- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1178-258/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“
- Ieškovas
- P. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ dėl reikalavimo grąžinti skolą pripažinimo neteisėtu ir išieškojimo sustabdymo bei atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ priešieškinį dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. K. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas neturi 53 179,56 Lt reikalavimo teisės į ieškovą pagal 2008-08-21 paskolos sutartį, nes sutartis yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Ieškovas nurodė, kad 2008-08-21 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas pasiskolino iš atsakovo 110 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2009-10-31. Užtikrindamas paskolos sutarties vykdymą ieškovas 2008-10-28 sutartinės hipotekos lakštu įkeitė atsakovo naudai 52 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovui. 2008-10-28 šalys sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią dėl atsakovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties, šalys viena kitos atžvilgiu įgijo teisę į priešpriešinius, vienarūšius, galiojančius, apibrėžtus ir vykdytinus reikalavimus. Todėl ieškovas 2009-08-05 raštu pranešė atsakovui apie 50 000 Lt reikalavimo įskaitymą į atsakovo reikalavimą dėl 110 000 Lt skolos sumos, o likusią 60 000 Lt sumą pagal 2008-08-21 paskolos sutartį grąžino atsakovui. Ieškovas taip pat sumokėjo atsakovui 7060 Lt palūkanų. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto įskaitymo ir to fakto, kad priėmė iš ieškovo dalies prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą. Ieškovas taip pat prašė pripažinti, kad 2008-10-28 sutartinės hipotekos lakštu įregistruota hipoteka yra pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškiniu atmesdamas argumentą, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės, nes ji nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių suderintos valios. Nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties, šalių pareigos pagal preliminarią sutartį pasibaigė. Įskaitymas pagal preliminarią sutartį galėjo būti atliktas tik jei ginčą dėl preliminarios sutarties būtų išsprendęs teismas, be to ieškovas turėjo nustatyti atsakovui papildomą terminą preliminarios sutarties įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovo teigimu ir jo nurodyta teismų praktika pripažįsta, kad esminė įskaitymo sąlyga yra ta, jog abu reikalavimai privalo būti pripažinti arba abiejų šalių, arba teismo. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovo 2009-08-05 įvykdytas įskaitymas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, ieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino - pripažino, kad atsakovas UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ neturi 53 179,56 Lt reikalavimo teisės į ieškovą P. K. pagal 2008-08-21 paskolos sutartį jai pasibaigus tinkamu įvykdymu; pripažino 2008-10-28 sutartinės hipotekos lakštu įregistruotą hipoteką 52 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pasibaigusia. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ 11 764,79 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. K. ir 29 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Nurodė, kad šalių pasirašytas 2008-10-28 dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo ieškovas gerokai iki pagrindinės sutarties sudarymo termino perdavė atsakovui žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dokumentus, ieškovo 2009-08-26 raštas nustatant atsakovui papildomą terminą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, pozicija bylos nagrinėjimo metu parduoti žemės sklypą leidžia teigti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis neįrodė aplinkybės, jog 2009-07-31 Vilniaus rajono 1-me notarų biure šalys nutarė apsvarstyti kai kurių pagrindinės sutarties sąlygų pakeitimo klausimą, nes atsakovas niekaip nepaaiškino, konkrečiai kaip šalys sutarė pakeisti sutarties sąlygas. Vadovaujantis CK 6.165 str. 4d. bei 2008-10-28 preliminarios sutarties 4.3 punktu ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų 50 000 Lt baudą. Ieškovas 2009-08-05 pranešimu padarė tinkamą 50 000 Lt įskaitymą, atitinkantį CK 6.130, 6.131 str. reikalavimus, nes tuo metu galiojo atsakovo teisė reikalauti iš ieškovo 110 000 Lt skolos grąžinimo bei atsirado ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti 50 000 Lt baudą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškimą apie įskaitymą ieškovas padarė praėjus 3 dienoms po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl teismas atsakovo argumentą, jog ieškovui pagal preliminarios sutarties 4.3 