė už grandinėlės, ji pasilenkė. Iš įvykio vietos kiemais jis nubėgo iki namų (duomenys neskelbtini). Ten parą prasėdėjo ir niekur iš namų nėjo. 2020-07-21 tarp 09.00 ir 12.00 val. nuėjo į prekybos centrą „Mada“, įėjo pro „IKI“ įėjimą, kur yra laiptai į „Katpėdėlę“. Grandinėlę pardavė už 220 ar 230 eurų į pirmą lombardą, esantį prie raktų dirbtuvės. Asmens dokumento lombardo darbuotojas neprašė ir jokio kvito ar sąskaitos už grandinėlę jam nedavė. Pinigus išleido savo reikmėms, maistui ir pan. Narkotinių medžiagų nepirko. Prieš tai savo tėvui prisipažino, kad vėl pradėjo vartoti ir paprašė pagalbos. Tėvas pasiūlė važiuoti į jų sodybą (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 22 ar 23 dieną jis su tėvais išvažiavo į sodybą, į Vilnių grįžęs nebuvo. 2020-08-04 į sodybą atvažiavo policijos pareigūnai ir jis suprato, kad atvažiavo dėl jo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti padarytą tiek moralinę, tiek materialinę žalą. Jis registruojasi darbo biržoje, nuo rugsėjo planuoja eiti į kvalifikacijos kursus, įgyti specialybę ir pradėti dirbti (1 t., b. l. 98-100, 104, 113).

Nukentėjusioji M. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo jos gimtadienis, ji ėjo užsisvajojusi ir staiga ją kažkas pastūmė, grandinėlę nuplėšė, ji nukrito ant žemės. Iš pradžių nesuvokė, kas įvyko. Ji pradėjo šaukti „ką darai?“, bet vyras nubėgo ir grandinėlės jau nebuvo. Jai atrodė, kad ją stūmė, nes nukrito ant žemės, jautė skausmą, buvo džinsai apgadinti, ant rankos buvo didelė mėlynė, porą dienų skaudėjo kaklas, nemalonu buvo. Abdukcijoje specialistui sakė, kad jai kairį petį skauda ir ranka nejuda. Nežino, gal kaltinamasis ranka pastūmė, o gal galėjo būti taip, kaip jis sakė, tačiau abejoja, kad dėl patempimo už grandinėlės būtų nukritusi. Kai krito ant žemės, jai atrodė, kad ją pastūmė. Mano, jog smurtas buvo, nes plėšė nuo kaklo grandinėlę, tačiau dėl šoko iš pradžių skausmo nejautė. Pagrobęs grandinėlę kaltinamasis jai nieko nesakė, tiesiog nubėgo. Grandinėlė kainavo 500 eurų, šią žalą jai atlygino. Moralinės žalos ikiteisminio tyrimo metu neparašė, nes niekas jai nesakė. Tą dieną buvo jos gimtadienis, laukė svečių, o vietoj to teko pasakoti tyrėjai apie įvykį. Po šio įvykio ji bijojo vaikščioti, negalėjo normaliai miegoti, vartojo nereceptinius vaistus. Moralinės žalos niekas neatlygino. Tegul kaltinamasis pagalvoja, kaip jis jaustųsi, jeigu pavyzdžiui jo žmonai būtų tokia situacija.

Liudytojas V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su žmona tvarkė balkoną ir pamatė, kaip pro darželį „Kodėlčiukas“ ėjo vyras, kuris priėjo ir apvogė moterį, grandinėlę nutraukė. Iš veido to žmogaus nematė, buvo juodai apsirengęs, su kapišonu. Greitai viskas įvyko, vyras nutraukė grandinėlę ir nubėgo link darželio taku, link miškelio. Jis pareigūnei viską papasakojo, kaip buvo ir ji užsirašė. Matė, kaip vyras iš užnugario pribėgo, stvėrė už grandinėlės ir ją nutraukė, po to nubėgo link miškelio. Fizinio smurto nenaudojo, moteris buvo nugriuvusi, išsigandusi. Įvykį matė iš 4 aukšto pro balkoną. Tuo metu buvo dienos metas, matomumas geras.

