Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė - 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 3) visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 (dviems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 3) visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (neatlikta bausmė – nesumokėta 305,40 Eur dydžio bauda), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dviems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 3) visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 12 MGL, t. y. 305,40 Eur (trys šimtai penki eurai 40 ct) bauda.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo iš esmės, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirta bausme ir prašo E. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

7. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020).

8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. L., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. kovo 27 d., apie 16.00 val., Gedimino gatvėje, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,052 g psichotropinės medžiagos – Δ 9-tetrahidrokanabinolio ir ne mažiau kaip 0,033 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė prie savęs ir garaže, esančiame Pirmūnų g. 52A– 12, Kėdainiai, iki 2023 m. kovo 28 d., 21.50 val.

9. BK 10 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. E. L. šioje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis teigia, jog atsižvelgus į nurodytų psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekį, į BK 37 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo bei kitas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę jo ginamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas, o tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005). Taigi, teisinio pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nėra.

10. Apeliaciniame skunde skundo autorius, prašydamas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, nurodė eilę Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimų, kuriuose buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo institutas. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia skundo autoriaus dėmesį, jog visose nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse formuojama praktika dėl BK 37 straipsnio taikymo yra būtent dėl nusikaltimų, o ne dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio

11. Atsakant į Kauno apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu nuteistojo E. L. gynėjo advokato Sigito Štaraičio pastabą, jog nuosprendyje parašyta, koks narkotinių medžiagų kiekis yra, tačiau toliau rašoma, jog tyrimo metu buvo sunaudota 0,132 gramų augalinės kilmės medžiagos, o saugojimui perduota 0,96 gramų narkotinių medžiagų, todėl nesutampa skaičiai su kaltinime nurodytais. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. gegužės 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog tyrimo metu buvo sunaudota 0,132 gramų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš sulankstyto popieriaus lapo, visas kanapių (antžeminių dalių) kiekis iš abiejų smulkintuvų (0,024 gramų + 0,009 gramų), o likęs mišinys (0,960 gramų) supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugojimui. Taigi, 1,125 gramų yra bendras narkotinių, psichotropinių ir kitokių medžiagų kiekis, o kaltinime nurodytas psichotropinės medžiagos Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 0,052 gramų yra grynos psichotropinės medžiagos, o ne jos medžiagų mišinio kiekis, o 0,024 gramų ir 0,009 gramų yra grynos narkotinės medžiagos kanapių kiekis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. L. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.