Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 1 mėnuo 14 dienų ir D. R. skirta subendrinta 5 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. R. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), naudodamasis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės suteikimo (duomenys neskelbtini) nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ suteikta teise išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2019 m. vasario 3 d. apie 01.35 val. be pataisos įstaigos administracijos leidimo pasišalino iš jam priskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, t. y. pabėgo iš pataisos įstaigos.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 241 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir paties kaltinamojo prisipažinimu. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į tyčinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, taip pat prašė vertinti, ar nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tuo pačiu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai šio Kodekso pažeidimai. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašoma švelninti nuosprendžiu skirtą bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui numatytos dviejų rūšių bausmės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri esant pagrindui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, nuosprendyje išdėstytus bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. laisvės atėmimo bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui ir jos individualizavimui, ir šias aplinkybes, priešingai, negu skunde tvirtina nuteistasis, įvertino teisingai. Buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas. Įvertinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. R. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Taip pat įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys – D. R. anksčiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus charakteristikoje, kurioje pateikti ir vertinti duomenys ne tik apie nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir informacija apie jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, charakterizuojamas neigiamai. Nagrinėjamu atveju labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų buvimas, jam anksčiau taikytų bausmių – terminuoto laisvės atėmimo – neveiksmingumas pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti pagrindu skirti griežčiausios rūšies BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Nuteistajam, net ir įvertinus jo labiau neigiamai charakterizuojamą asmenybę, ankstesnius teistumus, buvo paskirta žymiai mažesnė, nei vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, D. R. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padaryto nusikaltimo bei asmenybės pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

10. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės bausmės individualizavimui, nuteistojo argumentus dėl netyčinio veiksmų pobūdžio, mažesnio jų pavojingumo. Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikaltimas laikomas baigtu kai asmuo savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realias galimybes veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.). Nusikaltimas yra tyčinis – asmuo supranta, kad neturi teisės pasišalinti iš buvimo vietos, tačiau nepaisydamas to atitinkamai veikia. Pabėgimo motyvai, tikslas teisinės reikšmės veiką kvalifikuojant pagal BK 241 straipsnį neturi.

11. Vertinant šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes aptartų BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių kontekste, jokių pagrįstų abejonių dėl D. R. veiksmų, kaip tyčinių, atitinkančių visus BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, vertinimo teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistajam D. R. buvo žinoma apie draudimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų tabelyje nenustatytu laiku, iš pataisos įstaigos teritorijos jis pasišalino nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos, dienotvarkėje nustatytu miego metu, neturėdamas tam leidimo ir tai suprasdamas. Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis. Tai, kad nuteistasis po to, kai buvo nustatytas jo pabėgimo iš pataisos įstaigos faktas, telefonu bendravo su pataisos įstaigos pareigūnais, ryte pats grįžo į įkalinimo įstaigą, kaip ir skunde D. R. nurodoma aplinkybė dėl sugedusio automobilio, jokios reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi, jo kaltės padarius BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nešalina ir nesudaro pagrindo jo neteisėtus veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ar neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės. Kalinio pabėgimas, kaip minėta, laikomas baigtu nuo to momento, kai nuteistas asmuo neteisėtai, neturėdamas leidimo ir tai žinodamas, pasišalina iš įkalinimo vietos. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašytais ir vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis įvertintais įrodymais (b. l. 137, 138).

12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas D. R. padarytą nusikaltimą kvalifikavo teisingai, individualizuodamas bausmę jo padaryto nusikaltimo pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Esant tokioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį švelninant D. R. paskirtą bausmę pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.