Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. B. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir J. B. ieškinį atsakovams A. U.-K. ir J. A. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendrasavininkų sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. B. ir J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą (specialiuosius architektūrinius reikalavimus), parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, statiniui - gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties c. b. Nr. 2-18649-934/2015 vykdymą - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171/14/04866.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171/14/04866 iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.

Ieškovai A. B. ir J. B. pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-18649-934/2015 vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Nurodė, jog ieškovams už 2013 m. gegužės 14 d. teismo nutarties nevykdymą skirtos baudos vykdomos kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/03268, todėl siekiant aiškumo ir konkretumo (kadangi pradėtos kelios vykdomosios bylos pagal tų pačių išieškotojų prašymus tiems patiems skolininkams) turėtų būti sustabdytas ir 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-18649-934/2015 vykdymas iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Atsakovai A. U.-K. ir J. A. K. su ieškovų prašymu nesutiko. Nurodė, jog ieškovai teikia pakartotinį prašymą. Be to, jie nenurodė, kaip iš jų išieškoma bauda apsunkintų teismo sprendimo leisti atlikti namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo vykdymą bei kokių savo teisių pažeidimui jie siekia užkirsti kelią laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovai yra pareiškę reikalavimą atsakovams pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą (specialiuosius architektūrinius reikalavimus), parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, statiniui – gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovų nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos c. b. Nr. 2-18649-934/2015, turinį nustatyta, jog antstolė B. P. kreipėsi į apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkams J. B. ir A. B. už kiekvieną uždelstą įvykdyti taikos sutartį dieną išieškotojos A. U.-K. naudai vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171-14-04866, pradėtose pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2257-728/2013. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį. Teismas šioje byloje 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171/14/04866 iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, tačiau ieškovai pateikė papildomą prašymą, kuriame prašo sustabdyti 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-18649-934/2015 vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Teismas pažymėjo, jog ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepatenka į CPK 145 str. nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Be to, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovų interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tačiau minimu atveju, ieškovai šių reikalavimų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesilaikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai A. B. ir J. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

1) Nėra jokio pagrindo netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl to, kad tokia priemonė nėra nurodyta LR CPK 145 str. 1 d., kadangi toks sąrašas nėra ir negali būti baigtinis, todėl teismo argumentai, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepatenka į CPK 145 str. įtvirtintas tokių priemonių rūšis yra visiškai nepagrįsti.

2) Priešingai nei nurodo teismas, ieškovai savo prašyme konkrečiai nurodė aplinkybes, kurios kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui - gali apsunkinti vykdymą ir sudaro sąlygas žalai atsirasti, papildomoms sąnaudoms, vykdant teismo sprendimų vykdymo atgręžimą.

3) Teismas jau sustabdė vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171/14/04866 iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, kuriose yra vykdoma 2013 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis c. b. Nr. 2-2257-728/2013, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tačiau vykdomųjų veiksmų sustabdymas minėtose bylose neužkerta kelio antstolei, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį (2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį), išieškoti iš ieškovų baudas atsakovų naudai už 2013 m. gegužės 14 d. nutarties nevykdymą. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias žalai atsirasti (tuo laikotarpiu išieškotos baudos būtų pripažintos žala, jei teismas nustatytų, kad taikos sutartis negalėjo būti įvykdyta be atsakovų atskiro sutikimo, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą, ir būtų pripažinti ieškovų teisė atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo), naujiems teisminiams ginčams kilti. Nebūtų teisinga ir pagrįsta, jei iki tol, kol teismas išnagrinės ieškovų reikalavimus šioje byloje, susijusius su taikos sutarties sąlygų tinkamu ir visapusišku vykdymu be bendraturčių sutikimo, būtų tęsiami vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš ieškovų už teismo nutarties, kuria patvirtina šalių taikos sutartis, nevykdymą, kai atsakovai akivaizdžiai neduoda atskiro rašytinio sutikimo statinio rekonstrukcijai užbaigti (visiškai įvykdyti taikos sutarties 4 p.).

4) Ieškovai negali būti baudžiami už tai, kad jiems kiti bendrasavininkai savo neveikimu sudaromo kliūtis taikos sutarties vykdymui, o ieškovai, neturėdami teismo sprendimo, suteikiančio teisę veikti be atsakovų sutikimo, neturi teisės vykdyti statybos darbų, dėl ko formaliai jie laikomi pažeidžiantys teismo nutartį, kuria patvirtina šalių taikos sutartis. Šios aplinkybės buvo aiškiai išdėstytos ieškovų prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas jų nevertino ir neanalizavo, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą nutartį.

Atsakovai A. U.-K. ir J. A. K. bei trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą (specialiuosius architektūrinius reikalavimus), parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, statiniui – gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171/14/04866 iki įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Ieškovai ieškinio reikalavimo užtikrinimui taip pat prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-18649-934/2015 vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi skyrė skolininkams (ieškovams) 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti taikos sutarties 4 p. dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki taikos sutarties 4 p. numatytų sąlygų visiško įvykdymo išieškotojos A. U.-K. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, kuria buvo įvertintas 2015 m. gegužės 25 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, paliko minėtą nutartį nepakeistą, konstatavo, kad skolininkai (ieškovai) neįrodė, jog jiems siekiant įvykdyti taikos sutarties 4 p., yra reikalingas bendraturčių sutikimas, bei padarė išvadą, kad taikos sutarties sąlygos nėra visiškai įvykdytos, dėl ko ir buvo paskirta bauda ieškovams, išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/03268. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir yra vykdytinas dokumentas, kurį pagal CPK 18 str. turi vykdyti ne tik išimtinai antstoliai, bet ir visi asmenys.

Kaip teisingai nurodo apeliantai, LR CPK 145 str. yra numatytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, šis sąrašas nėra baigtinis, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kituose įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovams palankų sprendimą, t. y. patenkinus jų pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Įvertinus ieškovų nagrinėjamoje byloje keliamus reikalavimus – gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, be atsakovų sutikimo, bei prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-18649-934/2015 vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareikšto ieškinio reikalavimai nėra susiję su teismų konstatuotais ieškovų taikos sutarties pažeidimais, dėl kurių vyksta baudų išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/03268. Pažymėtina, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas nepaneigs paskirtų baudų teisėtumo, todėl pirmos instancijos teismas pagristai atmetė ieškovų prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.). Aptariamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantai iš esmės grindė tuo, kad gali būti apsunkintas vykdymas ir sudarytos sąlygos žalai atsirasti, papildomoms sąnaudoms, vykdant teismo sprendimų vykdymo atgręžimą, tačiau kaip minėta aukščiau, ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai nėra susiję su teismų konstatuotais ieškovų taikos sutarties pažeidimais, dėl kurių vyksta baudų išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/03268, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir nepateikė šias aplinkybės apgrindžiančių įrodymų.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo nebuvimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.