Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. ir N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovams S. S. ir L. S. dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, jų registracijos panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, servituto nustatymo ir kt., tretieji asmenys – M. S. individuali įmonė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3100 ha ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 41/28749, panaikinti jų registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro registre bei nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams N. K. ir V. K., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams S. S. ir L. S., ribą pagal pateiktus kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Dextrus“ matininko D. V.; 2) nustatyti atlygintiną servitutą ieškovams N. K. ir V. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3100 ha, esančiame (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje stovi pastatytas atsakovų S. S. ir L. S. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 2000,00 Eur kompensaciją mokant periodiškai vieną kartą į metus; 3) įpareigoti atsakovus S. S. ir L. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti neteisėtai pastatytus neįregistruotus statinius – 2010-02-06 UAB „Topometra” žemės sklypo plane raide N pažymėtą statinį (pavėsinę) bei dalį tvoros, ieškovams N. K. ir V. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3100 ha, esančiame (duomenys neskelbtini) bei savo lėšomis sutvarkyti statybvietę; 4) įpareigoti atsakovus S. S. ir L. S. per teismo nustatytą terminą sudaryti sąlygas ieškovų N. K. ir V. K. pasirinktam matininkui atlikti atsakovams nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto geodezinius matavimus ir/ar kitokius matavimus, ir kitus su tuo susijusius veiksmus, tikslu parengti bei pateikti teismui kontrolinę geodezinę nuotrauką bei servituto planą (schemą); 5) prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą Nr. 41/28749, esančią Vilniaus rajono apylinkės teismo civ. b. Nr. Nr. 2-87-494/2012; 6) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo planas nėra pateiktas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuris patikrintų, ar planas ruoštas laikantis 2002-04-15 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, taip pat nustatęs, kad ieškovai prašydami prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą Nr. 41/28749, esančią Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-87-494/2012, nenurodo aplinkybių, kodėl minėti duomenys prijungtini, 2017-11-13 nutartimi nustatė ieškovams V. K. ir N. K. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai, vykdydami minėtą teismo nutartį, pateikė teismui paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-12-15 nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.Teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-13 raštu Nr. 1SS-1866-(10.5) ieškovams nurodė, jog norint, jog bendra žemės sklypų riba nekirstų statinio, kuris registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, gali būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas. Iš ieškovų ieškinio turinio ir pateiktų įrodymų, teismas sprendė, kad ieškovai nesilaikė šių bylų kategorijai įstatymų nustatytos konkrečios išankstinės bylų sprendimo ne teisme ginčų tvarkos, o taikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą – ieškinio trūkumų nepašalino (t. y. nepateikė įrodymų), todėl teismas ieškinį grąžino ieškovams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai V. K. ir N. K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovai atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus bei kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl jų patikrinimo bei suderinimo. Patikrinus žemės sklypo, kurio plotas 0,2966 ha, kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog yra pažeidimas – žemės sklypo ribas kerta statinys (2016-10-19 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, Nr. 48KAM-99236). Tas statinys – gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams S. S. ir L. S.. Būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – pastato pastatymo ne savo žemės sklypo ribose – kertant Žemės sklypo 1 ribą, ieškovai negali suderinti kadastrinių matavimų su NŽT ir jų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2017-05-25 ieškovai, nurodydami visas susiklosčiusias aplinkybes dėl esamo pažeidimo, pakartotinai kreipėsi į NŽT su prašymu patvirtinti pagal detalųjį planą suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius duomenis ir priimti sprendimą suformuoti žemės sklypus kaip atskirus vienetus, taip pat kartu pateikė prašymą, jog atsisakius NŽT atlikti prašomus veiksmus, nurodyti, kaip ieškovai galėtų įgyvendinti atitinkamą teisę į pagal patvirtintą detalųjį planą suprojektuotų žemės sklypų, kaip atskirų vienetų, suformavimą. NŽT 2017-07-13 pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, jog pagrįstai buvo atsisakyta patvirtinti ieškovų pateiktą žemės sklypo Nr. 1 – 0,2966 ha planą (pagal detalaus plano projektą) bei nurodė, jog norint, jog bendra žemės sklypo Nr. 1 – 0,2966 ha (pagal detalaus plano projektą) ir atsakovų žemės sklypo riba nekirstų statinio, gali būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas. Pažymi, jog NŽT pateiktas atsakymas, jog norint, kad ieškovų ir atsakovų bendra žemės sklypų riba nekirstų statinio, gali būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, yra tik rekomendacinio, o ne nurodomojo (privalomojo) pobūdžio. Ieškovai, gavę ir įvertinę tokį NŽT pateiktą pasiūlymą, mano, jog naujo teritorijų planavimo dokumento rengimas pagal kurį žemės sklypo riba nekirstų statinio, pažeistų jų nuosavybės