Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir nustatęs, kad šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. V. 2022 m. sausio 14 d. civilinis ieškinys dėl 2 050 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra atskiro rašytinio dokumento, kuriuo kaltinamasis būtų įsipareigojęs atlyginti minėtą žalą ar žala jau būtų atlyginta, konstatavo esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdantį nagrinėti bylą – byloje nėra atlyginta ar pašalinta R. V. padaryta žala bei nėra kaltininko įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartimi prokuroro Jono Trumpulio pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Z. atžvilgiu buvo perduotas prokurorui, nustatant vieno mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos konstatuotam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

2. Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį, kuria M. Z. baudžiamoji byla perduota prokurorui, panaikinti (atnaujinus terminą skundui paduoti) ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

2.1. Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, neįsiteisėjusios nutarties nuorašas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje nebuvo gautas. Skundžiama nutartis kartu su baudžiamąja byla prokuratūroje gauta 2022 m. balandžio 21 d., todėl tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, prašoma jį atnaujinti, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

2.2. Kaip pažymėta skunde, nors nukentėjusysis R. V. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 050 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau papildomos apklausos, įvykusios 2022 m. kovo 9 d., metu nurodė, kad M. Z. pilnai atlygino jam visą patirtą turtinę ir neturtinę žalą – 1 000 Eur, ši suma jį (nukentėjusįjį) visiškai tenkina, nebepageidauja būti civiliniu ieškovu, jokio ieškinio nereikš, jam (R. V.) žala pilnai atlyginta. Vyriausiosios prokurorės teigimu, civilinio ieškinio klausimas šioje baudžiamojoje byloje yra išspręstas ir procesas teismo baudžiamuoju įsakymu galėjo būti užbaigtas. Priešingai, nei teigia apylinkės teismas, yra būtinos sąlygos teismo baudžiamajam įsakymui priimti ir prokuroro pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 ir 419 straipsnių reikalavimus. Apylinkės teismas nepagrįstai, remdamasis tik deklaratyviais pagrindais, perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.

2.3. Skunde nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad byloje nėra rašytinių duomenų, jog kaltinamasis M. Z. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nors visos kitos bylos aplinkybės, kaip nurodė teismas, yra aiškios, dėl to kilusias abejones galėjo pašalinti nagrinėjimo teisme metu, t. y. teismas turėjo priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 423 straipsnio 1 dalis), kur bylos nagrinėjimas teisme vyksta pagal bendrąsias, t. y. BPK V dalyje „Bylų procesas pirmosios instancijos teisme“ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoje kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 2 dalis). Be to, BPK 287 straipsnis įtvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus, todėl tokiais atvejais grąžinti bylos prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu nėra jokios būtinybės. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad kuriuos nors konkrečius proceso veiksmus teisme dėl kokių nors priežasčių atlikti neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui, negrąžindamas jam bylos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visas procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti, teismo manymu, esančius trūkumus, o jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius procesinius sprendimus, jis atsižvelgia į tokių trūkumų pobūdį ir reikšmę.

2.4. Vyriausiosios prokurorės nuomone, teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui, nesant procesinio dokumento (pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieštarauja proceso operatyvumo principui, taip pat pažeidžia kaltinamojo M. Z. teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis), dėl ko nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

3. Aukštesnysis teismas, prieš išdėstydamas argumentus dėl priimamo procesinio sprendimo esmės, pasisako dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties įsiteisėjimo momento ir baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės prašymas atnaujinti praleistą terminą (teismui laikant, kad jis praleistas) buvo tenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2022 m. balandžio 28 d. rezoliucija terminas buvo atnaujintas.

4. Pagal BPK 440 straipsnio, kuriame reglamentuojama žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka, 2 dalį skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla Nr. e1-548-953/2022 išsiųsta į Šiaulių apylinkės prokuratūrą 2022 m. balandžio 21 d., prokuratūroje (kaip nurodo, remdamasi Informacinės prokuratūros sistemos (IPS) duomenimis, vyriausioji prokurorė)) byla (ir nutartis) buvo gauta tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 21-ąją. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog neįsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties nuorašas prokuratūrai būtų buvęs išsiųstas anksčiau, nei 2022 m. balandžio 21 d. Kadangi pagal BPK 100 straipsnio 1 dalį skaičiuojant terminus, neįskaitoma diena, kuria prasideda terminas, vadinasi, paskutinė termino diena skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties paduoti buvo 2022 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės skundas Šiaulių apylinkės teismo rūmuose gautas 2022 m. balandžio 27 d., t. y. dar nepasibaigus BPK 440 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, per kurį galima apskųsti apylinkės teismo nutartį aukštesniajam teismui. Minėta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2022 m. balandžio 28 d. rezoliucija terminas buvo atnaujintas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismui, sprendusiam skundo priėmimo klausimą, nebuvo jokio pagrindo atnaujinti terminą, kadangi jis net nebuvo praleistas.

5. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

4. M. Z. baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui tuo pagrindu, jog nėra atlyginta ar pašalinta R. V. padaryta 2 050 Eur žala bei nėra kaltininko įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti, t. y., teismo vertinimu, neįvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalies sąlyga, pagal kurią teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Teismas šią aplinkybę vertino kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nulėmusį bylos grąžinimo prokurorui būtinybę (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas R. V. 2022 m. kovo 9 d. apklausos metu (1 t., b. l. 63-66) nurodė, jog M. Z. pilnai atlygino jam visą turtinę ir neturtinę žalą – 1 000 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, jo prašoma suma buvo dvigubai didesnė, tačiau, pabendravęs su įtariamuoju, tarpininkaujant įtariamojo gynėjui, susitarė, kad galutinė suma bus 1 000 Eur, kuri jį (nukentėjusįjį) visiškai tenkina. Apklausos protokole užfiksuota, jog R. V. nebepageidauja būti civiliniu ieškovu, jokio ieškinio nereikš, nes žala jam pilnai atlyginta; įtariamasis M. Z. jo atsiprašė, jis (R. V.) įtariamajam atleido, nebeturi jokių pretenzijų ir ateityje jų tikrai neturės. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamojoje byloje neišspręstas klausimas dėl nukentėjusiojo patirtos žalos, atitinkamai, nėra pagrindo ir išvadai, kad prokuroras baudžiamąją bylą teismui perdavė neįsitikinęs, jog egzistuoja visos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos, nustatytos BPK 418 straipsnio 1 dalyje. Dėl to esminis baudžiamojo proceso pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, o bylos grąžinimas prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, nesant procesinio dokumento (pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) trūkumų ir egzistuojant teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygoms, neatitinka baudžiamojo proceso paskirties, prieštarauja proceso operatyvumo principui, taip pat pažeidžia kaltinamojo M. Z. teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama, o baudžiamoji byla Nr. e1-548-953/2022, kurioje M. Z., kaltinamo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu surašytas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, grąžinama nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. e1-548-953/2022 grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.