Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylos perdavimo prokurorui klausimą baudžiamojoje byloje pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. V. 2022 m. sausio 14 d. civilinis ieškinys dėl 2 050 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra kaltinamojo įsipareigojimo atlyginti minėtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Šioje byloje civilinis ieškovas R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 050 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 94), tokiu būdu teismo baudžiamojo įsakymo priėmimas galimas tik tokiu atveju, jei kaltinamasis M. Z. atlygintų šią žalą, arba įsipareigotų ją atlyginti. Šioje byloje nėra atskiro rašytinio dokumento, kuriuo kaltinamasis būtų įsipareigojęs atlyginti minėtą žalą, ar minėta žala jau būtų atlyginęs.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 5.3 punkte nurodyta, kad prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlyga yra, be kita ko, ir tai, kad kaltininkas atlygino ar pašalino žalą arba yra įsipareigojimas tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Įsipareigojimas turi būti rašytinis (paprastos rašytinės ar notarinės formos) ir iš jo turinio turi būti aišku, kad nėra ginčo dėl įsipareigojimo atlyginti žalą. Rekomenduojama įsipareigojime nurodyti žalos dydį, jos atlyginimo ar pašalinimo būdą bei terminus. Kaip jau minėta, šiuo atveju byloje nėra atskiro rašytinio kaltinamojo įsipareigojimo atlyginti žalą, kuriame būtų nurodytas žalos dydis, jos atlyginimo ir pašalinimo būdas bei terminai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. V. žala nėra atlyginta ar pašalinta bei nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Tokiu būdu nėra išpildyta viena iš proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prokuroras baudžiamąją bylą teismui perdavė neįsitikinęs, kad yra išpildytos visos kreipimosi į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos. Pažymėtina, kad BPK 418 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra imperatyvios, nesant bent vienos iš jų, proceso užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas. Siekiant ištaisyti šią klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, apklausti kaltinamąjį, įpareigoti jį atlyginti žalą, taip užtikrinant civilinio ieškovo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamasis.

Nagrinėjamu atveju prokuroras, perduodamas bylą į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nors nėra išpildyta viena iš tokio kreipimosi sąlygų, savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., nepagrįstai trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas, neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti baudžiamąjį įsakymą.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. BPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisme, o aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nėra. Nors tarp BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų nenumatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris sudaro procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga pagal analogiją taikyti BPK 234 straipsnio 2 dalį ir, ja vadovaujantis, perduoti bylą prokurorui, kuris dėl to išlaikys teisę nuspręsti procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, nustatytinas 1 mėnesio terminas esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui, kadangi padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą – byloje nėra atlyginta ar pašalinta R. V. padaryta žala bei nėra kaltininko įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.