- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-275-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. K., A. P.
- Atsakovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio I-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–275–425/2009 Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. K. ir A. P. ieškinį atsakovui P. G., tretiesiems asmenims Panevėžio I-ojo notarų biuro notarei V. J., B. G., A. G., A. S. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės A. K. ir A. P. 2007-10-30 kreipėsi į teismą ir, sutikslinusios ieškinį (t. 2, b. l. 68-70), prašė:
1) paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ieškovės A. K. ir A. P. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą po motinos M. A. G. mirties;
2) ieškovei A. K. jos motinos M. A. G. mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas;
3) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2005-07-18 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-3367 ir 2005-11-25 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-5048, nustatant, kad atsakovas P. G. po M. A. G. mirties paveldėjo 1/3 dalį turto, o likusią turto dalį kiekviena po 1/3 dalį paveldėjo ieškovės;
4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovių ir atsakovo motina M. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, kurį norėtų paveldėti ieškovės. Įstatymo nustatyti laiku ieškovės dėl palikimo priėmimo pas notarę nesikreipė, tačiau trijų mėnesių terminu po M. A. G. mirties ieškovės faktiškai priėmė jos likusį palikimą, pradėdamos jį valdyti nuosavybės teise. Ieškovės po motinos mirties pasiėmė kai kuriuos po jos likusius buitinės apyvokos ir kitus daiktus, kuriais ėmė naudotis kaip savais. Taip pat ieškovės ėmė naudotis M. A. G. nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jos tvarkė gyvenamąsias patalpas, atliko kai kuriuos rekonstrukcinius pertvarkymus, mokėjo mokesčius, dirbo žemę, ją tręšė, sodino augalus ir pan., t. y. jos tvarkė nekilnojamąjį turtą kaip savo nuosavybės teise. Dėl šių aplinkybių nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės įstatymo nustatytu laiku faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo nuosavybės teise. Be to, ieškovei A. K. motinos M. A. G. mirties momentu, t. y. 2005-03-22, buvo reikalingas išlaikymas dėl sunkios materialinės padėties. A. K. tuo laiku niekur nedirbo, nes reikėjo slaugyti motiną M. A. G., jokių pastovių ir pakankamų pajamų ir piniginių indėlių neturėjo, viena augino moksleivę dukterį G. K., todėl A. K. materialinė padėtis buvo sunki. Dėl motinos M. A. G. slaugos, A. K. negalėjo dirbti savo kirpykloje ir todėl neužteko pajamų pragyvenimui. Tuo laiku jai materialinę pagalbą teikė sesuo A. P. ir motina M. A. G.. Tą aplinkybę, kad ieškovei A. K. buvo reikalingas išlaikymas, įrodo ir tai, kad 2005 metais jai buvo skirta socialinė pašalpa. Dėl šių aplinkybių nustatytinas asmens išlaikymo faktas. Tokiu būdu, nustačius prašomus juridinius faktus, yra pagrindas iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, pagal kuriuos atsakovas P. G. paveldėjo visą M. A. G. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
1) paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. motinos Monikos A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties momentu, t. y. palikimo atsiradimo momentu, buvo reikalinga išlaikymo;
2) paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po motinos Monikos A. G. mirties faktiškai priėmė po jos likusį palikimą ir jį valdė nuosavybės teise;
3) pripažino iš dalies negaliojančiu Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. J. išduotą 2005-07-18 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-3367, nustatydamas, kad A. K. po Monikos A. G. mirties paveldėjo 1/12 dalį gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), unikalus NR. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o P. G. paveldėjo 11/12 dalių gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), unikalus NR. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) pripažino iš dalies negaliojančiu Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. J. išduotą 2005-11-25 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-5084, nustatydamas, kad A. K. po Monikos A. G. mirties paveldėjo 1/12 dalį 0,1140 ha ploto žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o P. G. paveldėjo 11/12 dalių 0,1140 ha žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo P. G. 300 Lt žyminio mokesčio ieškovės A. K. naudai ir 200 Lt žyminio mokesčio ieškovei A. P. bei iš atsakovo P. G. 51,40 Lt, ieškovių A. P. ir A. K. po 12,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovas yra palikėjos M. A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Pagal palikėjos M. A. G. 1999-06-10 testamentą, visą po palikėjos mirties likusį turtą paveldėjo atsakovas P. G., jam buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į M. A. G. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nurodė, kad testatorė paskyrė vieninteliu savo įpėdiniu P. G., dėl to testatorės valia paveldėjimo teisės neteko visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir ieškovės. Šis testamentas yra galiojantis, jo bylos šalys neginčija. Tokiu būdu teismas konstatavo, jog esant paveldėjimui pagal testamentą, paveldėjimas pagal įstatymą neatsirado ieškovei A. P., todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, nes tai nesukeltų ieškovei A. P. teisinių pasekmių. Tuo pagrindu šioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Teismas, vadovaudamasis CK 5.20 str. 1 d., nurodė, jog palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriami prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, puse tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Tai yra teisė į privalomąją palikimo dalį, kuri nesiejama su tokių asmenų nedarbingumu, o siejama su išlaikymo reikalingumu (dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų). Spręsdamas išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas atsižvelgė į ieškovės materialinę padėtį M. A. G. mirties momentu, t. y. kad A. K. ėmus slaugyti motiną, jos darbas kirpykloje nutrūko, kitų pajamų šaltinių ji neturėjo, ką įrodo rašytiniai bylos duomenys: 2007-06-01 Panevėžio darbo biržos pažyma Nr. 10182, iš kurios matyti, kad A. K. buvo registruota darbo biržoje nuo 2005-05-18, 2007-12-05 pažyma, kad A. K. nuo 2005 metų spalio mėnesio buvo paskirta socialinė pašalpa, 2008-01-14 pažyma apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos bei liudytojų St. N., P. K., St. S. parodymai. Teismas nustatė, kad pajamų iš kirpyklos nebuvo, pastovią ir nuolatinę materialinę pagalbą ieškovei tuo laiku teikė jos motina. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad A. K. turtinė padėtis buvo gera, nes po motinos mirties ši ėmėsi remontuoti butą ir tam išleido daug pinigų, kadangi tai buvo atliekama A. K. artimo draugo V. A. lėšomis ir darbu. Nors atsakovas tvirtino, kad A. K. buvo įregistruota darbo biržoje tik po M. A. G. mirties, tačiau teismo nuomone, įvertinus įrodymų visetą, tai tik patvirtino tą aplinkybę, kad ieškovė ilgą laiką buvo remiama ir išlaikoma motinos ir tik motinai mirus, ji buvo priversta kreiptis į darbo biržą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. motinos M. A. G. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kurį jai pastoviai ir pakankamai teikė M. A. G. (CPK 444 str. 2 d. 2 p.), dėl ko ieškovė A. K. įgavo teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str. 1 d.).
Nustatęs ieškovei A. K. juridinę reikšmę turintį faktą dėl išlaikymo reikalingumo, teismas sprendė klausimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Nurodė, kad iš karto po M. A. G. mirties A. K. faktiškai aktyviais veiksmais priėmė palikimą ir jį ėmė valdyti teise. Ieškovė ne tik pasiėmė kai kuriuos asmeninius palikėjos daiktus, jais naudojosi ir naudojasi iki šiol, bet ir ėmėsi tvarkyti likusį nekilnojamąjį turtą, ką patvirtino rašytiniai bylos duomenys, ieškovių A. K. ir A. P. paaiškinimai, trečiųjų asmenų B. G., A. G., A. S. paaiškinimai, liudytojų V. A., St. N., P. K., St. S. parodymai, faktinio palikimo priėmimo fakto neneigė ir atsakovas. Teismas laikė, kad šiuos veiksmus A. K. atliko būdama įsitikinusi savo, kaip įstatyminio įpėdinio, teise, savo valią priimti motinos palikimą išreiškė konkliudentiniais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 ir kt.). Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad palikimo priėmimo faktas yra pilnai įrodytas (CPK 178 str.).
Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovės apie tai, kad palikimą priėmė P. G., sužinojo tik 2007-10-20, kai jis pats jas apie tai informavo, t. y. atjungė ieškovėms elektrą ir informavo jas, jog jis vienas yra paveldėjęs M. A. G. turtą. Be to, kad P. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nežinojo nei vienas iš M. A. G. vaikų, kas rodo, jog ši aplinkybė nuo artimųjų buvo slepiama. Teismas nusprendė, jog vienerių metų termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, kurį skaičiavo nuo 2007-10-20 (į teismą kreiptasi 2007-10-30), ieškovės nepraleido (CK 5.8 str.). Esant šioms aplinkybėms, notaro išduotą 2005-07-18 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-3367 ir 2007-11-25 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-5084 laikė neteisėtais, nes ieškovei A. K. nustačius teisę į privalomąją palikimo dalį, atsakovui yra neteisėtai išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į didesnę turto dalį, nei jam priklauso, nes paveldėjimo teisės liudijimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei dalinio paveldėjimų teisės liudijimų panaikinimo ieškovės A. K. naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės A. K. reikalavimus nenustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, dėl abiejų paveldėjimo teisės liudijimų dalinio pripažinimo negaliojančiais atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas:
1. Netinkamai pritaikytas CK 5.8 str. ir neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 2 d. 2 p.). Teismas, žinodamas palikėjos mirties momentą, palikimo atsiradimo momentą ir pan., turėjo tirti, kokius veiksmus atliko ieškovė, nustatyti, kokius veiksmus privalėjo atlikti rūpestingas ir atidus žmogus ir padaryti vienintelę išvadą, kad ieškovė, jeigu ji būtų buvusi atidi ir rūpestinga, apie paveldėjimo teisės liudijimą ir testamentą būtų sužinojusi iš karto po motinos mirties, bet ne vėliau kaip 2005-08-01 ir nedariusi nieko be priežasčių paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, praleido įstatymo numatytą vienerių metų terminą. Vienerių metų terminas paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti yra naikinamasis (CK 5.8 str.), todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei reikalingas išlaikymas, kaip negalintis sukurti teisinių pasekmių, turėjo būti atmestas. Teismo išvada, kad apie paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė A. K. sužinojo tik 2007-10-20, prieštarauja protingumo principui. Aiškindamas, kad terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią nurodė ieškovė, o ne nuo dienos, kada turėjo sužinoti, teismas pakeičia ieškinio senaties institutą, daro jį formaliu.
2. Netinkamai taikyta ir aiškinta CK 5.20 str. 1 d. ir CK 5.50 str. Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 str. 1 d.), tačiau teismas šią materialinę normą aiškina dvejopai. Atmesdamas ieškovės A. P. reikalavimus teismas konstatavo, kad esant paveldėjimui pagal testamentą, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda, kai tuo tarpu ieškovės A. K. atveju, esant paveldėjimui pagal testamentą, paveldėjimas pagal įstatymą jau atsiranda bei nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ši ieškovė po motinos mirties faktiškai priėmė po jos likusį palikimą ir jį valdė nuosavybės teise. Be to, juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, teismas nustatyti irgi negalėjo, nes apie išlaikymo reikalingumą pati ieškovė sužinojo tik 2008-01-16 pateikusi ieškinio papildymą, t. y. praėjus vos ne trims metams nuo palikimo atsiradimo momento ir vos ne 2,5 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo.
3. Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str.), nes visi ieškovės paaiškinimai pripažinti patikimais, turinčiais įrodymų galią, o atsakovo be motyvų ir argumentų atmesti, be to, teismo išvados nemotyvuotos, nepagrįstos nei įstatymu, nei teismų praktika, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be aukščiau paminėtų skundo argumentų, teismas netyrė, ar ieškovė negalėjo dirbti dėl objektyvių, ar subjektyvių priežasčių, netyrė darbo biržos pažymos, iš kurios matyti, kad ieškovė į įskaitą įrašyta praėjus dviem mėnesiams po motinos mirties, be pašalpos įskaitoje išbuvo apie metus ir vėl pradėjo dirbti kirpėja, taip pat netyrė, kokiu pagrindu ieškovė gavo socialinę pašalpą. Teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl duomenis turėjo išsireikalauti pats arba įpareigoti tą padaryti ieškovę. Be to, įrodinėjimo našta apie išlaikymo reikalingumą tenka ieškovei (CPK 178 str.).
4. Neteisingai priteistas žyminis mokestis. Kadangi ieškovės A. P. reikalavimai atmesti, tai jos naudai žyminis mokestis neturėjo būti priteistas. Be to, rezoliucinėje dalyje nenurodyta, iš ko susideda 300 Lt suma, priteista A. K..
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, atskleidė bylos esmę. Ieškovė A. K. nurodė, kad įstatymo nustatytu laiku dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes iki 2007-10-20 su atsakovu jokio ginčo dėl motinos palikimo nebuvo, po motinos mirties likusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudojosi kaip savininkė. Būdama įsitikinusi, kad paveldėjo visą jai priklausančią turto dalį pagal įstatymą, nematė pagrindo nustatinėti ir išlaikymo reikalingumo fakto. Nors atsakovas kalba apie kirpėjos darbą, tačiau tam, kad jį dirbti, reikalingos didelės išlaidos (apie 700 Lt) patento pirkimui, medžiagoms, įrankiams ir kt. Pats atsakovas išvarė ją su dukra iš motinos namų į gatvę, žinodamas, kad neturi kitų namų, ir taip užvaldydamas visą turtą vienas. Taigi, sudėtingą gyvenimo periodą padėjo išgyventi motina ir sesuo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.), tačiau panaikintina dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Civilinio kodekso 5.20 str. nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šios teisės normos taikymo sąlygos yra tokios: pirma, palikėjas yra surašęs testamentą, kuris yra galiojantis; antra, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, nesant testamento, būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą (t. y. pirmos eilės įpėdinis arba antros eilės įpėdinis, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriėmė ar atsisakė palikimo arba iš jų atimta teisė paveldėti, taip pat sutuoktinis, paveldintis kartu tiek su pirmos, tiek su antros eilės įpėdiniais); trečia, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, yra reikalingas išlaikymo; ketvirta, išlaikymo reikalingumas turi būti nustatytas būtent palikimo atsiradimo dieną.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu; klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008).
