- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1220-1/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- J. F.
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5075-560/2010 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui J. F. dėl priverstinio akcijų pardavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą J. F. parduoti ieškovui už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą 270 paprastųjų vardinių UAB „Vilbaiva“ akcijų, suteikiančių atsakovui 60 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, bei priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui, areštuoti atsakovui priklausančias 270 paprastąsias vardines UAB „Vilbaiva“ akcijas, suteikiančias 60 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, uždraudžiant atsakovui disponuoti šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas paskutinių dvejų metų laikotarpiu slapta nuo ieškovo inicijuoja visuotinius akcininkų susirinkimus, kyla grėsmė, jog atsakovas visais įmanomais būdais (akcijų įkeitimu, perleidimu tretiesiems asmenims) sieks apsunkinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, ieškovas teigia, kad tikėtina, jog atsakovas be ieškovo žinios sieks priimti sprendimus dėl bendrovės įstatų pakeitimo, tokiu būdu įtvirtinant absoliučią atsakovo bendrovės kontrolę bei priimti sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto perleidimo ar trečiųjų asmenų prievolių užtikrinimo bendrovės ilgalaikiu turtu, siekiant sumažinti ginčo akcijų ir bendrovės vertę, ko pasėkoje ieškovo ieškinio tenkinimas taptų beprasmis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, areštavo atsakovui J. F. nuosavybės teise priklausančias 270 UAB ,,Vilbaiva“ akcijas 270 000Lt sumai, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB ,,Vilbaiva“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo.
Atsakovas J. F. pateikė apygardos teismui prašymą duoti sutikimą atsakovui balsuoti 2010 m. gegužės 6 d. vyksiančiame pakartotiniame eiliniame visuotiniame UAB „Vilbaiva“ akcininkų susirinkime šiais darbotvarkės klausimais: 2009 m. bendrovės metinės-finansinės atskaitomybės tvirtinimas; bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas; bendrovės restruktūrizacija; bendrovės įstatų pakeitimas. Atsakovas nurodė, jog pagal ABĮ 24 str. 1 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos bei šiame susirinkime turi būti patvirtintas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas pelnas. Taip pat atsakovas nurodė, jog dėl ieškovo, veikusio kaip bendrovės direktoriaus pavaduotojo, veiksmų bei ieškovo sūnaus veiksmų, UAB „Vilbaiva“ sudarė su kita nemokia įmone sandorį, dėl kurio šiuo metu UAB „Vilbaiva“ susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, dėl ko būtina šią bendrovę restruktūrizuoti. Atsakovas nurodė, kad įstatų pakeitimus būtina atlikti dėl to, kad jie patvirtinti dar 2003 metais, o nuo to laiko ne kartą buvo pakeistas ABĮ.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi iš dalies patenkino prašymą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, leido atsakovui balsuoti 2010 m. gegužės 6 d. vyksiančiame pakartotiniame eiliniame visuotiniame UAB „Vilbaiva“ akcininkų susirinkime šiais darbotvarkės klausimais: 2009 m. bendrovės metinės-finansinės atskaitomybės tvirtinimas ir bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas. Paliko nepakeistą kitą dalį teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovas nurodė, kad leidimas atsakovui balsuoti 2010-05-06 UAB „Vilbaiva“ visuotiniame akcininkų susirinkime dėl UAB „Vilbaiva“ 2009 m. metinės-finansinės atskaitomybės tvirtinimo bei bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo nesukels grėsmės jo turtiniams interesams, kuriuos jis siekia apginti, reikšdamas ieškinį.
2. Atmetama atsakovo prašymo dalis dėl leidimo suteikimo balsuoti akcininkų susirinkime bendrovės restruktūrizacijos ir bendrovės įstatų pakeitimo klausimais, kadangi Akcinių bendrovių įstatymas (28 str. 1 d. 1 ir 12 p.) numato, kad sprendimus dėl įstatų keitimo ir restruktūrizavimo turi priimti visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad pastarojo balsavimo teisė yra apribota nuo 2010 m. kovo 24 d. (turto arešto akto Nr. 1010001096), todėl leidimo balsuoti atsakovui suteikimas klausimais, kuriems būtina kvalifikuota balsų dauguma, netenka teisinės prasmės, nes ji nesusidarys dėl ieškovo balsavimo teisei nustatyto apribojimo.