Įvykio registracijos kortelėje nurodyta, kad 2020-07-20 15.15 val. pranešėja M. Š. pranešė, jog prieš 5 minutes jai trenkė iš nugaros vyras ir pavogė grandinėlę. Vyras apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, stambaus sudėjimo. GMP atsisakė, lauks prie sankryžos (1 t., b. l. 7-10).

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad M. Š. nurodė, jog 2020-07-20 apie 15.10 val. prie vaikų lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“, esančio Laisvės pr. 59, Vilniuje, panaudojus prieš ją fizinį smurtą, t. y. jėga pargriovus ant žalios vejos, nepažįstamas jaunuolis jėga nuplėšė nuo kaklo auksinę 10,01 g svorio grandinėlę, 500 Eur vertės, su ant jos kabėjusiu paprasto balto metalo kryželiu, 10 Eur vertės, ir pasišalino nežinoma kryptimi. Dėl įvykio jai padaryta fizinė ir turtinė (500 Eur) žala. Prašo kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-07-20 buvo apžiūrėta įvykio vieta tarp vaikų lopšelio- darželio „Kodėlčiukas“, adresu Laisvės pr. 59, ir daugiabučio gyvenamojo namo Laisvės pr. 61, Vilniuje. Matyti šaligatvis, kuris išklotas betoninėmis plytelėmis. Šaligatvio dešinėje pusėje (einant nuo visuomeninio sustojimo „Rygos“) yra nedidelis miškelis, šalia kurio yra vaikų žaidimų aikštelė. Tarp lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ tvoros ir miškelio yra nedidelė proskyna su nušienauta žole. Šioje proskynoje, vos už kelių metrų nuo lopšelio-darželio „Kodėlčiukas“ tvoros ir įvyko nusikaltimas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų neaptikta, įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 20-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1972/2020(01) nurodyta, kad remiantis M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). apžiūros duomenimis nustatyta, kad: M. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityse, ir odos nubrozdinimai kairės plaštakos III-IV-o pirštų srityse, kurie padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ir plokštumomis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-07-20). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūvant ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir plokštumas (1 t., b. l. 44-45).

Iš 2020-07-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. Š. savo noru pateikė balto metalo kryželio formos pakabuką ant grandinėlės, kurį ji kartu su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais rado netoli vietos, kurioje ją pargriovė nepažįstamas vaikinas ir nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę (1 t., b. l. 52).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-07-31 buvo apžiūrėtas baltos spalvos metalo pakabukas ant grandinėlės, kurį 2020-07-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė M. Š.. Pakabukas yra kryžiaus formos, 3 cm ilgio, jo viršuje yra pakabinimui skirta apvali kilputė. Po apžiūros pakabukas pakvitavimu grąžintas M. Š. (1 t., b. l. 55-56, 58).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. S. 2020-08-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji M. Š. į tarnybinį mobilaus ryšio telefoną persiuntė iš jos pagrobtos grandinėlės nuotrauką. Prie tarnybinio pranešimo pridėta nuotrauka (1 t., b. l. 59-60).

Kitų objektų apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėti 2020-07-27 ir 2020-08-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateikti 2020-07-20 Laisvės pr. - Rygos g. sankryžos ir 2020-07-21 įėjimo į parduotuvę „Mada“ vaizdo įrašai. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, tyrimui reikšmingos informacijos negauta (1 t., b. l. 70, 72, 75, 77).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos D. A. 2020-08-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinant įtariamojo A. M. parodymus, 2020-08-04 buvo nuvykta į prekybos centrą „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, ir patikrintas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis lombardas, tačiau jo darbuotojas T. K. nurodė, kad 2020 m. liepos 20-22 dienomis niekas auksinės grandinėlės į lombardą nepridavė. Taip pat buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti parduotuvė „Vilniaus juvelyrika“. Peržiūrėjus parduotuvės darbuotojų parodytus dokumentus, nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 20 d. iki liepos 23 d. niekas auksinės grandinėlė į parduotuvę nepridavė (1 t., b. l. 78).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. Dzimanavičienės 2020-11-17 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. M. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 276-1 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti), nes nenustatyta, kad buvo padaryta šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika (1 t., b. l. 107-108).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-07-20 apie 15.10 val., prie vaikų darželio „Kodėlčiukas“, esančio Laisvės pr. 59, Vilniuje, iš nugaros pribėgęs prie M. Š. griebė ir nuo jos kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę 500 eurų vertės su balto metalo kryželiu 10 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, M. Š. priklausantį 500 eurų vertės turtą (10 Eur vertės kryželis rastas įvykio vietoje).

