Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Algimantui Žilioniui, Aurelijai Balčiūnaitei, Justinai Kazakevičienei, Dovilei Vėgnerei, Vilmai Žebrauskienei,

nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S. ( dalyvavo 2022-08-09, 2022-10-03 posėdžiuose)

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini)nevedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. 2021-07-15 apie 15.30 val., viešoje vietoje – bare „(duomenys neskelbtini)", esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, apipylė vandeniu E. S., po to susistumdymo metu paėmęs už kaklo, tyčia kumščiu sudavė du smūgius E. S. į galvos sritį, vieną smūgį į pilvo sritį, ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. S. kairės plaštakos III piršto sumušimą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, suplėšė marškinėlius bei grandinėlę ir tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Nagrinėjamu atveju V. L. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. L. dėl menkavertės priežasties, o būtent, kad nukentėjusysis numetė vabzdį ir prie jo priėjo kaltinamojo šuo, kaltinamasis pirmiausia šliūkštelėjo vandenį į nukentėjusįjį , o po to puolė kumščiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų. Nors kaltinamasis teigia, kad jis kaltinamąjį prispaudė į kampą, o jokių smurtinių veiksmų neatliko, o pirštą nukentėjusysis galėjo susilaužyti atsitrenkęs į jį, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo bei liudytojų T. D. ir S. P. parodymai. Nors šiuo atveju liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais ar vertinti juos kritiškai, kadangi jų parodymus objektyviai patvirtina filmuota medžiaga. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog kaltinamasis artinasi link nukentėjusiojo ir suduoda kumščiais smūgius. Filmuota medžiaga paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog jis užspaudęs nukentėjusįjį į kampą bando sugauti nukentėjusiojo rankas, kadangi vaizdo įraše matyti, jog pats kaltinamasis sugniaužtais kumščiais smūgiuoja. Be to iš byloje esančių fotonuotraukų ,darytų stabdant vaizdo įrašą, akivaizdžiai matyti, jog kaltinamasis viena ranka laiko suėmęs nukentėjusįjį galvos srityje, o kita ranka paruošta smūgiui ( I t. bl.l.118). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nors kaltinamasis teigia, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista, tačiau kaip matyti iš liudytojo T. D. parodymų matyti, jog tikėjosi, kad S. P. juos apramins, bet jis buvo išsigandęs. Pats liudytojas S. P. parodė, kad nors grėsmės nejautė, bet buvo baisu dėl draugo. Tačiau šiuo atveju išsigando ir pats nukentėjusysis, patyrė neigiamas emocijas. Nors kiti apklausti liudytojai nurodė, jog jų darbas nebuvo sutrikdytas, viešoji tvarka nebuvo pažeista, tačiau kaip matyti iš jų parodymų, baro darbuotojai priešiškai nusiteikę nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl jų parodymai , kad nebuvo pažeista viešoji tvarka vertintini kritiškai. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog visgi iš liudytojo K. M. parodymų matyti, kad nors ir neilgam, bet visgi buvo kilęs sąmyšis. Be to iš vaizdo įrašo matyti, konflikto pradžioje kai kaltinamasis pylė nukentėjusiajam vandeniu , viena iš buvusių baro darbuotojų taip pat krūptelėjo ir atsitraukė nuo vandens srovės ( vaizdo įrašo laikas 2 min.). Tai gi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiajam ir jo draugams buvo sukeltas išgąstis, įvykio vietoje trumpam buvo kilusi sumaištis, buvo atitrūkę nuo įprastinės veiklos. Toks kaltinamojo elgesys neatitinka visuomenėje priimtinų moralės normų ir laikytinas įžūliu.

Atmestinas kaltinamojo argumentas, jog šiuo atveju jam turėtų būti taikyta administracinė atsakomybė.

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi arba vandališkus veiksmus demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės atribojama tiek pagal veiksmų apimtį, tai yra baudžiamoji atsakomybė apima pavojingesnius veiksmus, sukeliančius sunkesnius padarinius), tiek pagal padarinius, t.y. nustačius rezultatą- visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. L. veiksmai dėl menkavertės priežasties iš karto naudojant smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu, kaip matyti iš vaizdo medžiagos buvo smūgiuota ne kartą, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, ko pasekoje nukentėjusiajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, pagal veiksmų apimtį jau yra pavojingesni. Kaip buvo nustatyta nukentėjusiojo draugai buvo išsigandę, taip pat nors ir trumpam buvo kilęs sąmyšis. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka įžūlų elgesį, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. L. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

III. Dėl bausmės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).

Nors kaltinamasis pradėjus įrodymų tyrimą nurodė, jog kaltu prisipažįsta, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, jog visgi savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo poelgio, tačiau nepripažino jog sudavė nukentėjusiajam smūgius, motyvuodamas tuo, kad tokiu būdu bandė sugauti nukentėjusiojo rankas. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, jog asmuo yra neteistas ( II t., bl.l.8–11), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II t.bl.1–5). Taip pat pažymėtina, jog administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą nėra baustas. Kaltinamasis yra dirbantis.

Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų vieną iš švelnesnių bausmės rūšių bausmės rūšių - baudą. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, jog nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai jog yra neteistas. Nors atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo pripažinta, bet kaltinamasis gailėjosi dėl įvykusios situacijos, neginčijo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl nukentėjusiojo gydymo, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam. Taip pat atsižvelgiant į baudos dydį nustatomas 24 mėnesių sumokėjimo terminas.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.

V. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugoma su bylos medžiaga, paliktinos saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (I t., b.l. 69–70), kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 78,34 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 71). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo V. L. veiksmų nukentėjusysis dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jam atliktas rentgenologinis tyrimas, suteikta burnos chirurgo ir skubios medicinos pagalbos paslauga. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. L. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ( I tomas, bl.l.64–650) ir prašo priteisti 10 eurų už suplėšytus marškinėlius , 2000 eurų už sugadintą grandinėlę bei 5000 eurų neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, reputacijos pablogėjimą, pažeminimą dvasinius išgyvenimus. Įvykio metu jam sudavė smūgius į galvos sritį ir į kitas kūno vietas, viskas vyko viešoje vietoje, jo mėgstamoje laisvalaikio praleidimo vietoje, stebint miniai žmonių. Po įvykio nebegalėjo lankytis mėgstamoje vietoje. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, tik sumažino neturtinės žalos dydį bei nurodė, jog už grandinėle mažina iki 1000 eurų.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Taigi, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo priteisti turtinę žalą už suplėšytus marškinėlius, kuriuos įvertina 10 eurų. Nurodė, jog marškinėlių kaina buvo 50 eurų, tačiau įvertinus nusidėvėjimą juos vertina 10 eurų. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų buvo suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai, todėl už marškinėlius prašoma suma priteistina iš kaltinamojo. Nukentėjusysis taip pat civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2000 eurų už grandinėlę, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog už grandinėlę mažina iki 1000 eurų. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam įvykio metu buvo nutrūkusi grandinėlė nuo kaklo. Tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, jog po įvykusio susistumdymo vienas iš kaltinamojo draugų paima kažkokį daiktą ( vaizdo įrašas 02:28 min.), tuo metu matyti, kad nukentėjusysis taip pat pasilenkęs kažką ima. Vaizdo įraše matyti, kai vienas nukentėjusiojo draugų paduoda nukentėjusiajam nukritusį smulkų daiktą, matyti, kad nukentėjusysis rankose jau laiko daiktą panašų į grandinėlę. Posėdžio metu liudytojai patvirtino, jog nukritusią grandinėlę surinko. Nors nukentėjusysis teigė, kad buvo prarastas pakabukas, tačiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiojo pakabukas pasimetė. Taip pat teigia, jog pakabukas galėjo nukristi tarp grindų tarpo. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog ta vieta, kur įvyko konfliktas ir iš kurios vietos buvo paimta nutrūkusi grandinėlė ir dar kažkoks smulkus daiktas yra išklota kilimine danga. Bylos medžiaga nustatyta, jog ir po įvykio toje vietoje niekas iš baro darbuotojų nerado pamesto pakabuko, taip pat ir nukentėjusysis nesikreipė į baro administraciją dėl rastų daiktų. Be to nukentėjusysis teismui nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų turėto pakabuko vertę. Posėdžio metu nurodė, jog grandinėlės neremontavo. Taip pat nepateikė, patvirtinančių grandinėlės vertę. Todėl teismo vertinimu šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys neįrodytas

Nukentėjusysis E. S. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 5000 eurų sumai. Posėdžio metu nurodė, jog mažina iki 2500 eurų.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis V. L. savo nusikalstamais veiksmais padarė E. S. sužalojimus bei sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam E. S. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, dėl piršto sumušimo.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmą, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytoją, buvo rekomenduojami analgetikai skausmui malšinti ( I t., bl.l. 42), po įvykio buvo nutrauktas jo laisvalaikis, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl mažareikšmės dingsties. Pastebėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020) priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatyta piršto sumušimas, neabejotina, jog kurį laiką negalėjo užsiimti fizine veikla, jautė skausmą. Tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų , jog pas gydytojus teko lankytis ne kartą, dėl to ilgą laiką buvo nedarbingas. Nors nukentėjusysis teigia, kad po įvykio nebegalėjo lankytis savo mėgstamoje laisvalaikio praleidimo vietoje, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog kaip matyti, iš liudytojų parodymų, vieno iš baro vadovų parodymų teisme, matyti jog nukentėjusysis bare buvo nepageidaujamas ne dėl šio įvykio, bet ir dėl ankstesnių keliamų nesklandumų. Todėl vienareikšmiškai teigti, jog būtent dėl šio įvykio nukentėjusysis tapo nepageidaujamas, nėra pagrindo.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog E. S. patirti išgyvenimai dėl įvykusio konflikto viešoje vietoje, kurio metu nežymiai jam buvo sutrikdyta sveikta bei sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų padarymo aplinkybes, pažeminimą kitų lankytojų akivaizdoje, vertintini 700 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nubausti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais saugomas su bylos medžiaga, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. L. 78,34 EUR ( septyniasdešimt aštuonis eurus 34 eurocentus ) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiojo E. S. naudai 10 eurų ( dešimt) turtinei žalai atlyginti ir 700 ( septynis šimtus ) eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.