Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. G., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui L. V.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui T. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 353 straipsnio 11 dalį, 356 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas N. G. surašytas dėl to, kad ji, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - statinio, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau - KVR) yra (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas)), kapitalinio remonto darbus kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR -(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius projektuotojo UAB „A.“ 2013 metais parengto projekto „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24 (toliau-Projektas), kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė 2014 m. rugpjūčio 25 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-31-140825-00163, sprendinius. Išardytos Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, kurios Projekto bendrosios dalies brėžiniuose: A/TP/24-01-PP-TD(A)-l, A/TP/24-01-PP-TD(A)-2, A/TP/24-01-PP- TD(A)-3, A/TP/24-0l-PP-TD(A)-4 buvo nurodytos restauruoti ir tai neatitinka projekto brėžinių A/TP/24-01-TP-A-1, A/TP/24-01-TP-A-2, A/TP/24-0l-TP-A-3, A/TP/24-0 l-TP-A-4. Statytoja, statybos darbais pažeidė/sunaikino Pastato- KVR - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes (tūrį, kapitalines sienas, perdangas, stogą ir kt.), kurios Projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-0 l-TP-BD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti. Tokiu būdu buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, įgyvendinantys specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Statytoja pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo l8 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 22 dalį. Aplinkybės užfiksuotos 2020 m. sausio 21 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200121-00007 ir 2020 m. sausio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-200123-00009.