3. Ieškovas pagrįstai nurodė, jog iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, netektų prasmės ieškinio tenkinimas, nes tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, kiltų grėsmė, jog ieškovas kaip vienintelis akcininkas nebeturėtų galimybės spręsti esminių klausimų dėl bendrovės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, turto pardavimo, skolų grąžinimo, nes šie klausimai galėtų jau būti išspręsti patvirtintu bendrovės restruktūrizavimo planu (ĮRĮ 13 str.). Be to, leidimas balsuoti dėl įstatų pakeitimo tokia apimtimi, kokia prašo atsakovas, sukelia grėsmę galimo palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš atsakovo planuojamų įteisinti įstatų pakeitimų matyti, kad atsakovui kaip įmonės vadovui nebereikės gauti kvalifikuota balsų dauguma priimto akcininkų susirinkimo sprendimo dėl pritarimo perleisti/išnuomoti/įkeisti bendrovės ilgalaikį turtą, kuris sudaro daugiau nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (dabar galiojančios UAB „Vilbaiva“ įstatų redakcijos 9.31 p.), t. y. atsakovas įgis galimybę nevaržomai atlikti tuos veiksmus, kurių atlikimą ieškovas ir siekia eliminuoti, pateikdamas šį ieškinį. Vadinasi, atsakovui atlikus šiuos veiksmus, galimas ieškovo ieškinio tenkinimas prarastų prasmę bei būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Atsakovas J. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo balsavimo teisė yra apribota. Teismas rėmėsi turto arešto aktu, kuriame buvo nurodyta nebeaktuali informacija. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo skundą ir panaikino prokuroro 2010 m. kovo 23 d. nutarimą, kuriuo buvo laikinai apribota ieškovo teisė į jam priklausančias 180 vnt. akcijas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 21 d., o ieškovas, žinodamas, kad jam priklausančių akcijų areštas yra panaikintas, sąmoningai ar dėl nerūpestingumo nesikreipė į turto areštų registrą dėl arešto išregistravimo.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad leidimas atsakovui balsuoti dėl bendrovės įstatų pakeitimo ir restruktūrizavimo, pažeistų ieškovo interesus. Leidimas balsuoti dėl įstatų pakeitimo ar restruktūrizavimo dar nereiškia, kad tokie sprendimai bus priimti, atsakovui priklauso tik 60 procentų balsų, todėl neturi galimybės vienasmeniškai spręsti minėtus klausimus, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma.
3. Teismas nevertino, jog klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo svarbus, siekiant maksimaliai apsaugoti tiek bendrovės kreditorių, įskaitant darbuotojus, tiek akcininkų interesus, todėl akcininkų teisė dalyvauti, priimant sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo, turi viešą interesą. Numatomi įstatų pakeitimai naudingi bendrovės interesams ir nėra pagrindo teigti, kad jų pakeitimas neigiamai įtakotų ieškovo kaip akcininko interesus, be to, akcininkas turi teisę balsuoti, pritarti arba nepritarti siūlomiems pakeitimams akcininkų susirinkime. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas turėjo vertinti ne įstatų turinį, bet prašymo suteikti leidimą balsuoti akcininkų susirinkime poveikį būsimo teismo sprendimo vykdymui.
4. Nutartis nepagrįsta, kadangi teismui neišdavus leidimo atsakovui balsuoti akcininkų susirinkime, bendrovės valdymas faktiškai būtų perduodamas ieškovui, kuris galėtų savo nuožiūra balsuoti visais darbotvarkės klausimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismas pagrįstai rėmėsi viešojo registro duomenimis, patvirtinančiais taikytą akcijų areštą. Nors ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės (ikiteisminio tyrimo metu) ir buvo panaikintos, o nutartis įsiteisėjusi, ieškovas neturėjo galimybių savarankiškai sužinot, ar ikiteisminio tyrimo nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, teisės aktai numato asmenis, kurie gali kreiptis dėl turto arešto išregistravimo, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, susiję su tariamu ieškovo neveikimu. Ieškovo nuomone, nesant atsakovo balsavimo teisės ribojimo įstatų keitimo klausimu, atsakovui būtų suteiktas formalus pagrindas ginčyti akcininkų susirinkimo sprendimus, motyvuojant tuo, kad ieškovo balsavimo teisės buvo apribotos, o jo balsų kiekis yra pakankamas tokio sprendimo priėmimui. Apribojus atsakovo teisę balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo, atsakovo teisės nebuvo pažeistos, nes pats atsakovas teigia, kad jis turi teisę kelti įmonės restruktūrizavimo klausimą atskiroje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo teismą įpareigoti atsakovą J. F. parduoti ieškovui 270 paprastųjų vardinių UAB „Vilbaiva“ akcijų (60 proc.).
Minėta, kad apygardos teismas, ieškovo prašymu, areštavo atsakovui priklausančias UAB ,,Vilbaiva“ akcijas, uždrausdamas jas valdyti, balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, o atsakovo prašymu pakeitė šį draudimą.
Akcijų, kaip specifinės rūšies turto, ypatumai, lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką. Akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (CK 1.102 str., ABĮ 40 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytos ir tokios laikinosios apsaugos priemonės: turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštas ir draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 3, 6 d.). Kadangi akcijos suteikia jų turėtojui Akcinių bendrovių įvardintas turtines ir neturtines teises, teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes, turint omeny laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
Skundžiama nutartimi teismas leido atsakovui pakartotiniame akcininkų susirinkime balsuoti dėl 2009 m. bendrovės metinės-finansinės atskaitomybės tvirtinimo, bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo, tačiau atsisakė tenkinti atsakovo prašymą leisti balsuoti bendrovės restruktūrizavimo ir bendrovės įstatų pakeitimo klausimais. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atskirojo skundo ribose nustatytina, ar teismas pagrįstai atsisakė leisti atsakovui balsuoti dėl bendrovės restruktūrizavimo ir įstatų keitimo.
