Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-373/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
1-248-373/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48001-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Civilinis ieškovas
D. B.
Kaltinamasis
Š. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-373/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48001-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai,gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Š. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2021-01-04 Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2021-02-10 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį ir subendrinus su 2021-01-04 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme laisvės apribojimu 1 metams 2 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Č. 2020-12-07 apie 13.55 val. Utenos mieste, Aukštakalnio g. 5, VšĮ Utenos ligoninės, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,88 prom.), nevykdė teisėtų valstybės tarnautojų – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. B. ir vyriausiojo patrulio D. N., vykdančių tarnybines pareigas, reikalavimų netrikdyti gydymo įstaigos rimties ir nutraukti neteisėtus veiksmus, elgėsi neadekvačiai, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, mojavo rankomis, kėsinosi panaudoti fizinį smurtą pareigūnų atžvilgiu, dėl ko panaudojus spec. priemonę – antrankius, buvo pasodintas ant kėdės su už nugaros surakintomis rankomis, po to jis vieną kartą koja tyčia įspyrė D. B. į lytinius organus, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei tokiu būdu pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis Š. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad neatsimena įvykio, apie jį sužinojo gulėdamas ligoninėje, kai ten jį išblaivė. Žino, kad motina iškvietė policiją. Jis galėjo pareigūnui įspirti į lytinius organus, tačiau šio fakto nepamena. Jis nukentėjusiojo sužeisti nenorėjo, tiesiog nesuprato ką daro, nes buvo girtas ir vartojęs vaistų. Nukentėjusiojo ieškinio dėl 13,36 eurų turtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, neturtinę žalą pripažįsta 300 eurų ribose.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs D. B. parodė, kad 2020-12-07 buvo iškviestas padėti kitam ekipažui. Nuvažiavo į kaltinamojo gyvenamąją vietą ir tarnybiniu automobiliu nuvežė jį pas psichiatrą. Pareigūnas D. N. liko psichiatrės kabinete, o jis išėjo už durų. Po kurio laiko išgirdo kabinete riksmus, psichiatrė išėjusi paprašė padėti, nes vienas pareigūnas nesusitvarkė su Š. Č.. Jie su D. N. daktarės kabinete kaltinamajam uždėjo antrankius ir pasodino jį ant kėdės. Kaltinamasis sėdėdamas ir slinkdamas nuo kėdės į priekį mažiausiai vieną kartą susmūgiavo jam, stovinčiam apie 1,5 m. atstumu, koja į lytinius organus. Kaltinamasis buvo neblaivus ir agresyvus. Prašo priteisti 13,64 eurus turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. P., policijos pareigūnė parodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį gavo Š. Č. motinos pranešimą, kad jis elgiasi agresyviai, daužo daiktus, grasina nusižudyti. Atvykus motina nurodė, kad sūnus turi psichikos sutrikimų, geria vaistus, ketina žudytis. Ji aiškino, kad jį reikia gydyti. Kaltinamasis buvo neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai. Ji iškvietė kitą policijos ekipažą, kad kaltinamasis galimai nesužalotų pareigūnų, atvykusių medikų, motinos. Atvyko kitas policijos ekipažas, kuris lydėjo kaltinamąjį su medikais į gydymo įstaigą.

Liudytojas D. N. parodė, kad psichiatro kabinete jis buvo su kaltinamuoju, o D. B. koridoriuje. Kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis. Jis parvertė Š. Č. ant žemės, paprašė pakviesti D. B. ir šiam įėjus abu surakino jam rankas bei pasodino ant kėdės. Jis stovėjo kaltinamajam iš dešinės pusė 1-2 m. atstumu, o D. B. stovėjo priešais Š. Č. 1-2 m. atstumu. Kaltinamasis stodamasis nuo kėdės staigiu judesiu įspyrė koja D. B. į lytinius organus.