p. sąlygą nenustačius papildomo 3 dienų termino atsakovui pagrindinei sutarčiai sudaryti, nėra pagrindo pripažinti atsakovo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, pripažino nepagrįstu. Tuo labiau, kad ieškovui nustačius papildomą terminą atsakovas 2009-09-08 rašte nurodė, jog preliminarioji sutartis pagal 6.2.3 p. laikoma pasibaigusia ir jokie papildomi terminai negali būti nustatinėjami. Atsakovas neneigė gavęs ieškovo pareiškimą apie įskaitymą, su juo nesutiko, tačiau priėmė iš ieškovo 67 060 Lt skolos pagal 2008-08-21 sutartį grąžinimą, teisme ieškovo padaryto įskaitymo iki šios bylos neginčijo, todėl jam teko pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta, ar įvykdytą netinkamai. Kadangi teismas atsakovo padarytą įskaitymas pripažino tinkamu, padarė išvadą, kad ieškovo prievolės atsakovui pagal 2008-08-21 paskolos sutartį (grąžinti likusią skolos dalį) pasibaigė, todėl yra pagrindas pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką ieškovo žemės sklypui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik atsakovo kaltę, tačiau ir konkrečias faktines aplinkybes – nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jų neįrodė. Konstatuodamas atsakovo kaltę nesudarius pagrindinės sutarties, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo ir atsakovo sudaryta 2008-08-21 preliminariąja sutartimi bei 2008-08-26 paskolos sutartimi, nors minėtos sutartys neturi jokio teisinio ryšio su byla. Aplinkybė, jog atsakovas nepaaiškino, kaip šalys sutarė pakeisti sutarties sąlygas, neturi jokios teisinės reikšmės konstatuojant atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Aplinkybės, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nepaneigia fakto, jog ji nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių valios. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas, prieš atlikdamas įskaitymą, vadovaudamasis preliminariosios sutarties 4.3 p., būtų raštiškai pareikalavęs atsakovo ištaisyti pažeidimą. Todėl, nesilaikęs preliminariosios sutarties 4.3 p. reikalavimui dėl netesybų pareikšti nustatytų pagrindų, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti nustatyto dydžio netesybas ir atlikti įskaitymą. Kadangi ieškovas nenustatė preliminarios sutarties 4.3 p. nustatyto termino, preliminarioje sutartyje reglamentuojamais teisiniais veiksmais nebuvo sukurtas materialinis teisinis pagrindas ieškovui reikalauti 50 000 Lt dydžio netesybų. Siekdamas įgyti teisę reikalauti preliminarioje sutartyje numatyto dydžio netesybų, ieškovas privalėjo, vadovaudamasis šios sutarties 4.3 p., nustatyti papildomą terminą atsakovui sudaryti pagrindinę sutartį net ir pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Teismo sprendimas, kuriuo teismas taiko preliminariosios sutarties 4.3 p. normą, nustatydamas netesybų dydį, tačiau pripažįsta šią normą neturinčia galios, atsisakydamas vadovautis joje nustatytais reikalavimo dėl netesybų atsiradimo pagrindais ir tvarka, yra prieštaraujantis, todėl naikintinas. Preliminarios sutarties 6.3 punktu šalys sutarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, jos pažeidimu, kurio šalims nepavyko išspręsti derybomis per 30 dienų po derybų pradžios, sprendžiamas teisme pagal atsakovo buveinės vietą. Vadinasi, šį ginčą, t.y. dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių, šalys turėjo spręsti derybomis ir tik per 30 dienų nuo derybos pradžios šio ginčo neišsprendus taikiai, spręsti ginčą teisme. Atsakovas niekada nepripažino ieškovo reikalavimo sumokėti 50 000 Lt, šis reikalavimas negalėjo būti laikomas galiojančiu, vykdytinu ir apibrėžtu, todėl ir pats įskaitymas turėjo būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovas niekuomet nepripažino ir nepriėmė visos ieškovo prievolės, kylančios iš 2008-08-21 paskolos sutarties, įvykdymo. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas iš ieškovo 67 060 Lt skolos pagal 2008-08-21 paskolos sutartį grąžinimą, priėmė visą prievolę, kylančią iš minėtos sutarties. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pareiškimą apie įskaitymą padarė 2009-08-05, o papildomą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti nustatė tik 2009-08-26, vadinasi, jei būtų nustatyta, kad papildomas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo nustatytas, jis nustatytas jau po to, kai buvo atliktas įskaitymas. Apelianto nuomone iš jo priteistos per didelės atstovavimo išlaidos, neatitinkančios rekomendacijose nustatytų dydžių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas 2008-10-28 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ direktoriui perdavė žemės sklypo planą, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-10-24 pažymą Nr.S-1938. Taigi žemės pirkimui visi dokumentai, kuriuos turėjo parengti ieškovas, jau 2008-10-28 buvo perduoti atsakovui, kurie ir dabar ten yra. Be to, ieškovas sumokėjo notarei už žemės sklypo pirkimui – pardavimui notarės parengtus dokumentus, tačiau atsakovas nesiruošė pirkti žemės sklypo, nei pagrindinės sutarties projekto, nei kitų dokumentų ieškovui neperdavė. Atsakovas sutiko pirkti žemės sklypą ne preliminarių sutarčių kainomis, bet beveik per pus mažesne kaina. Atsakovui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovui nebuvo pagrindo tikėtis, kad , kad net ir nustačius papildomą terminą, pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Vis dėl to jis 2009-08-26 raštu suteikė atsakovui papildomą terminą, galėtų tai padaryti ir dabar. Atsakovui nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovas turi teisę reikalauti baudos, o atsakovas – grąžinti paskolą ir sumokėti 8 proc. palūkanas. Taigi šalių reikalavimai priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, apibrėžti ir vykdytini, todėl įskaitymas šiuo atveju galimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses. Tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2008 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė preliminariąją 52,00 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Remiantis šios sutarties 1.4 p., pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta su pirkėjo nurodytu fiziniu ar juridiniu asmeniu 2009-07-31 (b.l. 154-155). Šios sutarties pasirašymo dieną tos pačios šalys sudarė ir paskolos sutartį, pagal kurią UAB Inovacinių šiltnamių ūkis“ paskolino ieškovui 110 000 Lt, o pastarasis šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2009-10-31 (b.l. 7-8). Pagal šios paskolos sutarties 3.2 p. ieškovas iki 2008-10-30 įsipareigojo paskolos davėjui įkeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. tą patį, kurį buvo numatyta parduoti ir pirkti pagal 2008-08-21 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2008-08-26 šalys sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovui 450 000 Lt (b.l. 156-157). Šią sumą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2009-07-31. Paskolos sutarties įvykdymui paskolos gavėjui numatyta to paties žemės sklypo įkeitimo pareiga kaip ir 2008-08-31 paskolos sutartyje (3.2 p.). 2008-10-28 ieškovas įkeitė paskolos sutartyse nurodytą 52 ha ploto žemės sklypą, esantį Kvakšių k., Širvintų r. sav. (b.l. 9). 2008-10-28 šalys pasirašė dar vieną preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią tą pačią dieną kaip ir pirminėje sutartyje, t.y. 2009-07-31 įsipareigojo pasirašyti pagrindinę to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 11), tačiau už didesnę, nei pirminėje sutartyje, 559 000 Lt kainą (pirminėje preliminarioje sutartyje kaina buvo 550 000 Lt). Preliminariose sutartyse šalys numatė 50 000 Lt baudą pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį (4.3 p.). 2009-08-05 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodęs, kad jis taiko įskaitymą ir įskaito savo reikalavimą atsakovui (50 000 Lt) su atsakovo reikalavimu (110 000 Lt su 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, b.l. 12).
Byloje kilęs ginčas, ar turėjo ieškovas teisę reikalauti iš atsakovo 50 000 Lt baudos ir ar teisėtai jis atliko įskaitymą.
Sprendžiant, atsirado atsakovui pareiga mokėti ieškovui 50 000 Lt baudą, ar ne, turi būti nustatytas nepagrįstas pirkėjo vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Nepagrįstą vengimą sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį preliminariosios sutarties 4.3 p. sieja su pirkėjo atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį sutartyje nurodytais terminais, t.y. 2009-07-31. Teisei reikalauti baudos šis sutarties punktas numato pareigą pardavėjui raštiškai pareikalauti pirkėjo per tris dienas ištaisyti šį sutarties pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kad abi žemės sklypo preliminariosios sutartys nenumato jokių skirtingų sąlygų, svarbių sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės, teismas jomis remiasi ir motyvuose mini kaip vieną preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Tarp šalių nėra ginčo, kad pagrindinė 52,00 ha ploto žemės sklypo, esančio Kvakšių k., Širvintų rajono sav. pirkimo – pardavimo sutartis, turėjusi būti sudaryta 2009-07-31, sudaryta nebuvo. Apeliantas teigia, jog vien šis faktas jo kaltės neįrodo. Priešingai, apeliantas pažymi, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta bendru šalių sutarimu. Remiantis CPK 178 str., kuriuo apeliaciniame skunde vadovaujasi ir pats apeliantas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia.