teises, kadangi ieškovai iš esmės būtų priversti keisti jiems priklausančio žemės sklypo ribą (besiribojančią su atsakovais), kuri buvo nustatyta atliekant tikslius kadastrinius matavimus, ir kuri buvo pažeista būtent atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus – pastatant pastatą ne savo žemės sklypo ribose. Ieškovai neturi imperatyvios pareigos rengti naujo teritorijų planavimo dokumento ir/ar nesutikus su tokiu NŽT pateiktu pasiūlymu, skųsti jį įstatymų nustatyta konkrečios išankstinės bylų sprendimo ne teisme ginčų tvarka. Ieškovai, siekdami apginti savo interesus, turi teisę pasirinkti jų manymu teisingiausią ir labiausiai jų teises bei interesus atitinkantį pažeistų teisių gynimo būdą ir šią teisę jiems užtikrina įstatymas.Ieškovų pateiktas ieškinys nuo pat pradžių atitiko visus įstatyme nurodytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, t. y. ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė visas esmines faktines aplinkybes bei pateikė eilę dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Ieškovai ieškinyje nurodė ir pateikė pagrindžiančius dokumentus apie tai, kad žemės sklypo planas negali būti suderintas su NŽT ir būtent dėl trečiųjų asmenų – atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų. Tačiau nepaisant to, teismas vis tiek minėtą trūkumą nustatė, nors žinojo, jog ieškovai šio trūkumo pašalinti negali.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ginčija kadastrinius matavimus, kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. 41/28749 pagrindu, ir kuri yra Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-87-494/2012, būtų tikslinga šią kadastrinių matavimų bylą prijungti prie bylos, t. y., siekiant to, kad teismas turėtų galimybę įvertinti visus esminius duomenis susijusius su kilusiu ginču. Ieškovai minėtų kadastrinių matavimų neturi, tačiau kadastrinių matavimų byla buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-87-494/2012.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. S. ir L. S. dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, jų registracijos panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, servituto nustatymo ir kt. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-13 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai, šalindami teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2017-12-13 pateikė teismui paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-12-15 nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-13 raštu Nr. 1SS-1866-(10.5) nurodė ieškovams, kad norint, jog bendra žemės sklypų riba nekirstų statinio, kuris registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, gali būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas. Teismas konstatavo, kad ieškovai nesilaikė šių bylų kategorijai įstatymų nustatytos konkrečios išankstinės bylų sprendimo ne teisme ginčų tvarkos, o taikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą – ieškinio trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.Iš ieškovų pareikšto ieškinio ir paaiškinimų dėl ieškinio trūkumų pašalinimo turinio matyti, kad ieškovai atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus bei kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl jų patikrinimo bei suderinimo. Patikrinus žemės sklypo, kurio plotas 0,2966 ha, kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog yra pažeidimas – žemės sklypo ribas kerta statinys, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams S. S. ir L. S.. Kadangi žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius atsisakė tvirtinti žemės sklypo planą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-13 rašte Nr. 1SS-1866-(10.5) ieškovams nurodė, kad norint, jog bendra žemės sklypo (projektinis Nr. 1) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, nekirstų statinio, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, gali būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas. Ieškovų manymu, naujo teritorijų planavimo dokumento rengimas, pagal kurį žemės sklypo riba nekirstų statinio, pažeistų jų nuosavybės teises, kadangi ieškovai iš esmės būtų priversti keisti jiems priklausančio žemės sklypo ribą (besiribojančią su atsakovais), kuri buvo nustatyta atliekant tikslius kadastrinius matavimus, ir kuri buvo pažeista būtent atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus – pastatant pastatą ne savo žemės sklypo ribose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas dėl naujo teritorijų planavimo dokumento rengimo nėra imperatyvaus pobūdžio ir ieškovams nėra privalomas, todėl ieškovai turi teisę šiuo pasiūlymu nesinaudoti ir atsisakyti rengti naują teritorijų planavimo dokumentą.Pažymėtina, jog konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškovai, manydami, kad naujo teritorijų planavimo dokumento rengimas pažeistų jų nuosavybės teises, turi teisę rinktis kitokius savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus. Šiuo atveju ieškovai, manydami, kad atsakovų atliktais galimai neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamos jų teisės, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, jų registracijos panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, servituto nustatymo ir kt., t. y. pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovai savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą pasirinko tinkamai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų V. K. ir N. K. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas, todėl nepagrįstai ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartį panaikinti.Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. K. ir N. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.