Liudytoja S. S., gydytoja psichiatrė, parodė, kad į jos kabinetą policija atvežė neblaivų Š. Č., kuris šaukė, barėsi, keikėsi. Jo motina sakė, kad jis namuose daužė baldus, norėjo žudytis. Parašė siuntimą į psichiatrinę ligoninę ir dvi valandas laukė greitosios pagalbos automobilio. Ji buvo išėjusi į kitą kabinetą dirbti, o jos kabinete liko policininkas ir Š. Č.. Išgirdo triukšmą savo kabinete ir įėjusi pamatė grumtynes tarp pareigūnų ir Š. Č.. Kaltinamąjį žino kaip pacientą. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio lankosi pas psichiatrą ir yra gydomas. Šią diagnozę turintis žmogus suvokia ką daro. Įvykio metu Š. Č. buvo orientuotas, jo elgesį sąlygojo girtumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ant D. B. tarnybinės uniformos kelnių, kairėje pusėje, ties šlaunimi matyti dalinis avalynės pado rašto pėdsakas (t.1, b.l.11-20).

Š. Č. 2020-12-07,14.18 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,88 promilių girtumas (t.1, b.l. 22).

Policijos vaizdo registratoriaus vaizdo įraše Nr. 2020_1207_135743_011 matyti, kaip Š. Č., sėdėdamas ant kėdės su už nugaros surakintomis rankomis, prieš jį stovinčiam policijos pareigūnui spiria koja (t.1, b.l.30-32).

Specialisto išvados Nr. G562/2021(01) duomenimis D. B. VšĮ Utenos PSPC 2020-12-08 nustatyta diagnozė - kapšelio srities sumušimas, tačiau objektyvių medicininių požymių, kurie šią diagnozę patvirtintų nei gruodžio 8 d., nei vėliau nekonstatuota, todėl kūno sužalojimas nenustatytas. Patvirtinus smūgio į lytinius organus faktą skausmo sukėlimo galimybė neatmetama (t.1, b.87-88).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-693/2017, 2K-77-693/2018).

Būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-14-628/2021). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir kitais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-689/2021).

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo motina iškvietė į namus policijos pareigūnus, siekdama, kad jis būtų pristatytas į gydymo įstaigą, nes jis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, grasino nusižudyti (t.1, b.l. 33-35, 39-41).

Iš nukentėjusiojo D. B., liudytojų D. N., S. S. parodymų matyti, kad policijos pareigūnams atvežus kaltinamąjį pas psichiatrą, jis gydytojo kabinete elgėsi agresyviai, todėl pareigūnai jam uždėjo antrankius ir pasodino ant kėdės. Nukentėjusiojo D. B., liudytojo D. N. parodymais, policijos vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis sėdėdamas ant kėdės ir slinkdamas į priekį mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajam D. B. į lytinius organus. Apžiūrėjus D. B. tarnybinės uniformos kelnes, jų kairėje pusėje, ties šlaunimi rastas dalinis avalynės pado rašto pėdsakas (t.1, b.l.11-20). Specialisto išvadoje Nr. G562/2021(01) D. B. kūno sužalojimas nenustatytas, tačiau konstatuota, kad Utenos PSPC 2020-12-08 buvo nustatyta diagnozė - kapšelio srities sumušimas. Patvirtinus smūgio į lytinius organus faktą skausmo sukėlimo galimybė neatmetama (t.1, b.87-88).

Aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu ryšium su jo tarnybinių pareigų atlikimu, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiu būdu pasipriešino policijos pareigūnui.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas), 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048, 2 straipsnio 6 dalį policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų <...>.

Policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti pareigūnų įgaliojimai - įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nukentėjęs D. B. 2020-12-07 atliko tarnybines pareigas pagal grafiką nuo 7.00 val. iki 19.00 val. (t.1, b.l.45-49).

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906, 12 straipsnio 1 dalies prasmę psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, jeigu iš jo elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, pristatomas greitosios medicinos pagalbos sveikatos priežiūros specialisto sprendimu. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą pristato greitosios medicinos pagalbos brigada, prireikus dalyvaujant policijai.

