Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-862-826/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-14
Bylos Nr.: e2S-862-826/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03745-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo: K. G. L., I. L.

Kategorijos

2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
3.5.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-862-826/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03745-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 2.3.2.7; 3.5.1; 3.5.1.18; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. G. L. (K. G. L.) ir I. L. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6574-911/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luminor Lizingas“ prašymą suinteresuotiems asmenims K. G. L. ir I. L., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui K. G. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. L. priklauso 1/2 dalis turto, areštuoto 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktais Nr. S1h-13817 ir S1h-13820.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „Volkswagen Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į skolininko sutuoktinės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje „Paysera LT“.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00537, pradėtą pagal 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-115-360/2022 dėl 4 065,60 Eur skolos (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) išieškojimo iš skolininko K. G. L. išieškotojos UAB „Luminor Lizingas“ naudai, ir vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00538, pradėtą pagal 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-115-360/2022 dėl 1 000 Eur skolos (išlaidų apeliacinio proceso metu apmokėti) išieškojimo iš skolininko K. G. L. išieškotojos UAB „Luminor Lizingas“ naudai.

4. 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktais Nr. S1h-13817 ir Nr. S1h-13820 areštavo skolininkui priklausantį turtą: 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mažąjį pramoginį vandens motociklą, registro Nr. KL-8833, dvi transporto priemones, registruotas skolininko sutuoktinės I. L. vardu, ir pinigines lėšas, patenkančias į skolininko sutuoktinės I. L. vardu atidarytas banko sąskaitas, esančias AB SEB banke bei UAB „Paysera“. 2023 m. gegužės 19 d. skolininko sutuoktinė informavo antstolį, kad yra įregistruota skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis (vykd. b. l. Nr. 0010/23/00537, b. l. 62–63). 2023 m. gegužės 26 d. antstolis siūlymu Nr. S1h-18714 pasiūlė išieškotojai UAB „Luminor Lizingas“ per 1 mėnesį nuo šio siūlymo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykd. b. l. Nr. 0010/23/00537, b. l. 66).

5. Atsižvelgiant į tai, kad K. G. L. ir I. L. 2023 m. gegužės 15 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.2 punkte numatytas visiško atskirumo teisinis režimas, minėta vedybų (povedybinė) sutartis yra įregistruota Vedybų sutarčių registre, ši aplinkybė yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

6. Nustačius, kad skolininkas K. G. L. ir I. L. 2023 m. gegužės 15 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, vykdant išieškojimą iš skolininko K. G. L. pagal 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-115-360/2022 dėl 4 065,60 Eur išieškojimo ir pagal 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-115-360/2022 dėl 1 000 Eur išieškojimo, nurodytų skolų išieškojimas negali būti nukreipiamas į po minėtos sutarties sudarymo jo sutuoktinės I. L. gautas ar būsimas pajamas. Tačiau, kadangi skolininkas ir I. L. santuoką sudarė 2018 m. vasario 2 d. ir po santuokos sudarymo jų įgytas turtas ir gaunamos pajamos tapo bendrąja jungtine nuosavybe, yra pagrindas nustatyti, jog skolininkui K. G. L. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. L. piniginių lėšų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbo, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitų išmokų, visų lėšų ir santaupų, įneštų į bankus kiekvieno iš sutuoktinių vardu, iki jo ir sutuoktinės I. L. 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.

7. Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centro duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustatyta, kad minėtas butas suinteresuotiems asmenims priklauso po 1/2 dalį ir šį turtą jie įgijo iki santuokos sudarymo. Kadangi minėtas turtas nepriklauso suinteresuotiems asmenims K. G. L. ir I. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nustatyti jame dalį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

8. Atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys I. L. ir K. G. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepriklauso 1/2 dalis transporto priemonės „Volkswagen Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad santuoka buvo sudaryta ne Lietuvoje, o Vokietijoje, ir tai, kad suinteresuotas asmuo K. G. L. nėra Lietuvos pilietis, neįvertino automobilių įsigijimo aplinkybių.

