Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant N. V., R. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. P. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 8 metų ir 8 mėnesių neatliktos bausmės, 7 metų 5 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis paskirtos bausmės - 30 parų arešto, BK 65 straipsnio tvarka pakeista į 30 laisvės atėmimo dienų ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 6 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

S. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 15 (penkiolikos) MGL t. y. 564,9 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad bendrininkaudamas padarė sukčiavimą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kaltinamas tuo, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas bendrai su S. P., M. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kur 2016-10-20, 09:48 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę į (duomenys neskelbtini) kuruojamą televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie teikiamą paskolą, skelbime nurodytu telefonu atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę - prašant sumokėti tariamus įsiskolinimus kitoms bendrovėms, nurodant pinigus pervesti per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą S. P. ir A. L., jam iš anksto sutarus su S. P. dėl pinigų išgryninimo, 2016-10-20 G. M. pervedus 138,00 eurus per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą iki pareikalavimo, 2016-10-21 jo prašymu nuvykus į (duomenys neskelbtini) padalinį, S. P. pinigus nuėmus, taip savo ir kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą už 138,00 eurus.

2. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad bendrininkaudamas padarė sukčiavimą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kaltinamas tuo, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas bendrai su S. P., D. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kur 2016-10-20, 09:48 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę į (duomenys neskelbtini) kuruojamą televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie teikiamą paskolą, skelbime nurodytu telefonu atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę - prašant sumokėti tariamus įsiskolinimus kitoms bendrovėms, nurodant pinigus pervesti per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą S. P. ir A. L., jam iš anksto sutarus su S. P. dėl pinigų išgryninimo, 2016-10-20 G. M. pervedus 138,00 eurus per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą iki pareikalavimo, 2016-10-21 jo prašymu nuvykus į (duomenys neskelbtini) padalinį, S. P. pinigus nuėmus, taip savo ir kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą už 138,00 eurus.

3. S. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad bendrininkaudama padarė sukčiavimą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kaltinama tuo, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas bendrai su M. K., D. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kur 2016-10-20, 09:48 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę į (duomenys neskelbtini) kuruojamą televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie teikiamą paskolą, skelbime nurodytu telefonu atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę - prašant sumokėti tariamus įsiskolinimus kitoms bendrovėms, nurodant pinigus pervesti per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą S. P. ir A. L., jam iš anksto sutarus su S. P. dėl pinigų išgryninimo, 2016-10-20 G. M. pervedus 138,00 eurus per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą iki pareikalavimo, 2016-10-21 jo prašymu nuvykus į (duomenys neskelbtini) padalinį, S. P. pinigus nuėmus, taip savo ir kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą už 138,00 eurus.

6.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad gynybos funkciją vykdantys proceso dalyviai neturi būtinai pateikti neginčijamų nekaltumo įrodymų, jiems pakanka įrodyti, kad duomenys kuriais grindžiamas kaltinimas yra abejotini ir nepatikrinti. Teismas nurodė, jog S. P. duodami parodymai skiriasi ir prieštaraują bylos faktinėms aplinkybėms, tačiau neaišku, kuri parodymų dalis skiriasi nuo kitų parodymų ir kuri parodymų dalis prieštarauja bylos aplinkybėms. Baudžiamojoje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog apeliantė žinojo jog vykdomas nusikaltimas. Konkrečios veikos apibrėžimui kaip nusikalstamos, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Tačiau teismas apeliantę nuteisė nesant jokių įrodymų dėl nusikalstamų veikų padarymo, nesant iš viso jokių nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių, nesant veikų sudėties, o teismo nuosprendį grindė tik prielaidomis. Šios baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nei vieno leistino įrodymo. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neobjektyviai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji S. P. ir jos gynėja advokatė L. Daukšienė prašė S. P. apeliacinį skundą tenkinti ir S. P. išteisinti, nuteistasis M. K. ir jo gynėja advokatė V. Kabečienė prašė nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti ir M. K. išteisinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistųjų M. K. ir S. P. apeliaciniai skundai tenkinami.

11. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. ir S. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, už tai, kad bendrininkaudami su D. D. sukčiavo. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi nuteistųjų D. D., M. K., S. P., nukentėjusiojo G. M., liudytojų P. D., A. L. parodymais, ir rašytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visetas yra pakankamas apeliantų M. K. ir S. P. kaltei padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, pagrįsti. Tokiu būdu, siekiant patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma aptartini įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

12.1.1. Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad M. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme nepripažino ir paaiškino, kad nieko nežino šioje byloje. Sužinojo jau po to, kai S. P. išsikvietė policija ir pasakė, kad jie sukčiauja. Jam nebuvo žinoma, kad bus pervedimai. Kadangi pataisos namuose su D. D. kartu valgė, nes ten visi gyvena grupelėmis, tiek daiktai bendri, tiek užrašai bendri. D. D. duomenis gavo, nes jie kartu vienoje patalpoje keli metai gyvena, tai išsikalba apie viską. Jis yra davęs kažkada sąskaitą. Tačiau apie šį pervedimą jis nieko nežino. Sužinojo, kai S. P. iškvietė į policiją. Nesiaiškino su žmona ar ji bendravo su D. D. Ji jam nuolatos kartodavo, kad baigtų, jis sakydavo jai, kad jam padėti, tai tas pats kas jam. D. D. gauna pinigus nuperka valgyti, jie kartu valgydavo. Kuo užsiiminėjo D. D. nežinojo. Iš D. D. gavo gal 20-30 eurų. Kiek kartų nežino. Vieną kartą davė žmonos sąskaitą D. D. Nežino kas ten pervedė tuos pinigus. Sakė nuimti tuos pinigus žmonai ir kur D. D. liepė ten išsiųsti. Apie pinigų kilmę nežinojo, žinojo, kad gal pusbrolis pervedė. S. P. sąskaitą turėjo gal 200 žmonių. Ta sąskaita yra paplitusi.

12.2. Grįsdamas M. K. ir S. P. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik pačių nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, bet ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, todėl vertinant skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aptartini ir joje užfiksuoti duomenys, galintys turėti reikšmės teisingam nagrinėjamos baudžiamosios bylos išnagrinėjimui:

14. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo taikomo įrodymų vertinimui kontekste, įvertinus tiek skundžiamo nuosprendžio turinį, tiek ir apeliaciniuose skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nuteistuosius neabejotina jog apylinkės teismas spręsdamas M. K. bei S. P. kaltės klausimą ir konstatuodamas, kad jie, veikdami kartu su D. D., panaudodami apgaulę padarė sukčiavimą ir įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, netinkamai, selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi vien tik ta dalimi D. D. parodymų, kur jis nurodo, jog tokio pobūdžio veikla yra nuteistųjų verslas įkalinimo įstaigoje, kad tokia veikla užsiima ir M. K., taip pat M. K. parodymais, kad jis yra davęs S. P. sąskaitą ir duomenis, S. P. paaiškinimais, kad ji neabejoja, jog D. D. jos duomenis davė M. K., kuris turėjo pavardę užrašyti ant lapuko, nes ne visi ją teisingai supranta; kad suprato jog vyko negeri dalykai, visiškai ignoruodamas, D. D., M. K. ir S. P. parodymų visumą, apeliantų konkrečius atliktus veiksmus, kas visumoje neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl M. K. ir S. P. kaltės jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.

15. Nagrinėjamoje byloje, skundžiamu nuosprendžiu, M. K. ir S. P. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad sukčiavimo (numatyto BK 182 straipsnyje) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-176-303/2015).