Taigi, D. B. veiksmai, kai jis ir liudytojas D. N., vykdydami tarnybines pareigas, pristatė kaltinamąjį pas psichiatrą Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre, kur jam buvo išduotas siuntimas vykti gydymui į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę ir tą pačią dieną į šią gydymo įstaigą jis buvo patalpintas (t.1, b.l.60) buvo teisėti, atitiko įstatymų reikalavimus ir jo nurodymai kaltinamajam buvo privalomi.

Kaltinamasis, spirdamas koja nukentėjusiajam D. B. į lytinius organus, veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ir norėjo taip veikti.

Atmetama kaltinamojo versija, kad jis įvykio metu nesuprato ką daro dėl girtumo ir pavartotų vaistų.

Iš specialisto išvados Nr. 99U-12/2020 matyti, kad nėra duomenų apie tai, kad Š. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t.1, b.l.69-70).

Gydytoja psichiatrė S. S. paaiškino, kad Š. Č. elgesį įvykio metu sąlygojo girtumas. Jis dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini) suvokė savo veiksmus ir buvo orientuotas.

Teismo psichiatrė ekspertė R. D. taip pat paaiškino, kad nėra medicininių duomenų, jog Š. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jis buvo paprasto girtumo būklės.

Kaltinamojo Š. Č. veika panaudojant fizinį smurtą pasipriešinus policijos pareigūnui D. B., vykdžiusiam jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, sudaro BK 286 straipsnio sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šios veikos padarymo du kartus teistas už anksčiau padarytus tyčinius smurtinius nusikaltimus. Šis ir ankstesni du nusikaltimai padaryti vieno mėnesio laikotarpyje. Kaltinamasis visais atvejais nusikalto būdamas girtas.

Kaltinamasis dirba, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta.

Jis padarė tyčinį nesunkų baigtą smurtinį nusikaltimą.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, parinktinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 13,64 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.101).

Jis prašo priteisti 13,64 eurų turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo išrašyti vaistai, už kuriuos sumokėjo 3,64 eurus ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (t.1, b.l. 98-100). Be to, nukentėjęs prašo priteisti jo vykimo į gydymo įstaigą išlaidas – 10 eurų.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, kadangi jo dydis dėl vaistų pirkimo įrodytas byloje surinktais aukščiau aptartais įrodymais, o kelionės išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kad ir nepateikė, tačiau jo nurodyta suma atitinka protingumo kriterijus ir nėra abejonių, kad bent jau tokios dydžio išlaidas jis patyrė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs 3000 eurų neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad kaltinamasis savo veiksmais pažemino jį kolegos akivaizdoje, grasino susidorojimu bei turto sunaikinimu, jis dėl to jaučia baimę, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jam yra išlikę sveikatos sutrikimai.

D. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant D. B. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, kad pasikėsintą į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą bei į tai, kad kūno sužalojimas jam nebuvo nustatytas, jis nebuvo nedarbingas, padaryta nedidelė turtinė žala. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, registruojamojo turto neturi). Įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys 2K-263-697/2017, 2K-74-689/2021) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajam priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Policijos vaizdo registratorių (Body kamerų) Nr. B0D1EC60B652, B0F1EC60924E ir B0F1EC5FC464 12 vnt. vaizdo įrašų, įrašyti į kompaktinį diską (t.1, b.l.29) paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė

Š. Č. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. Č. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti pasilinksminimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021-02-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams dviem mėnesiams bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti pasilinksminimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Š. Č. skirti intensyvią priežiūrą – nustatant jo buvimo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2021-02-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Priteisti iš Š. Č. D. B. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti - 13,64 eurus ir neturtinei žalai atlyginti - 500 eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: policijos vaizdo registratorių (Body kamerų) Nr. B0D1EC60B652, B0F1EC60924E ir B0F1EC5FC464 12 vnt. vaizdo įrašų, įrašytų į kompaktinį diską, palikti saugoti byloje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Š. Č. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Laima DumskienėIšaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, byla apeliacinės instancijos teisme, remiantis BPK 325¹ straipsniu, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba 3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba 4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.