- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-788-278/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-788-278/2015
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00001-2015-9
2015 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-266/2015 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui J. S. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. S. nurodė, kad besimokant Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete. Teigia, jog negauna jokių pajamų, atsakovas A. S. nereguliariai teikė išlaikymą esant jai nepilnamete, o sulaukus pilnametystės – išlaikymo neteikia, todėl jai reikalinga parama, kurią teikia tik motina. Prašė teismą priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jai sukaks 24 metai bei 1 390 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino – priteisė iš atsakovo A. S. po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 695,04 Eur įsiskolinimą, o kitoje dalyje reikalavimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės mokymosi pasiekimus, gyvenimo sąlygas, atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra dieninio skyriaus studentė ir darė išvadą, jog šiuo metu E. S. neturi galimybės įsidarbinti ir savarankiškai gauti pajamų. Teismas darė išvadą, jog atsakovas kitų išlaikytinių neturi, todėl gali ieškovei mokėti po 57,92 Eur kas mėnesį periodines išmokas ir tokio dydžio paramos nelaikė didele, neproporcinga tėvo materialinei padėčiai ar pažeidžiančia atsakovo teises ir pareigas. Nustatė, kad ieškovės teisė į išlaikymą atsirado nuo jos pilnametystės ir nuo mokslų pradžios Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje. Konstatavo nesant duomenų, jog atsakovas minėtu laikotarpiu teikė paramą ieškovei, o teiginiai esą jo motina ieškovei pirko rūbus, nepagrįsti įrodymais. Pripažino pagrįstu ieškovės kreipimąsi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurį iš dalies tenkino, priteisiant po 57,92 Eur kas mėnesį už metus laiko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą, priteisiant išlaikymą iš atsakovo A. S. nuo 2014-01-01 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur iki jai sueis 24 metai ir ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Nurodo, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teigia, kad pripažinęs teisę gauti išlaikymą, teismas nepilnai įvertino įrodymus, nustatant išlaikymo dydį. Nurodo, jog jos motina yra registruota darbo biržoje, gauna socialines išmokas, neturi galimybių įsidarbinti, visas pajamas skiria jai. Teigia, kad atsakovas A. S. dirba ir gyvena užsienyje ir tai nebuvo paneigta. Tvirtina, jog priteisto išlaikymo per mėnesį jai nepakanka, nes turi stengtis atrodyti tvarkingai, kiekvieną savaitgalį važiuoja į namus padėti motinai, kas kainuoja. Mano, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas turėtų būti didesnis, nes visa išlaikymo našta paliekama jos motinai. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į išlaikymo dydžio susiejimą su minimalia mėnesine alga ir išlaikymui iš atsakovo nuo 2014-01-01 kas mėnesį priteisti po 115,85 Eur iki jai sueis 24 metai ir mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. nurodo, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2015-06-04 priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Neginčija gyvenęs užsienyje, tačiau nepavykus susirasti darbo, nuo 2015-06-22 dirba Lietuvoje, šiuo metu nustatytas išbandymo terminas. Teigia, jog ieškovės motina J. S. turi nekilnojamojo turto, todėl jai turi tekti didesnė dukters išlaikymo našta. Nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji išnaudojo galimybę pati pasirūpinti savimi įsidarbindama ar gaudama valstybės paskolą. Prašo iš naujo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes ieškovės reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, tačiau teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš jo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Minėta įstatymo nuostata įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas pilnamečiams įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvų pareiga padėti vaikui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3 str., 3.5 str.). Tačiau pilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Esant minėtai nuostatai, sprendžiant klausimą dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti paramos pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties bei nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta.