Taip pat Statytoja (užsakovė) N. G. 2019 m. liepos - rugpjūčio mėn., nepasamdė / nepaskyrė ypatingosios kategorijos statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros vadovo, tokiu būdų pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio l dalies 5 punktą. Aplinkybės užfiksuotos 2020 m. sausio 21 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200121-00007. Statytoja (užsakovė) N. G. 2019 m. liepos - rugpjūčio mėn., neorganizavo „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24, projekto vykdymo priežiūros, kuri privaloma pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 36 straipsnį, nes buvo atliekami ypatingosios kategorijos kultūros paveldo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai. Statytoja pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 36 straipsnį. Aplinkybės užfiksuotos 2020 m. sausio 21 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200121-00007. Tuo N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 36 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas T. B. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo 2014-08-25 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos išduotą statybos leidžiantį dokumentą, kuris suteikė teisę atlikti kapitalinio remonto statybos darbus kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini). Tačiau vertinant statinio projekto apimtį ir lyginant faktinę padėtį, kuri šiuo metu yra statybvietėje, Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad statyba vykdoma nesilaikant esminių statinio projekto sprendinių, kuriais buvo įgyvendinami specialieji paveldosaugos reikalavimai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatomi: statinio vieta sklype, tai yra statinio paskirtis, statinio matmenys (aukštis, plotis ir pan.), statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, kuriais įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai, laikomi esminiais statinio sprendiniais. Vertinant šio statinio projektą, matyti, kad jis buvo parengtas su tikslu atlikti tvarkomuosius remonto statybos darbus. Numatyti statinio projekto sprendiniai buvo skirti išsaugoti statinio vertingąsias savybes ir jas atnaujinti, pagerinti. Projekte detaliai aprašyta, kokius darbus numatyta atlikti ir detalizuota visų darbų eiga. Šiuo metu minėtas statinys faktiškai yra nugriautas ir sunaikintas. Statytoja, nusprendusi atlikti tokius statybos darbus, turėjo keisti statinio projektą, darbus suderinusi su kompetentingomis valstybės institucijomis. Tik išdavus naują statybos leidžiantį dokumentą, statytoja N. G. galėjo atlikti administracinio nusižengimo (toliau-AN) protokole nurodytus statybos darbus. Be to, statytoja N. G. statinio kapitalinio remonto metu nepasamdė kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros vadovo bei projekto vykdymo priežiūros vadovo, kas pagal AN protokole nurodytą teisinį reglamentavimą, yra privaloma. Priešingai nei teigia N. G., kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros sutartys pateiktos nebuvo. Kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros negali vykdyti vienas tas pats asmuo. Pažymėjo, kad pagal LR Statybos įstatymą, pareigos, susijusios su statybos vykdymu, skirtos būtent statytojui. Statytojas turi užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma pagal statinio projektą. Jei statyba vykdoma nesilaikant statinio projekto, tokia statyba laikytina savavališka, o atsakomybė kyla statytojui. N. G. įgaliotas M. Š. turėjo rūpintis statybos darbų organizavimu, specialaus statybos dalyvio statuso jis neturėjo. Patikrinimo metu statybos žurnalas nebuvo pateiktas. Tik žymiai vėliau, po daugkartinių reikalavimų, nepatvirtintos žurnalo kopijos buvo atsiųstos elektroniniu paštu. Kultūros paveldo departamentas patvirtino, kad pastato vertingosios savybės buvo sunaikintos. Toks statybos darbų organizavimo būdas projekte numatytas nebuvo. Statinio konstrukcijų išardymas yra statybos darbai. Statinio projekte statinio konstrukcinė dalis nenumatyta, kadangi pagal darbų apimtį tokių darbų atlikti nereikėjo, tai yra numatytas ne konstrukcijų ardymas, o jų dalinis restauravimas, pvz. skiedinio, plytų pakeitimas ir pan. Pažymi, kad sienų, stogo laikančiosios konstrukcijos skirtos laikyti apkrovas, todėl tokių laikančių konstrukcijų išardymas yra statybos darbai. Byloje esančiu Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos 2019-10-01 aktu tik patikslintos kai kurios pastato vertingosios savybės, kurios ir toliau saugomos. Šis aktas ir toliau užtikrina statinio teisinę apsaugą. Be to, pažymėjo, kad šiam statiniui išduotas statybos leidimas, o statybos darbų viena iš rūšių yra kapitalinis remontas. Be abejo, pastato projekte buvo numatyti ir tvarkybos darbai, tačiau tie darbai, kurie buvo faktiškai atlikti, tai yra statinio konstrukcijų išardymas, laikytini statybos darbais. Be to, tvarkybos darbams turėjo būti išduotas atskiras tvarkybos darbų leidimas. Analizuojant N. G. ir N. K. pasirašytos rangos sutarties nuostatas (pvz., 5.1 p.) matyti, kad rangovas turėjo atlikti ardymo darbus. Pati statytoja buvo sudariusi statybos rangos sutartį, pildė statybos darbų žurnalą. Prašo N. G. patraukti administracinėn atsakomybėn už AN protokole nurodytus teisės pažeidimus ir skirti jai administracines nuobaudas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. į teismo posėdį atvyko, kaltės nepripažino. Neigia savavališkos statybos buvimo faktą. Paaiškino, kad ji bei kiti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai įgaliojo M. Š. atlikti pastato statybos techninę priežiūrą, tvarkyti visą reikalingą dokumentaciją, pasamdyti rangovą ir pan. Įgaliojimą patvirtino notaras. Notaras jai išaiškino, kad už viską bus atsakingas M. Š.. Nei ji, nei kiti pastato bendrasavininkai į pastato kapitalinio remonto procesą nesikišo. Ji darbų organizavimo ir jų priežiūros neatliko, pasitikėjo M. Š.. Kaip statytoja ji, N. G., neatsako. Buvo nuvykusi į statybvietę, matė išardytas konstrukcijas. Tačiau visos likusios statybinės medžiagos, konstrukcijos sunaikintos nebuvo ir yra saugomos (duomenys neskelbtini). Teigia, kad statinys nugriautas nebuvo, visos konstrukcijos bus atstatytos. Vieną kartą buvo nuvykusi į statybos inspekciją, parašė paaiškinimą. Jokių dokumentų pateikti negalėjo, nes visus dokumentus turėjo M. Š..