Dėl M. K. apeliacinio skundo

16. Atsakant į M. K. apeliacinio skundo argumentus susijusius su jo teisių pažeidimu dėl kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme, pažymima, jog M. K. teisė į gynybą dėl kaltinimo keitimo, pažeista nebuvo, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pakeistas kaltinimasis aktas buvo jam įteiktas ir pagarsintas, M. K. į teisėjo klausimą atsakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras bylą su kaltinamuoju aktu teismui perdavė, kaltinant M. K. nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu, jo veiksmus ir indėlį, į nusikalstamos veikos padarymą, nurodant jog jis D. D. pateikė svetimą banko sąskaitą priklausančią S. P. Su tokiu kaltinimu ir M. K. veiksmų aprašymu 2017 m. birželio 30 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisminio proceso metu kaltinimas kelis kartus buvo keičiamas, tikslinamos pinigų sumos (nebloginant kaltinamųjų padėties), tačiau turinčios reikšmės kvalifikacijai, o taip pat pašalintos aplinkybės susijusios su pinigų pervedimų į S. P. sąskaitą banke, nurodant, kad pinigai buvo pervedami per (duomenys neskelbtini). Taigi M. K. teisė į gynybą pažeista akivaizdu nebuvo.

17. Vertinant skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymą, matyti, jog M. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, t.y. bendrininkaujant padaręs sukčiavimą. Nurodyti M. K. veiksmai dėl kurių jis nuteistas bendrininkaujant sukčiavęs apsiribojo tik tuo, jog jis iš anksto sutarė su S. P. dėl pinigų nuėmimo, perlaidos į (duomenys neskelbtini) atveju. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumą, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustų nuteistųjų parodymus apie pinigų pervedimo ir nuėmimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, jog M. K. kaltinime nurodytu perlaidos per (duomenys neskelbtini) atveju susitarė su S. P. dėl pinigų nuėmimo.

18. Siekiant įvertinti M. K. veiksmus, kuriais jis nuteistas prisidedant prie sukčiavimo, t. y. įrodyti ar susitarimas su S. P. dėl pinigų nuėmimo, kaltinime nurodytu perlaidos per (duomenys neskelbtini) atveju buvo, būtina įvertinti D. D., M. K. ir S. P. parodymus, jų nuoseklumą, bei tarpusavio suderinamumą.

19. M. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apie sukčiavimą, t. y. pinigų pervedimą į (duomenys neskelbtini) S. P. vardu, nurodė, kad nieko nežinojo, sužinojo tik po to, kai S. P. iškvietė policija. S. P. duomenų D. D. nedavė. D. D. su S. P. patys sukontaktavo. Kadangi jis su D. D. kartu atlieka bausmę, daiktai ir užrašai yra bendri, taip ir gavo D. D. jo sutuoktinės S. P. duomenis. Yra anksčiau davęs D. D. S. P. sąskaitos duomenis, nurodęs vardą ir pavardę, bet prieš metus laiko, žinojo, kad pinigus tada pervedė pusbrolis, apie jų kilmę nežinojo. Paprašė žmonos S. P. pinigus nuimti ir išsiųsti, kur liepė D. D. Yra gavęs iš D. D. 20-30 eurų, kiek kartų nežino. M. K. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apie aplinkybes susijusias su nusikalstama veika ir jo veiksmais paaiškino, kad dėl tiriamo įvykio jam nebuvo niekas žinoma. Šios perlaidos atveju jis nieko neprašė, D. D. ir S. P. patys susiskambino. Nes tarp D. D. ir S. P. buvo susiklostęs bendradarbiavimas, jis įgijo pasitikėjimą ir galėjo skambinti S. P. tiesiogiai, nes ne kartą D. D. brolis pervesdavo S. P. pinigų, skirtų D. D., ji nuimdavo ir padėdavo ten kur D. D. pasakydavo. M. K. nauda iš tokių pervedimų buvo tokia, kad jie kartu gyvendami, jeigu kuris gaudavo pinigų (S. P. atsiųsdavo M. K., D. D. jo brolis) nusipirkdavo valgyti ir dalindavosi. Jis yra sakęs savo sutuoktinei S. P. nuimti pinigus, bet ne šioje byloje tiriamu atveju.