Byloje nustatyta, kad E. S. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė ir mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos dieninio skyriaus virėjo specialybės pirmame kurse (b. l. 6-8, 46). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės tėvai yra A. S. ir J. S. (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismui E. S. nurodė, jog išlaikymą jai teikia motina, tačiau skiriamos lėšos nėra pakankamos, todėl prašė dalį lėšų (400 Lt – 115,85 Eur) kas mėnesį priteisti iš tėvo, atsakovo A. S.. Viešųjų registrų duomenimis, E. S. 2014-07-25 – 2014-09-19, 2015-06-26 – 2015-08-07 laikotarpiu dirbo, jos vardu nėra registruota kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto (b. l. 30, 33, 86-88). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė besimokydama ne tik įgis specialybę, bet ir vidurinį išsilavinimą, daro išvadą, jog ieškovei suderinti mokslus bei darbą yra sudėtinga, galimybės gauti darbines pajamas mokslo metais yra smarkiai apribotos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei E. S., įvertinus jos gaunamos pajamas (stipendiją, darbo užmokestį) bei išlaidas (bendrabučio nuoma, kelionės išlaidos ir kt.), yra reikalinga parama. Ribotas galimybes gauti darbines pajamas įrodo ir tai, jog ieškovė gali dirbti tik vasaros metu. Aplinkybė, jog ieškovė dirba vasaros laikotarpiu, paneigia atsakovo teiginius E. S. neišnaudojimo visų galimybių pačiai išsilaikyti. Vertinant J. S. galimybes teikti ieškovei išlaikymą nustatyta, kad J. S. nedirba, pragyvena iš ūkio gaunamų pajamų, tačiau savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto – dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise - gyvenamąjį namą ir priklausinius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (b. l. 28, 32, 34-40, 93-104, 109). Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. 2014-11-01 – 2014-11-20 dirbo UAB „Audoma“ ir jo darbines pajamas sudarė 334,82 Lt (neatskaičius mokesčių), nuo 2015-06-23 dirba UAB „Šilumininkas“ ir darbinės pajamos už 2015-06-23 - 2015-08-24 laikotarpį sudarė 693,87 Eur (neatskaičius mokesčių; b. l. 29, 90-91, 111). Iš viešųjų valstybės registrų duomenų matyti, jog A. S. savo vardu nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas automobilis Fiat Panda, 1982 m., išregistruotas, uždraudžiant dalyvauti viešajame eisme (b. l. 31, 89, 92). Byloje nustatyta, jog atsakovo A. S. atžvilgiu 2013-03-21 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl pareigos išlaikyti vaiką vengimo, šalims susitaikius (b. l. 55). Minėtu nutarimu buvo konstatuotas atsakovo A. S. 15 842,69 Lt įsiskolinimas E. S.. Paminėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog abu ieškovės E. S. tėvai turi galimybę dukrai teikti paramą jai mokantis profesinėje mokykloje, tačiau nors atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, išlaikymo įsiskolinimas dukrai, jai esant nepilnamete, yra susidaręs dėl jo paties kaltės, turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės motinos J. S.. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, ieškovė E. S. tvirtina atsakovui turint pajamų mokėti jai didesnį išlaikymą ir išlaikymo dydis turi būti sietinas su minimalia mėnesine alga. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Atsakovas neneigia kurį laiką dirbęs užsienyje, tačiau kokio dydžio pajamas minėtu metu jis gavo, byloje duomenų nėra, kad A. S. užsienyje gyvena bei dirba ir šiuo metu, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimas viršytų atsakovo A. S. galimybę teikti paramą pilnametei dukrai ir pablogintų jo turtinę padėtį, nes įrodymų, jog jo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei gaunamas darbo užmokestis UAB „Šilumininkas“, byloje nėra (CPK 178 str., b. l. 79-80, 111).
Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti paramą ieškovei, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir padidinti ieškovei priteistą išlaikymą, nėra pakankamo pagrindo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo teismo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstoma nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, kas reiškia, jog nėra keliamas klausimas dėl skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo. Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovo A. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes A. S. nepateikė apeliacinio skundo dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo dalies, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 320 str. 1 d.) Be to, įvertintina, jog E. S. ieškinys iš esmės yra patenkintas, nes išlaikymas priteistas, o jo dydį nustato teismas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys patenkintas iš dalies.
Dėl paminėtų motyvų keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.