L. M. Š. parodė, kad N. G. bei kitų pastatų bendrasavininkių buvo įgaliotas kontroliuoti visus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos darbus. N. G. buvo pasirašiusi rangos sutartį su N. K.. Darbai buvo vykdomi, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija visus darbus sustabdė. Pažymėjo, kad buvo vykdomi ne statybos, o tvarkybos darbai, todėl LR Statybos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Kultūros paveldo objektą galima tvarkyti atliekant tik tvarkybos darbus, kuriuos reglamentuoja LR Kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Pastato vertingosios savybės sunaikintos nebuvo, ką patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos pateikta specialisto išvada. Statybos darbų žurnalas buvo pildomas. Sekė darbų eigą, žinojo kokius darbus atlieka rangovas. Visi darbai buvo vykdomi pagal UAB „A.“ parengtą projektą. Šiam projektui išduotas rašytinis pritarimas, leidimas vykdyti tvarkybos/restauravimo darbus, projektui pritarė Kultūros paveldo departamentas. Pasirašiusi įgaliojimą N. G. jam, M. Š., jokių nurodymų dėl pastato restauracijos neteikė. Jis, kaip statytojos įgaliotas asmuo, veikė savarankiškai, pats priėmė sprendimus įgaliojime nurodyta apimtimi. Pats būtų vykdęs statinio techninę priežiūrą, nes tinkamo specialisto nerado, turėjo įgijęs tam tinkamą kvalifikaciją. Projekto vykdymo priežiūros nevykdė. Buvo sutarę parengti dar vieną projektą, tuomet priežiūrą vykdytų naujojo projekto vadovas. Projekto vykdymo priežiūros vadovą galėjo paskirti tik UAB „A.“ vadovas. N. G. taip pat negalėjo to padaryti, Statybos įstatymas išimčių nenumato. Pasirašant sutartį su UAB „A.“ dėl statinio restauravimo projekto buvo susitarta ir dėl projekto vykdymo priežiūros. 2013 metais šio projekto užsakove buvo L. Z., sutartis nėra išlikusi, todėl jis negali komentuoti jos turinio. Projektavimo sutartyje turėjo būti aptarta, kad projekto vadovas yra ir projekto vykdymo priežiūros vadovas. Projekto vadovas gali paskirti projekto vykdymo priežiūros vadovą. UAB „A.“ iki šiol veiklą vykdo, todėl būtent UAB „A.“ projekto vadovas turėjo šią pareigą vykdyti. Projekto vykdymo priežiūra vykdoma nuo statybos leidimo gavimo iki statybos užbaigimo. Nagrinėjamu atveju tokia priežiūra nebuvo vykdoma. Tvarkybos darbai buvo atliekami pagal rašytinį pritarimą projektui. Pastato vertingosios savybės išsaugotos, vertingos medžiagos taip pat saugomos ir sandėliuojamos. Faktą, kad pastato vertingosios savybės buvo sunaikintos, gali konstatuoti tik Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba, kuri 2019-10-01 aktu nustatė tas pačias vertingąsias savybes, kurios buvo iki tol, kol darbai buvo sustabdyti. 2019 m. liepos mėn. aktu pastatas pripažintas avarinės būklės. Pastato būklė buvo įvertinta prieš darbų pradžią. Tvirtina, kad atlikti darbai laikytini tvarkybos darbais, jie yra tęstinio pobūdžio, šiuo metu sustabdyti. Kultūros paveldo departamentas buvo pritaręs UAB „A.“ parengtam projektui, kuriame be statybos darbų taip pat buvo numatyti ir tvarkybos darbai. Nuo projekto nukrypta nebuvo, tvarkybos darbai, apibrėžiantys restauravimą, numato tokią technologiją. Tvarkybos darbams statybos žurnalas nėra privalomas. Su rangovu sutartį pasirašė N. G.. Rangovą pasiūlė jis, liudytojas. 2014 metais Kultūros paveldo departamentas tvarkybos darbams atskiro leidimo neišduodavo.

L. N. K. parodė, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami tvarkybos darbai/restauravimas. Visos medžiagos buvo rūšiuojamos ir perduotos saugojimui. Su juo, liudytoju, rangos sutartį pasirašė N. G.. Darbai buvo sustabdyti, jam paskirta administracinė nuobauda – bauda. Už ką jam skirta bauda, nesuprato, baudą sumokėjo. Pasirašius rangos sutartį N. G. jam jokių nurodymų dėl UAB „A.“ projekto vykdymo neteikė. Tvirtina, kad visi darbai buvo atliekami pagal projektą. Projektą bei visą kitą dokumentaciją jam perdavė M. Š.. Turi įgijęs statybos inžinieriaus kvalifikaciją, kuri teisės vykdyti tvarkybos darbus nesuteikia. Statybos darbų žurnalą pildė.