8.2. Automobiliai, kuriuose nustatyta turto dalis, buvo įsigyti suinteresuoto asmens I. L. asmeninėmis lėšomis taikant Vokietijos teisę, ne šeimos poreikiams tenkinti, o perparduoti, suinteresuotas asmuo K. G. L. niekada nepretendavo į šį turtą, todėl šiame turte negali būti nustatyta turto dalis.

8.3. Nustatydamas turto dalį pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vokietijos teise, kur pagal Vokietijos CK 1363 straipsnio 2 dalį atitinkamas sutuoktinių turtas netampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; tai taikoma ir turtui, kurį sutuoktinis įgijo po santuokos. Tačiau pelnas, kurį sutuoktiniai pasiekia santuokoje, yra subalansuotas, kai baigiasi laimėjimų bendrija. Turto atskyrimas pelno bendrijoje reiškia, kad vienas sutuoktinis neatsako už kito skolas. Taigi poroms nereikia pasirašyti ikivedybinės sutarties vien dėl to, kad vienas iš jų yra skolingas.

8.4. Suinteresuoto asmens K. G. L. prievolė atsirado 2016 m. nuo sutarties sudarymo su pareiškėja. Ši prievolė yra asmeninė suinteresuoto asmens prievolė, todėl negali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto.

Atsiliepimas

9. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo netenkinti suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų, nevertinti su atskiraisiais skundais pateiktų papildomų įrodymų. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

9.1. Atskirieji skundai yra grindžiasi naujais įrodymais, nepaisant to, apeliantai nenurodo aplinkybių, kodėl naujų įrodymų pridėjimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Taip pat byloje nėra duomenų, jog kartu su atskiraisiais skundais pateikiamus įrodymus būtų atsisakęs pridėti pirmosios instancijos teismas. Nepagrindžiant teikiamų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, tokie įrodymai laikytini nevertintinais.

9.2. Civilinėje byloje ir vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad apeliantai laikytų savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta kitą valstybę nei Lietuva. Sudarydami Vedybų sutartį, turto teisiniam režimui sutuoktiniai pasirinko būtent Lietuvos teisę. Todėl nepaisant to, jog santuoka sudaryta Vokietijoje ir automobiliai įgyti iš suinteresuoto asmens I. L. lėšų, šio turto teisiniam režimui netaikytina Vokietijos teisė.

9.3. Aiškios sutuoktinio valios įsigyti turtą kaip asmeninę I. L. nuosavybę nėra. Vien faktas, jog automobiliai neva buvo pirkti ir už juos buvo sumokėta iš I. L. vokiškos įmonės sąskaitos, nereiškia, kad automobiliai buvo įsigyti kaip asmeninė I. L. nuosavybė. Byloje nėra duomenų, jog minėti automobiliai būtų padalinti ar kitaip būtų pakeistas turto teisinis režimas.

Šalies argumentai

9.4. Apeliantai siekia suklaidinti teismą, teigdami, jog transporto priemonės nebuvo įgytos šeimos poreikiams tenkinti, o išimtinai spekuliaciniais – pirkimo–pardavimo tikslais.

9.5. Atskiruosiuose skunduose apeliantų cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2012, nėra susijusi su nagrinėjama byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Suinteresuoti asmenys su atskiraisiais skundais pateikė papildomus įrodymus – banko sąskaitos išrašus, mokėjimo pavedimų kopijas, sąskaitų kopijas, santuokos sudarymo įrašo kopiją, įmonės registracijos pažymėjimo kopiją. Šiais įrodymais suinteresuoti asmenys įrodinėja, jog transporto priemonės, kuriose nustatyta skolininko turto dalis, yra asmeninis skolininko sutuoktinės turtas, iš kurio išieškojimas yra negalimas. Kadangi minėtais įrodymais suinteresuoti asmenys grindžia atskirųjų skundų pagrindu nurodytas aplinkybes, pareiškėja su šiais įrodymais yra susipažinusi, jie pridėtini prie bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00537, pradėtą pagal 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-115-360/2022 dėl 4 065,60 Eur skolos (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) išieškojimo iš skolininko K. G. L. išieškotojos UAB „Luminor Lizingas“ naudai, ir vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00538, pradėtą pagal 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-115-360/2022 dėl 1 000 Eur skolos (išlaidų apeliacinio proceso metu apmokėti) išieškojimo iš skolininko K. G. L. išieškotojos UAB „Luminor Lizingas“ naudai.