20. Nuteistasis D. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nei M. K., nei S. P. nežinojo, kad jis sukčiauja. Paskelbė melagingą skelbimą dėl suteikiamų paskolų, pinigus nurodė pervesti S. P., kuriai pasakė, kad pinigus siunčia iš užsienio. Bendravo su S. P. tai ir duomenis gavo, tiksliai nepamena, gal duomenis iš M. K. gavo. Nuteistasis D. D. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dėl sukčiavimo nesitarė nei su S. P., nei su M. K., neinformavo ir tokio pokalbio nebuvo, kad siųs pinigus. Jis pasakė S. P., kad brolis atsiuntė pinigų, ji pinigus turėjo nuimti iš (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojantis reikia vardo, pavardės ir pašto duoto kodo. Jis tą kodą padavė S. P., kuri net nežinojo, jog jis paėmė jos vardą, pavardę ir pasinaudojo pinigų siuntimui („pinigus užmetė ant jos“). Tokių atvejų buvo tikrai ne vienas. Jis su S. P. bendravo ir pats, ir per M. K. Niekas nesiūlė pasinaudoti S. P. duomenimis, M. K. neklausė, o jos vardą ir pavardę žinojo. S. P. duomenis žinojo iš M. K., jų spintelės bendros ir buvo padėti duomenys, t. y. vardas, pavardė, banko sąskaita.

21. Nuteistoji S. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus D. D. pervesdavo jo pusbrolis, kuris nenorėjo tiesiogiai pervesti pinigų, nes bijojo jog D. D. vėl pradės vartoti narkotikus, prašė nes ji siųsdavo pinigų savo vyrui M. K. Nieko neįtardama sutiko. Pradžioj pusbrolis pranešdavo, jog pervedė pinigus, vėliau neperspėdavo. Po pusės metų pradėjo skirtis pervedančiųjų pavardės, D. D. paaiškino, kad pusbrolis pakeitė darbą ir ten arti nėra banko. Ji pavargo padėti kitiems, vis prašydavo nueiti paimti pinigus. Keletą kartų nuėjo paimti pinigų. O tą kartą jai padiktavo kodą, sakė paskutinis kartas ir ji nuėmė pinigus. Yra sakiusi sutuoktiniui, kad pavargo nuo D. D., nuo lakstymų siųsti pinigus, bet M. K. sakė, kad pinigus siunčia D. D. pusbrolis ir jie už juos kartu valgo. S. P. mano, jog jos vardą ir pavardę D. D. perdavė M. K., užrašydamas ant lapuko, nes jos pavardę ne visi teisingai supranta. S. P. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad negali atsakyti ar tą kartą pinigų nuėmimui iš (duomenys neskelbtini) jai kodą pasakė D. D. ar M. K., nes būdavo daug skambučių, skambindavo abu. Atrodo, jog tą kartą skambino D. D. Kodus, visada siųsdavo SMS žinute ir paskui skambinėdavo ir klausdavo. Išgryninti pinigus prašė D. D. ir dar paprašė, kad ji pridėtų pinigų M. K. Jeigu kažkas atsiųsdavo jai pinigų, tai kodą, kuris reikalingas juos nuimant pasakydavo D. D., o D. D. atsiųsdavo SMS. Ji pridėdavo savo asmeninių pinigų M. K. ir siųsdavo.

22. Įvertinus nuteistųjų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio duotus parodymus, o taip pat juos gretinant su apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotaisiais, daroma išvada, jog jie priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, yra nuoseklūs, esminės nurodomos aplinkybės turinčios reikšmės analizuojant M. K. veiksmus sutampa. M. K., D. D. ir S. P. nenurodo buvus susitarimą tarp M. K. ir S. P. išgryninti, nuimti pinigus inkriminuoto kaltinimo – perlaidos per (duomenys neskelbtini) atveju. Iš aptartų parodymų matyti, M. K. nurodytos aplinkybės, kad tiriamos veikos atveju jis S. P. neprašė nuimti pinigų, nepaneigtos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokių kitų įrodymų byloje, jog D. D., M. K. ir S. P. susitarė dėl nusikalstamos veikos darymo, byloje nėra.