Civilinėje byloje dėl išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, sprestinas klausimas, ar palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas jo pilnamečiam vaikui, kuriam testamentu nepalikta jokio turto, CK 5.20 straipsnis. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė - Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės ir suvokimą visuomenėje.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą ar motinos M. A. G. mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K. buvo reikalingas išlaikymas dėl jos sunkios materialinės padėties, nustatė tokias faktines aplinkybes:
A. K. tuo laiku niekur nedirbo; A. K. slaugė motiną M. A. G.;A. K. jokių pastovių ir pakankamų pajamų ir piniginių indėlių neturėjo;A. K. viena augino moksleivę dukterį G. K.;A. K. dėl motinos slaugos negalėjo dirbti savo kirpykloje;A. K. materialinę pagalbą teikė ne tik motina M. A. G., bet ir sesuo A. P.;A. K. 2005 metais jai buvo skirta socialinė pašalpa;A. K. materialinė padėtis buvo sunki.
Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad motinos M. A. G. mirties momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K. buvo reikalingas išlaikymas, nes ieškovė A. K. gyveno motinai M.A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (t.2, b.l.75), kadangi asmeninės nuosavybės teise gyvenamosios patalpos neturėjo, nenuomojo ir nesinaudojo. Motinos M. G. mirties momentu ieškovė nedirbo, todėl pajamų pragyvenimui iš kitų šaltinių neužsidirbo, o gyveno iš velionės motinos gautos pensijos bei santaupų. Ieškovės sunkią finansinę padėtį bei buvusio išlaikymo reikalingumą patvirtina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2007-12-05 pažyma apie ieškovės A. K. sunkią finansinę padėtį po motinos mirties, nes jai nuo 2007m. spalio mėnesio 7 mėnesių laikotarpiui buvo paskirta pašalpa kaip socialiai remtinam asmeniui (t.2, b.l.72). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. motinos Monikos A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties momentu, t. y. palikimo atsiradimo momentu, buvo reikalinga išlaikymo ir buvo išlaikoma velionės motinos.
Civilinio kodekso 5.8str. numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį 2007-10-30 (t.1, b.l.4-9), t.y. praėjus daugiau nei dviem su puse metų po motinos M.A. G. mirties (duomenys neskelbtini). Atsakovas P. G. bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, todėl teismui nebuvo pagrindo ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126str.2d.). Be to, įvertinant ieškovės A. K. sunkią finansinę padėtį, neturėjimą kitos gyvenamosios patalpos ir jai buvo reikalingas velionės motinos išlaikymas, todėl labiau tikėtina aplinkybė, kad iki ieškinio padavimo teismui dienos A. K. nežinojo apie atsakovui P. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir savo turtinių teisių galimą pažeidimą, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepraleido Civilinio kodekso 5.8str. nustatyto 1 metų termino ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą nuo sužinojimo, kad palikimą priėmė atsakovas.
Sprendimo dalis, paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po motinos Monikos A. G. mirties faktiškai priėmė po jos likusį palikimą ir jį valdė nuosavybės teise, yra įrodyta, kadangi ieškovė ir toliau gyveno bei naudojosi motinai priklausiusiomis patalpomis, t.y. motinos palikimą priėmė.
Nustatęs juridinę reikšmę turinčius faktus dėl privalomos palikimo dalies ir palikimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimus, išduotus atsakovui P. G. 1/12 dalyse, nes tokio dydžio yra privaloma palikimo dalis ieškovei (Civilinio kodekso 5.20str.1d.).
Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismui, atmetus A. P. ieškinį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93str.1d., neturėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Apeliacinio skundo motyvai nėra tiek pagrįsti ir reikšmingi, kad būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tačiau panaikinti sprendimo dalį, kuria iš P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 200,00 Lt žyminio mokesčio A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,00 Lt (dvylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą bei 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) A. K. jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.