Kaltinamojo A. M. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, kad priėjęs nukentėjusiai iš nugaros, nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę ir pabėgo, smurto nenaudojo, nukentėjusioji galėjo nugriūti ant žemės nuo grandinėlės patempimo (neišlaikiusi pusiausvyros) arba dėl to, kad jis galėjo petimi nukentėjusią užkliudyti; nukentėjusios M. Š. parodymai, kad jai einant iš už nugaros priėjęs vaikinas nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę su kryželiu ir pasišalino, iš pradžių ji nesuprato kas įvyko, jai atrodė, kad ją pastūmė, nes nukrito ant žemės, abejoja, kad dėl patempimo už grandinėlės ji būtų nukritusi; liudytojo V. A. parodymai, kad jis matė iš balkono, kaip vyras priėjęs prie moters iš už nugaros nutraukė nuo kaklo grandinėlę ir nubėgo link miškelio, smurto prieš moterį nenaudojo, bet ji buvo nugriuvusi ir išsigandusi; taip pat rašytiniai bylos įrodymai: įvykio registracijos duomenys, M. Š. protokolas-pareiškimas dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada dėl nukentėjusiai nustatytų sužalojimų ir nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

Nukentėjusioji M. Š., duodama parodymus, negalėjo tiksliai pasakyti kaip ir kokiu būdu jai į nugaros sritį buvo suduota. Iš kaltinamojo ir liudytojo parodymų, specialisto išvados apie nukentėjusiai padarytus sužalojimus (abiejų dilbių poodines kraujosruvas ir kairės plaštakos odos nubrozdinimus) nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiai būtų suduotas smūgis ar smūgiai į nugaros ar peties sritį, todėl negalima vienareikšmiai teigti, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas. Nusikalstama veika yra baigta, ji padaryta viešoje vietoje, matant ne tik nukentėjusiai, bet ir kitiems asmenims (liudytojui V. A.), pagrobta grandinėlė negrąžinta, todėl kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atviroji vagystė.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat jo atsakomybę lengvina tai, kad atlygino nukentėjusiai padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Skiriant bausmę A. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kilusias pasekmes (nukentėjusiai padaryta 500 Eur turtinė žala, kuri atlyginta, kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, teistas 9 kartus, daugumoje atvejų už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), paties kaltinamojo teigimu nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šią versiją, byloje nėra pateikta, yra baustas administracine tvarka, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į teisės pažeidimų darymą), taip pat yra nustatytos kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl skiria kaltinamajam padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį. Skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes jos nebus veiksmingos. Kaltinamasis po ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, paleistas į laisvę iš pataisos įstaigos vėl įvykdė nusikalstamą veiką.

Tačiau, atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad A. M. nusikaltimą padarė praėjus beveik dviem metams po jo paleidimo į pataisos namų, byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų įvykdęs naujų nusikalstamų veikų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismuose nėra jo atžvilgiu nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų. Kaip paaiškino pats kaltinamasis, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jeigu nebūtų vartojęs, nusikaltimo nebūtų padaręs. A. M. yra vedęs, turi šeimą ir mažametį vaiką, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nori įgyti specialybę ir pradėti dirbti, atlygino nukentėjusiai padarytą turtinę žalą ir ketina atlyginti neturtinę žalą, viso proceso metu neneigė savo kaltės ir nevengė atsakomybės, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas mano, kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas A. M. gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti būnant laisvėje, keisti savo gyvenimo būdą pozityvia linkme. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam nustatytini draudimai ir įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Atidėdamas bausmės vykdymą teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-05-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-870/2017; 2018-03-26 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-202-626/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-08-04 07.30 val. iki 2020-08-05 16.32 val. (1 t., b. l. 93, 95), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-05 paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, kuri buvo tęsiama iki 2021-01-05 (1 t., b. l. 128-130, 139-140; 2 t., b. l. 92-93). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 nutartimi namų arešto terminas pratęstas iki 2021-03-05 (2 t., b. l. 125-127). Atsižvelgiant į A. M. paskirtą bausmę ir jos vykdymo atidėjimą, į tai, kad namų arešto pažeidimų faktų nebuvo fiksuota, todėl ši kardomoji priemonė keistina į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos duomenys neskelbtini) be teismo leidimo (BPK 136 str. 1 d.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kratos metu (atliktos 2020-08-04 A. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)) rasti ir po tyrimo likę skysčiai injekciniuose buteliukuose (47 vnt.) bei jų pakuotės, supakuoti į dėžę ir 2020-10-26 nutarimu dėl tyrimo objektų patalpinimo saugojimui perduoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK saugyklą (2020-11-03 kvitas B Nr. 6PK002201) (2 t., b. l. 67-69) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