Liudytojas S. L. parodė, kad UAB „A.“ eina direktoriaus-architekto pareigas, jis atliko projektavimo darbus, paruošė projektą „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių“. Paaiškino, kad pagal užsakovo programą pastate numatyta įrengti viešbutį. Numatytas pilnas patalpų remontas. Iš techninės pusės numatytas sienų restauravimas, remontas, angų prakirtimas, langų, durų įrengimas. Pagal darbų apimtis AN protokole nurodyti ir atlikti statybos darbai numatyti nebuvo, nes tai pažeistų pastato vertingąsias savybes. Projektas parengtas siekiant užtikrinti pastatų ir teritorijos vertingųjų savybių išsaugojimą. Projekte nebuvo numatyta, kad pastato konstrukcijos gali būti išardytos, o vėliau atstatytos panaudojus tas pačias išsaugotas medžiagas. Tokius darbus būtų galima atlikti tik pakeitus projektą. UAB „A.“ projekto vykdymo priežiūros nevykdo. Nepamena, ar po projekto parengimo 2013 metais statytojas kreipėsi į įmonę dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo paskyrimo. Jam žinoma, kad dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo paskyrimo buvo kreiptasi po užfiksuoto nagrinėjamo įvykio. Pastatui (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti statybos ir tvarkomieji darbai. Statybos darbams priskiriama: pertvarų, langų, grindų, inžinierinių komunikacijų įrengimas, sienų apdaila ir pan. Buvo numatyti ir tvarkybos darbai, tai yra mūro restauravimas, pamatų restauravimas ir kt. Mano, kad restauracijos darbai laikytini tvarkybos darbais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokato padėjėjas L. V. pažymėjo, kad UAB „A.“ pastatui, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti išskirtinai restauravimo darbai, laikytini tvarkybos darbais. O pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suprojektuoti remontavimo darbai, laikytini statybos darbais. Taigi (duomenys neskelbtini) pastatui suprojektuoti tik tvarkybos darbai, nes tik tokius darbus galima atlikti kultūros paveldo objekte. N. G. jokių statybos darbų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pastatu, neatliko. Gavusi visų bendrasavininkų pritarimą, N. G. buvo išrinkta vadintis statytoja ir pagal projektą atliko tik projekte numatytus restauravimo darbus. Tai patvirtino Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos ekspertas bei teisme liudytoju apklaustas projektuotojas. Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba yra vienintelis viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikta teisė nustatyti nekilnojamo turto teisinę apsaugą, konstatuoti vertingųjų savybių (ne)buvimą, jas išvardinti. Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos 2019-10-01 aktu konstatuota, kad nei viena pastato vertingoji savybė nebuvo sunaikinta. Tvarkybos darbams Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, taigi Statybos inspekcija neturėjo jokios teisės surašyti N. G. AN protokolą. Pažymi, kad pagal 2014m. buvusį teisinį reglamentavimą, tvarkybos darbams atskiras leidimas nebuvo reikalingas. Mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jokių griovimo darbų atlikta nebuvo, o buvo vykdomi tik tvarkybos darbai. Pažymėjo, kad N. G. rangos darbų sutartį pasirašė su asmeniu, kuris negalėjo teikti tokių paslaugų, šis asmuo taip pat parengė rangos sutartį, kurios turinį N. G. dėl savo senyvo amžiaus galėjo netinkamai suprasti. Be to, ji įgaliojo M. Š. veikti išskirtinai įgyvendinant 2014 m. projektą. Sprendimą laikinai išardyti konstrukcijas su tikslu jas atstatyti ir restauruoti, priėmė M. Š. ir N. K., siekdami išvengti šių konstrukcijų griūties, nes pradėjus vykdyti projektą išaiškėjo prasta šių konstrukcijų būklė. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad administracinė teisena N. G. turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinių nusižengimų sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybė už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališką kapitalinį remontą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ypatingo statinio kapitalinio remonto reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