23. Aptarti M. K., D. D. ir S. P. paaiškinimai tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu sudaro pagrindą spręsti, jog tarp šių asmenų buvo susiklostę piniginių perlaidų, pervedimų santykiai. S. P. nuimdavo, pervesdavo D. D. siunčiamus pinigus, ir siųsdama dar pridėdavo asmeninių pinigų M. K.. Kurį laiką tokie santykiai tęsėsi. Parodymų visumos kontekste galima spręsti, jog M. K. iš tiesų buvo prašęs S. P. nuimti pinigus. Tačiau vien tai nepatvirtina, kad M. K. ir kaltinime nurodytos veikos – perlaidos per (duomenys neskelbtini) atveju sutarė su S. P., kad ji nuimtų pinigus. D. D. nurodo, kad nei M. K., nei S. P. nežinojo apie sukčiavimą ir šie jo parodymai nuoseklūs, nepaneigti. Bylos duomenų visumoje, nėra pagrindo nesutikti su M. K. nurodomu teiginiu, kad D. D. pasinaudodamas pasitikėjimu, susiklosčiusia situacija, kai jam ne kartą pinigus buvo anksčiau pervedęs pusbrolis, susitarė su S. P. dėl pinigų nuėmimo ir tiriamo sukčiavimo atveju. Be to, nors S. P. proceso metu nurodė, jog M. K. ir D. D. skambindavo daug kartų dėl pinigų nuėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje tikslinant konkretaus kaltinime nurodyto perlaidos per (duomenys neskelbtini) atvejo aplinkybes, S. P. patvirtino, kad pašto perlaidos nuėmimui reikalingą kodą, jai žinute atsiųsdavo D. D., o paskui jai skambindavo ir klausdavo, išgryninti prašė D. D. Tokiu būdu, konstatuoti, kad M. K. iš anksto susitarė su S. P. dėl pinigų perlaidos iš (duomenys neskelbtini) nuėmimo, kaip tai padaryta skundžiamame nuosprendyje, vertinamu atveju nebuvo pagrindo.

24. Be aukščiau aptartų duomenų, nesutinkant su skundžiamo apylinkės teismo motyvais, svarbu paminėti ir tai, kad vertindamas M. K. veiksmus, tuo pačiu spręsdamas ir jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo M. K. ir S. P. parodymų visumą, jokios reikšmės jiems iš esmės nesuteikė, lakoniškai konstatuodamas jų parodymai apklausose skyrėsi, teisminio tyrimo metu parodymus keitė, sprendė, kad jie išgalvoti. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada, įvertinus aukščiau aptartų D. D., M. K. ir S. P. parodymų visumą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas M. K. ir S. P. parodymuose esant skirtumus, jų nuosprendyje neanalizavo, negretino M. K. ir S. P. parodymų, taip pat neanalizavo parodymų keitimo priežasčių. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami dėl veikos susijusios su pinigų pervedimu į S. P. sąskaitą, visi nuteistieji patvirtino ir teisme, jog tokių atvejų buvo. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pakeitus kaltinimą (paliekant tik kaltinimą dėl perlaidos į (duomenys neskelbtini)) asmenys buvo klausiami ne tik dėl pervedimų į sąskaitą, tačiau taip pat ir dėl perlaidos per (duomenys neskelbtini) iki pareikalavimo. Todėl akivaizdu jog nuteistųjų parodymai buvo duodami apie skirtingus įvykius. Tuo tarpu įvertinus nuteistųjų duotus parodymus, būtent apie perlaidą iki pareikalavimo per (duomenys neskelbtini), matyti, jog jie neprieštarauja vieni kitiems. Vertinant skundžiamame nuosprendyje M. K. kaltei pagrįsti akcentuojama aplinkybė, jog M. K. perdavė S. P. duomenis D. D. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad duomenų perdavimo D. D. aplinkybė, skundžiamame nuosprendyje nors ir nemotyvuotai, bet pašalinta iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo, M. K. veiksmai, dėl kurių jis nuteistas apsiribojo susitarimu su S. P. dėl pinigų nuėmimo. Šiuo atveju aplinkybės, kuriomis D. D. gavo S. P. duomenis esminės reikšmės kaltinimui pagrįsti neturi. Juo labiau, kaip nustatyta, tokio pobūdžio pervedimai, buvo įprastas, kasdieninis įvykis, todėl akivaizdu, jog duomenis D. D. galėjo žinoti ir panaudoti kaltinime nurodytam sukčiavimui įvykdyti.