2) CD laikmenos (2 vnt.) su vaizdo įrašais, prisegtos voke prie baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio – paliktinos saugoti šioje byloje.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji M. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 390 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (ieškinio parengimą) ir 5 procentų procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 39; 2 t., b. l. 137-140). Kaltinamasis A. M. nukentėjusios M. Š. ieškinį dėl turtinės žalos atlygino, ką patvirtino pati nukentėjusioji, todėl procesas dalyje dėl civilinio ieškinio dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Nukentėjusioji M. Š. taip pat prašo priteisti jos naudai 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė didžiulį išgąstį, kūno sumušimus, sunkiai galėjo judinti kairį petį ir ranką. Nors fizinių liekamųjų reiškinių neliko, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir, net praėjus pusei metų po įvykio, ji iki šiol bijo ir negali eiti gatve viena, dėl to nukentėjo ir jos gyvenimo kokybė, bendravimo sugebėjimai, ji nebegali būti viena viešoje vietoje, nuolat jaučia įtampą ir nebesijaučia saugiai. Po įvykio dėl didelio išgąsčio naktimis sapnuoja košmarus, teko vartoti lengvus raminamuosius vaistus. Kaltinamasis yra darbingas, nėra duomenų, kad negalėtų dirbti ir užsidirbti, pats sumokėjo turtinę žalą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiai nustatytus sužalojimus, A. M. kaltės laipsnį ir teismų praktiką, mano jog mažinti žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. M. sutiko, kad nukentėjusioji patyrė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą, tačiau mano, jog reikalaujama suma yra per didelė. Jis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi šeimą, mažametį vaiką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, jog dėl neteisėtų kaltinamojo A. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, buvo apvogta dienos metu viešoje vietoje, nesunkiai sutrikdyta jos sveikata (specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai), todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes (fizinių liekamųjų reiškinių neišliko, apie nedarbingumus, ligas, gydytojų konsultacijas duomenų nėra, nebuvo įrodyta, kad prieš ją būtų pavartotas fizinis smurtas, kad būtų grėsęs pavojus gyvybei ir pan.), pagrobto turto vertę (500 Eur), į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusios M. Š. prašoma 1 200 eurų neturtinė žala yra ženkliai per didelė, todėl mažintina. Iš A. M. priteistina nukentėjusiai 400 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 400 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Iš pateiktos atstovavimo sutarties, 2021-01-18 sąskaitos už teisines paslaugas, 2021-01-19 pinigų priėmimo kvito matyti, kad advokatė N. B. parengė M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 141-143), todėl teismas mano, kad prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos yra objektyvios ir pagrįstos, susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji M. Š. buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, šių išlaidų mažinti ar nepriteisti nėra pagrindo. Todėl iš kaltinamojo A. M. priteistina civilinei ieškovei M. Š. 390 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su tokias medžiagas vartojančiais asmenimis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. 7.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 16.32 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą pakeisti kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusios M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. M. Š. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 400 Eur sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 390 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Bylos procesą dalyje dėl M. Š. pareikšto civilinio ieškinio dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kratos metu rastus ir po tyrimo likusius skysčius injekciniuose buteliukuose bei jų pakuotes, supakuotus į dėžę ir perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) CD laikmenas (2 vnt.) su vaizdo įrašais - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.