- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- 1-2979-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22580-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. M., 2025 m. birželio 27 d. apie 20.26 val., adresu, (duomenys neskelbtini), ties nusukimu į ,,(duomenys neskelbtini) “, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „RENAULT Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu 20.40 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.
V. M.
šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. M. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Važiavo iš darbo, ties nusukimu prie „(duomenys neskelbtini) “ į greitkelį pamatė seną bendradarbį, nes pradėjo ir automobilis gesti, sustojo. Galvojo gal jis kažką padės. Pažįstamas pavaišino alumi, bet alus buvo naminis. Prastovėjo 15 min., jis apsižvalgęs pastebėjo, jog jau buvo po 20 val. ir visas (duomenys neskelbtini) link namų tuščias, neintensyvus judėjimas ir nutarė, jog reikia iki serviso traukti. Servisas (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgė į tai, kad yra po 20 val., penktadienio vakaras ir jie nebedirbs, bet automobilio palikti (duomenys neskelbtini) nenorėjo ir pradėjo važiuoti. Važiuojant, ties „(duomenys neskelbtini) “, likus porai minučių iki serviso, automobilis pradėjo kaukti, trūkčioti. Traukė iki tiek, jog pasitraukti kiek įmanoma iš važiuojamos kelio dalies ir jau ant pakilimo į (duomenys neskelbtini) , ant viaduko neužtraukė, sustojo ir įjungė avarinį. Dėl automobilio gedimo manevravo ir greitėjo. Pradėjo skambinti, iš galo sustojo liudytojas su baltu automobiliu, jis iškvietė ekipažą. Ekipažui atvažiavus operatyviai, kadangi gatvės tuščios, buvo paklausta, kas atsitiko, pasakė, jog automobilis nevažiuoja. Į klausimą ar vartojo, iš karto prisipažino. Padarė pirminę patikrą, davė papūsti, iškvietė tralą ir automobilį išvežė į saugomą aikštelę. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Antru pūtimu alkoholio koncentracija pradėjo mažėti. Suprato, jog buvo pavartojęs alkoholio ir vis tiek važiavo, nesijautė neblaivus. Automobilis „Renault Laguna“, jam priklauso. Neturi problemų su alkoholiu. Gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. birželio 30 d. įtariamojo V. M. apklausos protokole nurodyta, kad įtarimo esmę supratau, savo kaltę pripažįsta. Nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse gydytas nebuvo. 2025 m. birželio 27 d. apie 19 val. atvažiavo su sau priklausančiu automobiliu Renault v. n. (duomenys neskelbtini) Važiuojant (duomenys neskelbtini) prie posūkio į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, automobiliui pradėjo didėti apsukos ir automobilis užgeso. Kadangi nepavyko nieko padaryti, automobilį paliko ant posūkio su avariniu ženklu. Nuėjo iki serviso, kadangi buvo uždarytas, nuėjo namo. Namuose vartojo alkoholį, išgėrė naminio alaus, vieną didelį bokalą. Po maždaug valandos vėl atėjo iki savo ant posūkio palikto automobilio. Atsisėdo už automobilio vairo ir pabandė jį užkurti. Automobilio jam taip ir nepavyko užkurti, sėdėjo už automobilio vairo. Iš (duomenys neskelbtini) staiga įvažiavo kitas automobilis ir jis nepamatęs jo turėjo staiga stabdyti. Automobilis šiek tiek pastovėjo šalia jo ir nuvažiavo. Jam nuvažiavus iš karto privažiavo ir policijos pareigūnai. Su automobiliu niekur nevažiavo, jo neužkūrė, norėjo jį patraukti - iškviesti tralą, tačiau to nespėjo padaryti. Policijos pareigūnams atvykus tiesiog sėdėjo automobilyje, jį bandė užkurti, ieškojo informacijos kaip ji galima būtų patraukti nuo posūkio. Prieš tai su automobiliu atvažiavo blaivas ir žino, kad draudžiama vairuoti automobilį neblaiviam. Aišku, jei būtų užvedęs automobilį gal būt ir būtų su juo važiavęs (b. l. 66-68).
2025 m. liepos 2 d. įtariamojo V. M. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad Apklaustas įtariamuoju V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 20 val. buvo pas savo buvusį bendradarbį. Jis pavaišino naminiu alumi. Pas bendradarbį išgėrė didelį bokalą naminio alaus. Užtruko pas bendradarbį apie 15-30 minučių. Nepagalvojo, kad nuo tokio alaus kiekio pripūs į alkotesterį tiek promilių. Nesijautė apsvaigęs, eismas buvo neintensyvus, todėl atsisėdo už savo automobilio Renault Laguna v. n. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės, netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės važiavo gatve, link (duomenys neskelbtini), tada pasuko į dešinę, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), važiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, važiuojant automobiliu, kažkas atsitiko su juo, jis tai didindavo tai mažindavo apsukas, todėl ant įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) automobilis iš vis užgeso ir iki serviso nenuvažiavo. Jis sėdėjo savo automobilyje ir galvojo ką su juo daryti, bandė jį užvesti, galimai norėjo iškviesti tralą, tačiau prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Automobilyje savo prasėdėjo gal 5-10 minučių ir atvažiavo pareigūnai. Jie davė papūsti į alkotesterį, nes pastebėjo, kad jis neblaivus. Pripūtė 2 promiles, o po 10 minučių 1,94 ar 1,97 prom. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Yra darbingas tik (duomenys neskelbtini) proc. (b. l. 70-72).