Minėto įstatymo sąvokų išaiškinime nurodyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys; statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Taip pat minėto įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje išaiškinta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. nesutinka, kad jos veiksmuose yra ANK 353 straipsnio 11 dalyje, 356 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtys, vertina, kad pastarosios veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad kartu su kitais pastato bendrasavininkais įgaliojo M. Š. tvarkyti visus su pastato remonto susijusius klausimus. Būtent M. Š. turėjo užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma pagal statinio projektą. M. Š. vykdė pastato statybos techninę priežiūrą, tvarkė visą reikalingą dokumentaciją, pasamdė darbų rangovą ir pan. Nei ji, nei kiti pastato bendrasavininkai į pastato kapitalinio remonto procesą nesikišo. Tvirtina, kad griovimo darbai vykdomi nebuvo, sutinka, kad kai kurios pastato konstrukcijos buvo išardytos, tačiau tai buvo padaryta siekiant jas atnaujinti, visos statybinės medžiagos buvo išsaugotos ir turėjo būti ateityje panaudotos konstrukcijas atstatant. Be to, atlikti darbai laikytini tvarkybos darbais, todėl nagrinėjamu atveju LR Statybos įstatymo nuostatos negali būti taikomos.

Teismas su tokiais N. G. argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismas, išanalizavęs nagrinėjamam klausimui reikšmingų teisės aktų nuostatas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus N. G., Institucijos atstovo argumentus, liudytojų parodymus, pripažįsta, kad N. G. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 21 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. BIPA-30-200121-00007, matyti, kad statytoja (užsakovė) turi statybą leidžiantį dokumentą, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 25 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-31-0140825-00163, suteikiant įteisę atlikti darbus pagal UAB „A.“ 2013 metais parengtą projektą „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24. Taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 21 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. BIPA-30-200121-00007, nustatyta, kad N. G. vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - statinio, kurio unikalus kodas KVR yra (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto darbus kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR -16075) (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius projektuotojo UAB „A.“ 2013 metais parengto projekto „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24, sprendinius. Išardytos Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, kurios Projekto bendrosios dalies brėžiniuose: A/TP/24-01-PP-TD(A)-l, A/TP/24-01-PP-TD(A)-2, A/TP/24-01-PP- TD(A)-3, A/TP/24-0l-PP-TD(A)-4 buvo nurodytos restauruoti ir tai neatitinka projekto brėžinių A/TP/24-01-TP-A-1, A/TP/24-01-TP-A-2, A/TP/24-0l-TP-A-3, A/TP/24-0 l-TP-A-4. Statytoja statybos darbais pažeidė/sunaikino Pastato- KVR - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes (tūrį, kapitalines sienas, perdangas, stogą ir kt.), kurios Projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-0 l-TP-BD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti. Tokiu būdu buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, įgyvendinantys specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (1 t., b.l. 9-25), dėl ko 2020 m. sausio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktu konstatuota savavališka statyba (1 t., b.l. 26-31). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto bei fotonuotraukų matyti, kad pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogas, mansardinis ir antras aukštas yra išardyti. Palikta dalis pirmo aukšto plytų mūro sienų. Paliktų plytų mūro sienų aukštis: ašyje A-A.1 apie 1,20 m, ašyje 1-1.1 apie 0,9 m, ašyje C-D apie 0,75 m, ašyje 3-4 išmatuoti nėra galimybės (1 t., b.l. 53-58, 66-79).

Byloje nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininke yra administracinėn atsakomybėn traukiama N. G., yra ypatingosios kategorijos statinys, valstybės saugomo kultūros paveldo objektas (unikalus numeris Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 25 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-31-0140825-00163, suteikiantį teisę atlikti darbus pagal UAB „A.“ 2013 metais parengtą projektą „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuoja: Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą, atsižvelgiant į tai ar atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai ar tvarkomieji statybos darbai, reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ) ir jo nuostatas detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai – Paveldo tvarkybos reglamentai (PTR) ir (ar) Statybos įstatymas ir jo nuostatas detalizuojantys Statybos techniniai reglamentai (STR). Taigi, atliekant kultūros paveldo statinio remontą daugeliu atvejų reiktų vadovautis Statybos įstatymu, o atliekant kultūros paveldo tvarkybos darbus – NKPAĮ.