Bylos duomenimis, tarp dviejų UAB „Vilbaiva“ akcininkų (ieškovo ir atsakovo) kilo nesutarimai dėl bendrovės valdymo ir veiklos. Bylos šalys, bendrovės akcininkai, procesiniuose dokumentuose nurodo dėl vienas kito nesąžiningo ir neteisėto akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo, tačiau, svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertinami ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti teisingumo principą, užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą, o teismo pritaikomos priemonės turi būti ekonomiškos ir proporcingos siekiamiems tikslams (CPK 7 str., 145 str. 2 d.).
Kaip nurodoma teismų praktikoje, bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo tarp šalių dažnai susiklosto konfliktiški santykiai, o tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo metu paprastai pagrįstai keliamas reikalavimas nustatyti ribojimus atsakovui valdyti, naudotis ir disponuoti akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis. Ieškinio patenkinimo atveju teismas įpareigotų atsakovą parduoti turimas bendrovės akcijas ieškovui, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas turi imtis teisėtų priemonių, kad ieškinio pateikimo metu buvusi akcijų vertė nesumažėtų. Teismui nesiėmus šių priemonių ir dėl atsakovo veiksmų sumažėjus akcijų vertei, net ir galimas ieškovui palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas iš esmės neatitiktų jo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, nes būtų įsigytos galbūt nemokios bendrovės akcijos. Kita vertus, teismo nustatyti ribojimai atsakovui valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis paprastai savaime nepažeidžia ir paties atsakovo teisių, nes ieškinio patenkinimo atveju atsakovas turi turtinį interesą parduoti ginčo akcijas už kuo didesnę pinigų sumą. Be to, kiekvieno privataus juridinio asmens tikslas yra gauti kuo didesnę ekonominę naudą (CK 2.34 str. 3 d., 2.116 str. 1 d., 2.119 str. 1 d., 2.120 str. 1 d.). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka ir kitas konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-127/2008).
Nagrinėjamu atveju, ieškovui nuosavybės teise priklauso 40 procentų bendrovės akcijų, o atsakovui – 60 procentų, taigi atsakovas neturi 2/3 balsų daugumos ir negali vienas priimti Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnyje numatytų sprendimų, tarp jų ir tų, dėl kurių balsuoti neleido pirmosios instancijos teismas, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (2/3 ar 3/4) ir kurie susiję su svarbiausiais bendrovės veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai). Atskirajame skunde apeliantas pagrįstai nurodo, kad esant tokiai faktinei situacijai, nėra teisinės prasmės uždrausti atsakovui įgyvendinti akcininko teises balsuoti akcininkų susirinkime dėl bendrovės restruktūrizavimo ir įstatų pakeitimo, kadangi be ieškovo pritarimo jis faktiškai negalės įgyvendinti sprendimo šiais klausimais. Šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų esmę ir tikslą, jos turi būti taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principo, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju, draudimas atsakovui balsuoti klausimais, kuriems priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (t. y ir ieškovo pritarimas) yra neracionalus, neatitinkantis minėtų principų.
Apygardos teismas pagal ieškovo pateiktą Turto arešto akto Nr. 1010001096 išrašą (parengtą 2010-05-04) nustatė, kad ieškovo balsavimo teisė yra apribota (b. l. 95-96). Tačiau akcijų areštas nereiškia, jog kartu apribojama ir akcijų savininko neturtinė balsavimo teisė. Balsavimo teisė gali būti apribota tik tada, jei tai konkrečiai nurodyta teismo nutartyje (nutarime) areštuoti turtą, o šiuo atveju, to nenustatyta. Be to, bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino taikytą ieškovui priklausančių akcijų areštą (b. l. 87-88). Dėl to taip pat nėra pagrindo minėtų aplinkybių dėl akcijų arešto vertinti, kaip pagrindą apriboti atsakovo balsavimo teises.
Todėl atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros principą, nėra pagrindo uždrausti atsakovui balsuoti bendrovės restruktūrizavimo ir įstatų pakeitimo klausimais, kurie gali būti priimti tik kvalifikuota balsų dauguma, tai yra balsuojant taip pat ir ieškovui (ABĮ 28 str. CPK 144-145 str.).
Dėl nurodytų motyvų pakeistina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 329 str., 338 str..).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį, kurios rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Patenkinti atsakovo J. F. prašymą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo J. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu apimtį, leidžiant atsakovui J. F. balsuoti pakartotiniame eiliniame visuotiniame UAB „Vilbaiva“ (į. k. 122737182, buveinės adresas: Vilnius, Titnago g. 8) akcininkų susirinkime šiais darbotvarkės klausimais: 2009 m. bendrovės metinės-finansinės atskaitomybės tvirtinimas, bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas, bendrovės restruktūrizavimas ir įstatų pakeitimas.“