Nagrinėjamu atveju, teigdamas, jog 2009-07-31 pagrindinė žemės sklypo, esančio Kvakšių k., Širvintų rajono sav., pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta bendru šalių sutarimu, atsakovas nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kaip ir nepateikia jokių ieškovo paaiškinimus, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, paneigiančių įrodymų. Ieškovas atsakovo kaltę grindžia tuo, jog 2009-07-31 atvyko pas notarę sudaryti sutartį, sumokėjo notarei už dokumentų parengimą (b.l. 169), 2008-10-28 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė atsakovui pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus: žemės sklypo planą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-10-24 pažymą (b.l. 168). Be to, ieškovas kreipėsi 2009-08-06 raštu į atsakovą suteikdamas ilgesnį nei preliminarioje sutartyje numatytą 3 dienų terminą pagrindinės sutarties sudarymui (b.l. 13). Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovas tiek iki paskirtos datos pagrindinei sutarčiai sudaryti (2009-07-31), tiek ir vėliau pagrindinę sutartį sudaryti norėjo ir dėjo pastangas, kad tai įvyktų. Šiomis aplinkybėmis pirmiausiai įrodomas ne atsakovo atsisakymas sudaryti sutartį, o ieškovo ketinimai sutartį sudaryti tuo paneigiant atsakovo teiginį, kad sutartis nesudaryta abiejų šalių valia. Abiejų šalių valia būtų tuo atveju, jei pagrindinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties būtų nenorėję sudaryti abi šalys, tačiau ieškovo veiksmai tiek iki 2009-07-31, tiek ir vėliau (net ir šiuo metu) rodo, jog ieškovas niekuomet savo valios sudaryti pagrindinę sutartį nekeitė. Paneigus atsakovo teiginius dėl abiejų šalių valios nesudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir atsižvelgiant į įrodymus apie ieškovo pastangas ją sudaryti bei faktą, kad sutartis visgi nesudaryta, darytina išvada, kad, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas.
Nustačius atsakovo kaltę, svarbu įvertinti ir kitą sąlygą baudos taikymui, t.y. raštišką pareikalavimą ištaisyti pažeidimą, įtvirtintą preliminarios sutarties 4.3 p. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas taikė įskaitymą prieš tai raštu nepareikalavęs atsakovo ištaisyti pažeidimą, t.y. sudaryti pagrindinę sutartį. Toks pareikalavimas yra atliktas, tačiau jau po to, kai ieškovas pranešė atsakovui apie įskaitymą bei pripažino preliminariąją sutartį pasibaigusia. Vadinasi, svarbu įvertinti, ar raštiškas nepareikalavimas sudaryti pagrindinę sutartį laikytinas preliminarios sutarties pažeidimu, užkertančiu kelią reikalauti baudos.
Byloje nustatyta, kad 2009-07-31 pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, to nenurodė ir atsakovas, kad po 2009-07-31 tarp šalių vyko derybos ar egzistuoja kiti faktai, galintys patvirtinti, kad atsakovas ketino sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Po 2009-07-31 buvo praėję 5 dienos, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad įskaito 50 000 Lt baudos reikalavimą atsakovui. Taigi ieškovas į atsakovą dėl baudos kreipėsi praėjus daugiau laiko, nei numato preliminarioji sutartis pažeidimo ištaisymui, t.y. pagrindinės sutarties sudarymui. Kadangi jokių įrodymų, kad atsakovas ketino sudaryti pagrindinę sutartį iš karto po 2009-07-31 ar vėliau, byloje nėra, ieškovas dėl baudos į atsakovą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 dienoms (termino pareikalavimui), formalus sutarties nuostatos dėl pareikalavimo per 3 dienas ištaisyti pažeidimą taikymas neatitiktų teisingumo principo, kai atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo ir tebėra akivaizdus ir be papildomo termino tokiai sutarčiai sudaryti nustatymo.
Nustačius, kad ieškovas turėjo pagrindą reikalauti iš atsakovo 50 000 Lt baudos, spręstina, ar pagristai pirmosios instancijos teismas ieškovo atliktą įskaitymą pripažino teisėtu.