Pagal ankstesnę NKPAĮ redakciją, galiojusią teisės pažeidimo darymo metu (Žin., 2004, Nr. 153-5571), tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (2 str. 36 p.). Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 37 dalį tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta SĮ, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Statybos ar griovimo darbai kultūros paveldo vietovėje yra tvarkomieji statybos darbai.

Kaip minėta anksčiau, 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, kurios UAB „A.“ parengto projekto bendrosios dalies brėžiniuose A/TP/24-01-PP-TD(A)-l, A/TP/24-01-PP-TD(A)-2, A/TP/24-01-PP- TD(A)-3, A/TP/24-0l-PP-TD(A)-4 buvo nurodytos restauruoti, yra išardytos ir tai neatitinka projekto brėžinių A/TP/24-01-TP-A-1, A/TP/24-01-TP-A-2, A/TP/24-0l-TP-A-3, A/TP/24-0 l-TP-A-4. Tokiu būdu buvo pažeistos/sunaikintos pastato vertingosios savybės (tūris, kapitalinės sienos, perdangos, stogas ir kt.), kurios projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-0 l-TP-BD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. tvirtina, kad konstrukcijos pašalintos nebuvo, jos tik buvo išardytos siekiant jas ateityje atstatyti iš tų pačių statybinių medžiagų, šių jos teiginių nepatvirtina byloje surinkti duomenys.

Susipažinus su UAB „A.“ 2013 metais parengtu „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektu“ Nr. A/TP/24, matyti, kad tokie statytojos atlikti griovimo darbai numatyti nebuvo (2 t., 40-66). Pvz., projekto 6 p. numatyta, kad (duomenys neskelbtini), esantį pastatą numatyta restauruoti (atlikti kapitalinį remontą). Pastato tūris nekeičiamas. Atidengiamos užmūrytos angos. Pamatai stiprinami, cokolis restauruojamas. Mūras stiprinamas, restauruojamas. Stogo konstrukcijos, danga lieka esama. Restauruojamos medinės pastato konstrukcijos (2 t., b.l. 45). Taigi, siekiant išsaugoti statinio vertingąsias savybes, projekte detaliai aprašyta, kokius darbus numatyta atlikti ir detalizuota visų darbų eiga.

Teisme liudytoju apklaustas projektą parengęs UAB „A.“ architektas S. L. patvirtino, kad projekte šie darbai numatyti nebuvo, nes tai pažeistų pastato vertingąsias savybes. Projektas parengtas siekiant užtikrinti pastatų ir teritorijos vertingųjų savybių išsaugojimą. Projekte nebuvo numatyta, kad pastato konstrukcijos gali būti išardytos, o vėliau atstatytos panaudojus tas pačias išsaugotas medžiagas. Tokius darbus būtų galima atlikti tik pakeitus projektą.

Kelia teismui abejonių ir N. G. pateikta specialisto išvada, kurią parengė L. U. (1 t., b.l. 151-184), kurioje konstatuota, kad atlikti darbai neprieštarauja 2013m./2014 m. parengto UAB „A.“ projekto sprendiniams. Teismo nuomone, ši specialisto išvada yra sąlyginė, grindžiama išimtinai vienintele prielaida, jog statinys bus surinktas nepakeičiant esminių statinio charakteristikų, numatytų projektiniuose sprendiniuose. Ši sąlyginė specialisto išvada nelaikytina įrodymu, teismas ja nesivadovauja priimdamas galutinį sprendimą byloje.

Apibendrinus išdėstytą, tokio pobūdžio statytojos N. G. atlikti tvarkomieji statybos darbai, teismo vertinimu, negali būti laikomi paveldosaugos tvarkybos darbais.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Nors statytoja (užsakovė) N. G. turėjo statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statyba buvo atliekama pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Išardžiusi pastato stogo, mansardos, pirmojo aukšto laikančiąsias savybes, kurias numatyta tik restauruoti, statytoja pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Tik išdavus naują statybos leidžiantį dokumentą, statytoja N. G. galėjo atlikti AN protokole nurodytus statybos darbus.

Jei statyba vykdoma nesilaikant statinio projekto, tokia statyba laikytina savavališka, o atsakomybė kyla statytojui. Nors N. G. įgaliotas M. Š. turėjo rūpintis statybos darbų organizavimu, N. G. atsakomybės šis faktas nešalina.