25. M. K. kaltės jokiu būdu ir jokia apimtimi neįrodo ir skundžiamame nuosprendyje akcentuojamos aplinkybės, jog D. D. buvo nurodęs, jog tokia nusikalstama veika yra nuteistųjų verslas įkalinimo įstaigoje, tokia veika užsiima ir M. K., kuris yra teisiamas kitose bylose. Byloje aptartų nuteistųjų parodymų visuma, jų analizė, o taip pat byloje surinkta rašytinė medžiaga, nesuteikia pagrindo išvadai, kad M. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. sutarė su S. P. dėl pinigų nuėmimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų buvus tokį susitarimą konkrečiu perlaidos per (duomenys neskelbtini) atveju. Nukentėjusiojo G. M. ir liudytojų P. D., A. L. parodymai, o taip pat rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina, jog darant nusikalstamą veiką dalyvavo M. K., nukentėjusiojo paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina tik faktines aplinkybes, jog pervedimas buvo atliktas S. P., tačiau tokie duomenys M. K. kaltės nepagrindžia.

26. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas laikosi nuomonės, jog nei vienas iš byloje nustatytų faktų ar jų visetas nepakankami konstatuoti kad M. K. dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje padaryme.

Dėl S. P. apeliacinio skundo

27. Teisėjų kolegija vertindama byloje esančius rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustų nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų D. D., M. K. ir S. P. parodymus, S. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumoje sprendžia, jog S. P. veiksmuose nenustatytas subjektyvaus aptariamos nusikalstamos veikos požymis - tiesioginė tyčia.

28. Šią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs S. P. paaiškinimus viso proceso metu, ji nuosekliai neigė žinojusi apie sukčiavimą, paaiškino, kad važiavo į pasimatymą su sutuoktiniu M. K., kuris paprašė kartu atvežti jo kambarioko D. D. pusbrolį, kuris grįžęs iš užsienio. Važiuodami kalbėjosi apie tai, kad D. D. pasikeitė, nori grįžti į doros kelią, jis norėtų padėti materialiai ir prašė pinigus persiųsti jai, nes ji perveda savo vyrui, persiųstų ir D. D., nenorėjo tiesiogiai D. D. pervesti pinigų, kad nepradėtų vėl narkotikų vartoti. Klausė, kodėl žmona to negali padaryti ar globėja, paaiškino, kad žmonai nenori sakyti, o globėja sunkiai vaikšto, ligota. S. P. sutiko, nieko neįtardama. Po pusmečio pradėjo skirtis siuntėjų pavardės, bet D. D. paaiškino, kad pusbrolis pakeitė darbą, ten arti nėra bankomato, jis negali persiųsti. 2016 metais jai paskambino D. D. kuris paaiškino, kad jai į paštą padarys perlaidą, kad turės nuimti tuos pinigus, ten skola D. D., nurodė, jog nežinojo, kad prisideda prie nusikaltimo. Šie S. P. parodymai visiškai atitinka nuteistojo S. D. parodymus, jis patvirtino, kad S. P. apie pinigus nežinojo, jis jai sakydavo, kad brolis ar draugas perveda iš užsienio. Bendrai su S. P. neveikė, nes ji nežinojo, kad jis sukčiauja. Jis nurodė S. P. kodą ir kitus duomenis susijusius su pinigų perlaida. Nuteistasis M. K. nuosekliai nurodė, kad ne kartą D. D. brolis pervesdavo S. P. pinigų, skirtų D. D., jis buvo sakęs S. P. juos nuimti. Todėl D. D. pasinaudodamas pasitikėjimu pasinaudojo S. P. duomenis ir sukčiavimui daryti, susiskambino dėl pinigų nuėmimo.

29. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad G. M. pervedė 139, 45 Eur S. P. iki pareikalavimo (1 t., b. l. 18), to neneigia ir S. P., nurodo, jog paėmė pinigus ir tą kartą, nes jai sakė, jog paskutinis kartas. Byloje nustatyta, kad S. P. atliko objektyviuosius BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Analizuojamoje byloje nėra jokių duomenų, kad S. P. žinojo, ar galėjo žinoti apie vykdomą nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad kitam asmeniui naudojant apgaulę, pinigai pervedimai konkrečiam asmeniui, kuris jis vėliau išgrynino, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pastarasis žinojo apie vykdomą sukčiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-895/2018).

30. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas selektyviai vertindamas įrodymus ir konstatuodamas S. P. kaltę, konstatavo priešingai, tačiau rėmėsi tik S. P. parodymų sakinio dalimi, kur ji nurodė, jog suprato jog vyko negeri dalykai. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš 2018 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotos S. P. apklausos matyti, jog ji nurodo, kad suprato, kad vyko negeri dalykai tada, kai jai paskambino tyrėja.

31. Byloje esanti pažyma iš (duomenys neskelbtini) su išklotinėmis patvirtina, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (D. D. nurodė, kad tai jo telefonas) su S. P. laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 14 d iki 2016 m. spalio 28 d. bendravo 268 kartus (1 t., b. l. 75–76, 79–80, 81-89). Tačiau įvertinus šiuos duomenis matyti, jog paskutiniai gauti duomenys apie bendravimą tarp minėtų asmenų fiksuoti 2016 m. spalio 3 d. taigi, jokių kaltinimui pagrįsti svarbių aplinkybių šie rašytiniai duomenys nepatvirtina.

32. Skundžiamo nuosprendžio argumentai, kad S. P. žinojo, jog jos vyras M. K. buvo teistas už sukčiavimą, taip pat jokia apimtimi nepatvirtina, jog ji žinojo apie D. D. sukčiavimą. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. P. žinojo, kad pinigai, kuriuos ji išgrynino yra gauti nusikalstamu būdu.

33. Pažymėtina, kad siekiant teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą būtina įrodymų vertinimo sąlyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad M. K. dalyvavo padarant, o S. P. veiksmuose buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos BK 182 straipsnio 3 dalyje sudėties subjektyviosios pusės požymių, abejones aiškina apeliantų naudai ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą aukščiau išdėstytų įrodymų vertinimą sprendžia, kad apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis dalyje dėl M. K. ir S. P. nuteisimo naikintinas priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad M. K. dalyvavo padarant BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, S. P. nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

35. Išteisinant M. K. ir S. P. būtina spręsti ir D. D. kaltinimo pakeitimo formuluotę, kiek tai susiję su jų bendrininkavimu. Kadangi toks kaltinimo keitimas neblogina nuteistojo D. D. padėties, teismas sprendžia, jog D. D. teisės nebus pažeistos ir kaltinimą išdėsto taip:

34.1. D. D. bendrininkaudamas padarė sukčiavimą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kaltinamas tuo, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kur 2016 m. spalio 20 d., 09:48 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę į (duomenys neskelbtini) kuruojamą televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie teikiamą paskolą, skelbime nurodytu telefonu atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę - prašant sumokėti tariamus įsiskolinimus kitoms bendrovėms, nurodant pinigus pervesti per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą S. P. ir A. L., 2016-10-20 G. M. pervedus 138,00 eurus per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą iki pareikalavimo, S. P. 2016 m. spalio 21 d. jo prašymu nuvykus į (duomenys neskelbtini) padalinį ir pinigus nuėmus, taip savo ir kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą už 138,00 eurus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 330 straipsniu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų M. K. ir S. P. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje priimant naują nuosprendį: M. K. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl S. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, šioje dalyje priimant naują nuosprendį: S. P. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį jai nepadarius veikos turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies punktas).

Iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl bendrininkavimo su M. K. ir S. P., nustatant, kad „D. D. bendrininkaudamas padarė sukčiavimą, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kaltinamas tuo, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kur 2016-10-20, 09:48 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siųsdamas SMS žinutę į (duomenys neskelbtini) kuruojamą televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie teikiamą paskolą, skelbime nurodytu telefonu atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę - prašant sumokėti tariamus įsiskolinimus kitoms bendrovėms, nurodant pinigus pervesti per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą S. P. ir A. L., 2016-10-20 G. M. pervedus 138,00 eurus per (duomenys neskelbtini) pinigų perlaidą iki pareikalavimo, S. P. 2016-10-21 jo prašymu nuvykus į (duomenys neskelbtini) padalinį ir pinigus nuėmus, taip savo ir kitų naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą už 138,00 eurus.“

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.