2025 m. birželio 27 d. liudytojo E. D. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 20.25 val. adresu (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį BMW v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) link degalinės „(duomenys neskelbtini) “, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) , pastebėjo, kaip iš galo atvažiuoja automobilis, šis važiavo dideliu greičiu, maždaug apie 120 kilometrų per valandą, vėliau šis automobilis aplenkė ir persirikiavo į kitą eismo juostą, tai buvo „RENAULT“ automobilis, kurio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad šį automobilį vairavo senyvo amžiaus vyriškis, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų, jis buvo su akiniais, su pražilusiais ūsais, matė, kad ant rankų buvo užsidėjęs pirštines, panašias į odines, jis automobilyje buvo vienas. Jis vis prilėtindavo, tai pagreitindavo, pradėjo kelyje pavojingai manevruoti tarp juostų, vis vinguriavo, sukėlė avarinę situaciją, todėl įtarė, kad šio automobilio vairuotojas, galimai gali būti neblaivus, tad iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, kvietė policiją, tuo metu automobilio RENAULT vairuotojas nusuko į nusukimą link (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie kelkraščio ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai (b. l. 35-37).
2025 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 20.26 val., adresu, (duomenys neskelbtini), ties nusukimu į ,,(duomenys neskelbtini) “ V. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „RENAULT“, v. n. (duomenys neskelbtini), registruotą V. M. vardu, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore, 20.40 val. pirmu pūtimu – 1,97 prom. girtumas, antru 20.55 val.- 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-3).
2025 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai: Įrašas,,PSS-20250627-203225UTC+0300“, įraše matoma, kad policijos pareigūnai dienos metu važiuoja keliu ir sustoja prie automobilio pilkos spalvos „RENAULT“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie kelkraščio su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Vairuotojo vietoje sėdi (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras su žilais ūsais. Pareigūnai sako vyrui, kad gavo pranešimą, kad jis galimai vairuoja neblaivus, nes pavojingai manevruoja važiuodamas. Vyras atsako, kad jo automobilis sugedo ir jis sustojo, o važiavo vingiuodamas, nes automobilis sugedo. Pareigūnas prašo vyrą išlipti iš automobilį ir pajutęs alkoholio kvapą klausia vyro ar jis vartojo alkoholį. Vyras sako, kad ką tik išgėrė alaus. Pareigūnas pateiki vyrui alkotesterį ir tas atlieka pirmąjį pūtimą. Nustatytas rezultatas 1,97 promilių. Automobilio variklis šiuo metu išjungtas, pareigūnas prašo vyro pateikti jam automobilio raktelius ir kad po 15 minučių bus atliktas antras pūtimas į alkotesterį. Vyras sako, kad išgėrė tik skardinę alaus. Taip pat pareigūno paklaustas atsako, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas klausia vyro iš kur jis važiavo, vyras atsako, kad po darbo, iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kažkas pasidarė automobiliui. Taip pat vyras atsako pareigūnui, kad jis yra automobilio savininkas. Paklausius kodėl vairuoja išgėręs, vyras atsako, kad buvo susinervinęs. Pareigūnams vyras nurodo savo asmens kodą, adresą - (duomenys neskelbtini). Vyras pasakoja, kad išgėrė naminio stipraus alaus. Taip pat nurodo, kad automobilis jam sugedo prie įvažiavimo į viaduką, važiuojant įkalne. Praėjus nustatytam laikui, atliekamas antras pūtimas į alkotesterį. Vyras atlieka antrą pūtimą, rezultatas 2,06 promilių. Vyras sutinka, kad vairavo automobilį neblaivus. Taip pat atliekami kiti neblaivumo nustatymo veiksmai, vyras eina tiesia linija svirduliuodamas (b. l. 41-42).
2025 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini) , skambu io prad ia_ 2025 m. birželio 27 d. 20_26_40), įrašo trukmė 6.11 min. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojo ir vyro, paskambinusios bendruoju pagalbos numeriu (b. l. 39-40).
2025 m. birželio 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu Alcotest 7510, 2025 m. birželio 27 d., 20.40 val. nustatytas 1.97 prom. neblaivumas, 2025 m. birželio 27 d., 20.55 val. nustatytas 2,06 prom. neblaivumas (b. l. 17-18).
2025 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė ,,RENAULT“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) rudos spalvos. Transporto priemonė stovi (duomenys neskelbtini) , priekiu, ties nusukimu į ,,(duomenys neskelbtini) “. Apžiūrėjus iš išorės automobilio kėbulą yra matomi šviesios spalvos nubraukimai ant galinio bamperio kairės bei dešinės pusių, taip pat yra matomas šviesios spalvos nubraukimas ant priekinio bamperio kairės pusės, daugiau apgadinimų nėra (b. l. 7-9).
VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. liepos mėn. pažymos duomenimis, automobilio „RENAULT Laguna“, (duomenys neskelbtini), 2008 m., vertė yra 2460 Eur (b. l. 25).
VĮ „Regitra“ 2025 m. liepos 1 d. išrašo duomenimis, automobilio „RENAULT Laguna“ v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (b. l. 24).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Sutiko su nustatyta alkoholio koncentracija, buvo pavartojęs naminio alaus, kuriuo pavaišino pažįstamas. Suprato, kad vartojo alkoholį, bet nesijautė neblaivus ir nusprendė važiuoti jam priklausančiu automobiliu iki serviso. Sutiko, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilis sugedo, jis greitį didino ir manevravo dėl automobilio gedimo. Automobilis sugedęs sustojo, privažiavo liudytojas, kuris iškvietė policiją. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes.
Be V. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. D. parodymai, jog pastebėjo automobilį „RENAULT“ v. n. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo dideliu greičiu apie 120 kilometrų per valandą, vėliau šis automobilis aplenkė ir persirikiavo į kitą eismo juostą. Automobilio vairuotojas prilėtindavo, tai pagreitindavo greitį, pradėjo kelyje pavojingai manevruoti tarp juostų, sukėlė avarinę situaciją, todėl įtarė, jog šio automobilio vairuotojas, galimai gali būti neblaivus, tad iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Liudytojo parodymus papildo ir patvirtina 2025 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2025 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Aplinkybę, jog V. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2025 m. birželio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas.
Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad V. M. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 1 val. iki įvykio,), t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. M., 2025 m. birželio 27 d. apie 20.26 val., adresu, (duomenys neskelbtini), ties nusukimu į ,,(duomenys neskelbtini) “, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „RENAULT Laguna“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu 20.40 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos J. M. atsakomybėn.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl V. M. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus V. M. nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog V. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą už vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2023 m. vasario 20 d., nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtas įspėjimas (b. l. 50-51), visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis neturi priklausomybės alkoholiui, o alkoholį vartoja retkarčiais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. M. ankščiau nebuvo teistas, todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį V. M. nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog V. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo mamą J. M.. Pateiktame J. M. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotoja įsipareigoja užtikrinti, jog sunūs nedarys ateityje jokių teisės pažeidimų. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus padarytas poelgis jai yra labai didelis sukrėtimas. J. M. psichologiškai pasikalba su sūnumi ir po įvykio kalbėjo, sūnus labai gailėjosi. Laiduotojos teigimu V. M. pasižadėjo, jog labai rimtai reaguos ir jo nepaveiks draugai, susitikimai. V. M. nurodė, jog sūnus klausosi jos duotų patarimų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog mama jam daro teigiamą įtaką, jis klauso jos patarimų ir į juos atsižvelgia, jaučia pagarbą mamai. Po įvykio kalbėjosi su mama, ji neigiamai reagavo į jo įvykdytus veiksmus.
Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog J. M. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su V. M. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama V. M. nurodė, galinti sumokėti teismo paskirtą užstatą tačiau atsižvelgiant į V. M. turtinę padėtį ir asmenines savybes (laiduotoja yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini)), laiduotojos sutikimas sumokėti užstatą jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl laidavimas skiriamas be užstato.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (teigiamą V. M. ir J. M. charakteristiką, abu asmenys nėra ankščiau teisti, laiduotoja nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, o kaltinamasis baustas administracine tvarka tik vieną kartą, turi stiprų tarpusavio ryšį), V. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka lengvą girtumo laipsnį (iki 2,50 promilių). V. M. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę vakare, nors kaltinamasis nurodė, jog apsidairė, jog eismas nebuvo intensyvus, visgi savo pavojingu vairavimu jis atkreipė liudytojo E. D. dėmesį. Liudytojo teigimu, V. M. vairuojama transporto priemonė važiavo dideliu greičiu apie 120 km/val. ir atliko pavojingus manevrus (prilėtindavo, pagreitindavo greitį, kelyje pavojingai manevravo tarp juostų, vinguriavo) taip sukeldamas avaringą situaciją. Taigi kaltinamasis kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Atsižvelgiant į išdėstytą, V. M. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 30 d., t., y. nuo dienos, kai V. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 73-76).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „RENAULT Laguna“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2460 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 25), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
2025 m. birželio 30 d. nutarimu V. M. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 73-76) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina; specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) (laikomas byloje) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 2 d. nutarimu (b. l. 26-27), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. priklausančiam automobiliui „RENAULT Laguna“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) . Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis V. M.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, civilinių ieškinių nepareikšta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72, straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu
nusprendžia:
V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. birželio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „RENAULT Laguna“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. priklausančiam turtui – automobiliui „RENAULT Laguna“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.
Iš V. M. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 3 d. pažymą (duomenys neskelbtini) .
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.