Iš byloje esančio įgaliojimo (1 t. b.l. 85-88) matyti, kad statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizavo M. Š..

Remiantis Statybos įstatymo 13 straipsniu, statybos dalyviai yra: statytojas (užsakovas); tyrėjas; statinio projektuotojas; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas; rangovas; statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas; statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.

Statybos dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip statinio projektavimo organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.

Pažymėtina ir tai, kad pareigos, susijusios su statybos vykdymu, numatytos LR Statybos įstatyme, skirtos būtent statytojui, statytojas turi jas vykdyti ir užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma laikantis statinio projekto sprendinių.

Įstatymo 3 dalies 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju statybos valdymo sutartis su M. Š. pasirašyta nebuvo, pavedimo santykiai susiklostę nebuvo, taigi jis nelaikytinas statybos proceso dalyviu.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nenumatė atitinkamų rizikų. Nors statytoja N. G. ir įgaliojo M. Š. kontroliuoti visą statybos eigą, tačiau tai nepaneigia jos atsakomybės, būtent jos padaryti pažeidimai nulėmė neigiamus padarinius, sudarė sąlygas atlikti kultūros paveldo statinio savavališką kapitalinį remontą.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad N. G. 2019 m. liepos - rugpjūčio mėn., nepasamdė / nepaskyrė ypatingosios kategorijos statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros vadovo, neorganizavo „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24, projekto vykdymo priežiūros, nes buvo atliekami ypatingosios kategorijos kultūros paveldo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai.

ANK 356 straipsnyje numatyta atsakomybė už statybos darbų atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 265 straipsnio 5 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 314 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 350, 351, 352, 353, 354, 355, 356¹, 356², 357, 357¹, 361, 363, 365 straipsniuose, 385 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse, 460 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Remiantis LR Statybos įstatymo 14 straipsniu, apibrėžiančiu statytojo teises ir pareigas, statytojas, be kito ko, privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Įstatymo 36 straipsnis numato, kad statant, rekonstruojant ypatingąjį statinį ar statinį saugomoje teritorijoje ar atliekant jo kapitalinį remontą, statinio projekto vykdymo priežiūra yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams. Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Statinio statytojas (užsakovas), jeigu jis yra juridinis asmuo, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) skiria statinio statybos techniniu prižiūrėtoju savo darbuotoją arba samdo pagal darbo sutartį statinio statybos techniniu prižiūrėtoju ne savo darbuotoją; jeigu statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, statinio statybos techninį prižiūrėtoją jis samdo pagal darbo sutartį (16 straipsnio 1 dalis).

Liudytojas M. Š. tvirtina, kad N. G. įgaliotas pats vykdytų statinio techninę priežiūrą, nes tinkamo specialisto nerado, turėjo įgijęs tam tinkamą kvalifikaciją. Projekto vykdymo priežiūros nevykdė. Buvo sutarę parengti dar vieną projektą, tuomet priežiūrą vykdytų naujojo projekto vadovas. Liudytojas S. L. parodė, kad į UAB „A.“ dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo paskyrimo buvo kreiptasi tik po užfiksuoto nagrinėjamo įvykio.

Taigi, priešingai nei teigia N. G., kapitalinio remonto statybos darbų techninė priežiūra bei projekto vykdymo priežiūra vykdomos nebuvo.

Kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros sutartys į bylą pateiktos nebuvo, nėra duomenų apie šias pareigas ėjusius asmenis ir byloje esančiame statybos žurnale (1 t. b.l. 189-200, 2 t. b.l. 2-4).

N. G. padaryti nusižengimai įrodyti visiškai. N. G. skirtinos ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje ( šis straipsnis dalių neturi) numatytos administracinės nuobaudos.

N. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – ankščiau nebausta administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. G. skiriant ANK 353 straipsnio 11 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą ir ANK 356 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, N. G. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 353 straipsnio 11 dalies – ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 353 straipsnio 11 dalimi, 356 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

N. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 353 straipsnio 11 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

N. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 356 straipsnyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, N. G. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20111035174 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.