- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- 2YT-1479-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01127-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant S. Š., Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Š. teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą bei prijungti Šakių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-654-630/2011, kurioje yra sumokėto žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). R. Š. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iki mirties R. V. gyveno (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą R. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), su S. A. Š.. Santuokoje jiems gimė du sūnūs: pareiškėjas R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotasis asmuo S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). R. V. ir S. A. Š. ištuoka įregistruota 1991 m. rugsėjo 5 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 29 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje R. V. susituokė su R. V., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie vaikų neturėjo. R. V. sutuoktinis R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus R. V. jį palaidojo, prižiūrėjo kapą. R. V. testamento nepaliko ir R. V. buvo vienintelė jo turto paveldėtoja pagal įstatymą. Po sutuoktinio R. V. mirties R. V. liko gyventi toje pačioje vietoj, naudojosi jo daiktais, dokumentais, visu likusiu turtu, kaip turto savininkė. 1994 m. birželio 28 d. Kidulių apylinkės tarybos 29-osios sesijos sprendimu R. V. ir R. V. buvo skirta 3 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Iš skirtu 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto 1,17 ha R. V. atsisakė. Už asmeniniam ūkiui naudojamą 1,83 ha žemės plotą valstybės vienkartinėmis išmokomis, grynais pinigais įmokėta nebuvo. Asmeniniam ūkiui skirta žemė pamatuota (duomenys neskelbtini). 1,83 ha ploto žemės sklype. Po sutuoktinio R. V. mirties R. V. šį sklypą dirbo, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo savo nuožiūra pagal 2005 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ji naudojosi ir pirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vieną antrąją dalį ji įgijo pagal 1992 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gyvendama santuokoje su R. V.. Nurodytą turtą ji saugojo, jį prižiūrėjo ir juo naudojosi savo nuožiūra, mokėjo visus būtinus mokesčius iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Visus paminėtus veiksmus po R. V. mirties R. V. darė viešai ir atvirai. Niekas jai nepareiškė jokių pretenzijų dėl sutuoktinio palikimo. Sutuoktinio turtą R. V. pradėjo faktiškai valdyti ir tvarkyti jo mirties dieną, tačiau per 3 mėnesius, kaip numato įstatymas, į notarų biurą nesikreipė. Po motinos R. V. mirties jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad motina R. V. priėmė palikimą po sutuoktinio R. V. mirties.
Pareiškėjas R. Š. palaikydamas pareiškimą teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iki mirties R. V. su jo mama gyveno (duomenys neskelbtini). Po R. V. mirties jo mama gyveno namuose, kuriuose R. V. esant gyvam gyveno kartu su juo, ir naudojosi po R. V. mirties likusiu turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. V. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad R. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Valstybės įmonė Turto bankas prašo pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas prie pareiškimo nėra pridėjęs jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad R. V. nepraleidusi įstatyme numatyto laikotarpio atliko aktyvius veiksmus, siekdama priimti mirusio R. V. palikimą. Norint pripažinti, jog R. V. priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad ji atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjo teikiami įrodymai yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą bei prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 43 punktais, nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise minėto 1,83 ha ploto žemės sklypo dalį. Kaip yra nurodyta Testamentų registro išraše, duomenų apie bet kokias R. V. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, o bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui.
Suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai bei šaukimai į teismo posėdį jiems įteikti tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1973 m. rugpjūčio 18 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. susituokė su S. A. Š. (b. l. 9). R. V. ir S. A. Š. susilaukė dviejų sūnų: R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15). 1991 m. rugsėjo 5 d. įregistruota R. V. ir Stasio A. Š. ištuoka (b. l. 9–10). 1992 m. rugpjūčio 29 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje R. V. susituokė su R. V., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokoje jie vaikų nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) mirė R. V. sutuoktinis R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). R. V. testamento nepaliko. Po sutuoktinio R. V. mirties R. V. liko gyventi toje pačioje vietoj, kurioje gyveno su R. V. jam esant gyvam, tai yra (duomenys neskelbtini). R. V. ir R. V. šeimai Šakių rajono Kidulių apylinkės tarybos 1994 m. birželio 28 d. 29-osios sesijos sprendimu skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų plotas asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini). 2004 m. rugsėjo 7 d. R. V. tuometiniam Marijampolės apskrities Žemės tvarkymo departamento Šakių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo atsisakė 1,17 ha ploto asmeninio ūkio žemės. Likusi asmeninio ūkio žemė buvo pamatuota ir paženklinta 1,83 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas). Šis Žemės sklypas R. V. 2005 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas 5 metų laikotarpiui iki 2010 m. spalio 19 d. 1992 m. rugsėjo 11 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. įgijo vieną antrąją pirties pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21). Pareiškėjas patvirtino, kad R. V. po sutuoktinio R. V. mirties Žemės sklypą dirbo, juo naudojosi, saugojo, prižiūrėjo vieną antrąją pirties pastato dalį, naudojosi R. V. daiktais, dokumentais, kaip turto savininkė bei mokėjo visus būtinus mokesčius. R. V. per 3 mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po R. V. mirties nesikreipė. (duomenys neskelbtini) R. V. mirė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad R. V. po sutuoktinio R. V. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po sutuoktinio R. V. mirties jo sutuoktinė R. V. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, taip pat perėmė ir R. V. asmeninius daiktus bei dokumentus.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo R. Š. pareiškimą, jo teismo metu duotus paaiškinimus, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad R. V. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po R. V. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po R. V. mirties, suinteresuotajam asmeniui S. Š. neprieštaraujant pareiškėjo pareiškimui, konstatuoja, kad R. V. po R. V. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.
Pagal CK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. 2011 m. gegužės 30 d. pareiškėjas Šakių rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-654-630/2011. Šakių rajone apylinkės teismas 2011 m spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-654-630/2011 pareiškėjo R. Š. pareiškimą paliko nenagrinėtą, kadangi jis neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir tai kliudė teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami CPK 87 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Žyminis mokestis mokamas teismo išlaidoms, kylančioms ruošiantis nagrinėti bylą ir ją nagrinėjant, padengti. Jei išnyksta pagrindas, dėl kurio jis buvo sumokėtas (teismas neatlieka jokių veiksmų, lemiančių išlaidų atsiradimą), arba buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numatyta įstatymuose, žyminis mokestis turi būti grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai. Sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgus į tai, kad 2011 m spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-654-630/2011 pareiškėjo R. Š. pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kadangi jis neatvyko į posėdį be svarbių priežasčių ir tai kliudė teismui išnagrinėti bylą iš esmės, į tai, kad R. Š. praleido dviejų metų pareiškimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo padavimo terminą, 137 Lt (39,67 Eur) žyminis mokestis, sumokėtas 2011 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-654-630/2011, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžintinas ir neįskaitytinas, kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą. Kadangi pareiškėjas R. Š. sumokėjo 10,32 Eur žyminio mokesčio, iš jo priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 39,68 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), savo interesais priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po sutuoktinio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt devynis eurus šešiasdešimt aštuonis centus (39,68 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.