14. Antstolis 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktais Nr. S1h-13817 ir Nr. S1h-13820 areštavo skolininkui priklausantį turtą: 1/2 dalį buto, esančio Laukininkų g. 41-28, Klaipėdoje, mažąjį pramoginį vandens motociklą, registro Nr. KL-8833, dvi transporto priemones, registruotas skolininko sutuoktinės vardu, ir pinigines lėšas, patenkančias į skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas, esančias AB SEB banke bei UAB „Paysera“.

15. Antstolis 2023 m. gegužės 26 d. siūlymu Nr. S1h-18714 pasiūlė išieškotojai UAB „Luminor Lizingas“ per 1 mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. G. L. priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „Volkswagen Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į skolininko sutuoktinės I. L. vardu atidarytas sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje „Paysera LT“.

17. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi CPK 667 straipsnio paskirtis yra tik nustatyti skolininko dalį bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančiame turte, tam, kad iš jos būtų galima išieškoti.

18. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo dalies dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktu Nr. S1h-13817 areštuotame turte, tai yra dėl mažojo pramoginio vandens motociklo „Kawasaki“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su stacionariu varikliu „Kawasaki“, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šios prašymo dalies, nenustatė, nei kada šis turtas įgytas (iki santuokos ar santuokos metu), jo nuosavybės teisės nei pagrindo šiame turte nustatyti skolininko turto dalį.

19. Papildomai pažymėtina, jog, spręsdamas dėl skolininko turto dalies sutuoktinės banko sąskaitose esančiose piniginėse lėšose nustatymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustačius, kad skolininkas K. G. L. ir I. L. 2023 m. gegužės 15 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, vykdant išieškojimą iš skolininko skolų išieškojimas negali būti nukreipiamas į po minėtos sutarties sudarymo jo sutuoktinės I. L. gautas ar būsimas pajamas. Tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl toliau nutartyje išvardintų argumentų sprendė, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. G. L. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į skolininko sutuoktinės I. L. vardu atidarytas sąskaitas.

20. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, jog antstolis 2023 m. gegužės 29 d. Turto arešto aktu Nr. S1h-19084 patikslino 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktu Nr. S1h-13820 areštuotose skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto mastą – 92,89 Eur. Antstolis nustatė turto arešto akto patikslinimo būtinybę po to, kai skolininko sutuoktinė pateikė duomenis apie piniginių lėšų sumos dydį jos banko sąskaitose iki 2023 m. gegužės 15 d. povedybinės sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytos aplinkybės, nustatydamas skolininko turto dalį sutuoktinės piniginėse lėšose, esančiose banko sąskaitose.

21. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog atskirajame skunde suinteresuoti asmenys teigia, jog suinteresuoto asmens K. G. L. prievolės yra asmeninės, todėl negali būti išieškomos iš bendro sutuoktinių turto, o transporto priemonės, kuriose nustatyta skolininko turto dalis, suinteresuotų asmenų teigimu, yra asmeninis skolininko sutuoktinės turtas.

22. Sutuoktinių prievolės gali būti tiek asmeninės, tiek bendros (bendros – dalinės arba solidariosios). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, išieškojimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles iš esmės gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte.

23. Tačiau kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai ieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktu Nr. S1h-13817 areštuota 1/2 dalis buto, esančio Laukininkų g. 41-28, Klaipėdoje, ir mažasis pramoginis vandens motociklas „Kawasaki“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su stacionariu varikliu „Kawasaki“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priklausantys suinteresuotam asmeniui K. G. L.. Kadangi suinteresuoti asmenys atskirąjį skundą grindžia argumentais dėl skolininko prievolės pobūdžio, tikslinga įvertinti skolininko prievolės pobūdį ir galbūt nustačius, jog prievolė yra asmeninė skolininko prievolė, svarstyti, ar reikia nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte su sutuoktine, jeigu būtų nustatytos faktinės aplinkybės, jog pakanka asmeninio skolininko turto reikalavimams patenkinti.

25. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, tik įvertinus bei nustačius visas anksčiau nurodytas aplinkybes, galima tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją, yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėtini pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Dobrovolskis