CK 6.130 str. 1 d. numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl įskaitymo taikymo, yra nurodęs, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5)abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2010). Ginčydamas ieškovo atliktą įskaitymą, atsakovas ginčija reikalavimo galiojimą, vykdytinumą ir apibrėžtumą kaip privalomas įskaitymo sąlygas, teigdamas, jog atsakovas niekada nesutiko dėl savo katės nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, jam nebuvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai sudaryti, vadinasi, reikalavimas dėl baudos negali būti laikomas galiojančiu, vykdytinu ir apibrėžtu. Apeliacinės instancijos teismas jau išnagrinėjo ir pasisakė tiek dėl atsakovo kaltės, tiek dėl papildomo termino sutarčiai sudaryti, pripažinęs tiek atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tiek pripažinęs nepagrįstu reikalavimą formaliai taikyti raštišką pareikalavimą sudaryti sutartį, todėl pripažintina, kad preliminarioje sutartyje nustatytas reikalavimas pirkėjui sumokėti 50 000 Lt baudą yra galiojantis, vykdytinas, apibrėžtas ir atitinkantis visas kitas sąlygas įskaitymui taikyti, todėl aplinkybė, kad jo nepripažįsta atsakovas įskaitymo taikymui reikšmės neturi. Pareigos ieškovui sumokėti paskolos sutartimi perduotus pinigus ir sumokėti palūkanas atsakovas neginčijo. Vadinasi, priešpriešiniai, vienarūšiai (piniginiai) šalių reikalavimai egzistavo. Taigi visos sąlygos taikyti įskaitymą buvo, vadinasi, įskaitymu ieškovas pasinaudojo teisėtai.
Apeliantas nurodė, kad netesybos jo atžvilgiu pritaikytos neteisėtai, nes nesilaikyta preliminarios sutarties 6.3 p. reikalavimo ginčą spręsti derybų keliu ir tik per 30 dienų nuo derybų pradžios ginčo neišsprendus taikiai, jį spręsti teisme, t.y. nei preliminarios sutarties nuostatos, nei galiojantys teisės aktai nesuteikė teisės ieškovui vienašališkai konstatuoti, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės ir taikyti jo atžvilgiu sutartines netesybas. Taigi apeliantas tvirtina, jog ieškovas pažeidė preliminarios sutarties 6.3 p.
Preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 p. numato, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu ar galiojimu, kurio šalims nepavyko išspręsti derybomis per 30 dienų nuo derybų pradžios, sprendžiamas pagal pirkėjo buveinės vietą pagal Lietuvos teisę. Vadinasi, preliminarioji sutartis numato išankstinę šalių ginčų sprendimo tvarką. Tačiau ši norma skirta šalių ginčams spręsti, o ne baudai taikyti. Būtent baudos taikymui skirtas atskiras 4.3 p., numatantis pagrindus, tvarką ir terminus jos taikymui. Vadinasi, jei yra šiame sutarties punkte numatyti pagrindai baudos taikymui, ji taikoma be jokių derybų. Ir tik tuo atveju, jei ją pritaikius kyla ginčas, šalys įsipareigojo iki kreipiantis į teismą ginčą spręsti derėdamosi. Iš bylos duomenų (šalių tarpusavio susirašinėjimo) matyti, kad tokios derybos ieškovui pranešus, jog jis taiko atsakovui baudą, vyko, o neišsprendus ginčo taikiai, ieškovas gerokai vėliau nei po 30 dienų kreipėsi su ieškiniu į teismą, vadinasi, preliminarios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 6.3 punkto nepažeidė.
Apeliantas netinka su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigdamas, jog jos priteistos neatsižvelgiant į teisingumo ministro nustatytus rekomenduojamus dydžius.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas šioje byloje naudojosi teisinėmis paslaugomis (b.l. 12) ir prašė priteisti atstovavimo išlaidas pagal 2011-05-09 pažymą (b.l. 230), pagal kurią advokatas parengė ir ieškovas jam sumokėjo už ieškinio, atskirojo skundo, atsiliepimo į priešieškinį ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. Ieškovas prašė priteisti 10 168,79 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą tenkino.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad priteistos atstovavimo išlaidos yra per didelės, nes neatitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal šias rekomendacijas maksimali priteistina suma už ieškinį – 2 400 Lt (8.2. p), už atsiliepimą į priešieškinį – 2 400 Lt (8.2. p.), už atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį po 400 Lt. Nors tai rekomenduojami maksimalūs dydžiai, bet atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinys procesinių dokumentų rengimas reikalavo tiek dokumentų, teisės aktų, tiek teismų praktikos analizės, ginčo vertinti kaip nesudėtingo ir mažinti rekomenduojamus maksimalius dydžius už teisines paslaugas nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina. Iš atsakovo ieškovui priteistina 5 600 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Netekinus apeliacinio skundo, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintas rekomendacijas, vietoj prašomų 1 074,06 Lt už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisia 1 200 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų, priteisiant iš atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“, į.k. 301696802, ieškovui P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 600 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“, į.k. 301696802, ieškovui P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.