Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu (priimtu 2019 m. sausio 23 d. teismo nutartimi po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo) pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 6557,02 Eur skolos, 236,05 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakove sudarytų gyvulių pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įsipareigojo atsakovei tiekti gyvulius atitinkančius standartus, veterinarinius ir kt. reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo nupirkti gyvulius ir už juos sumokėti. Nurodė, kad sutarčių pagrindu atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros už 6557,02 Eur. Atsakovė pretenzijų ar prieštaravimų dėl parduotų prekių nereiškė, tačiau atsakovė už pateiktas prekes neatsiskaitė.

Ieškovo ūkininko A. K. atstovas advokatas Alvydas Krištupas posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas – ūkininkas, kuris atsakovei parduodavo gyvulius. Sąskaitose yra abiejų šalių parašai, atsakovės ginčijamą sąskaitą pasirašė atsakovės atstovė. Nuo to laiko kai buvo išrašyta ginčijama sąskaita atsakovė jokių pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad dėl kitų reikalavimų atsakovė pretenzijų nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Pagal 2018 m. gruodžio 12 d. kreditoriaus ūkininko A. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“, 2018 m. gruodžio 13 d. iškelta civilinė byla ir išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta iš skolininkės išieškoti 6557,02 Eur skolos, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 137 Eur bylinėjimosi išlaidų (37 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už advokato pagalbą). 2019 m. sausio 8 d. teisme priimti skolininkės prieštaravimai dėl kreditoriaus reikalavimo. 2019 m. sausio 23 d. nutartimi priimtas ieškovo ūkininko A. K. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2019 m. sausio 23 d. teismo įsakymas panaikintas.

Ūkininko pažymėjimas patvirtina, kad ieškovas nuo 2004 m. gegužės 10 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį.

2016 m. kovo 8 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/03/08, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. kovo 8 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600022 809,60 Eur sumai. 2016 m. kovo 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/03/22, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. kovo 22 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600024 810,75 Eur sumai. 2016 m. balandžio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/04/05, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. balandžio 5 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600025 764,75 Eur sumai. 2016 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/04/19, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. balandžio 19 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600027 756,70 Eur sumai. 2016 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/04/26, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. balandžio 26 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600029 745,20 Eur sumai. 2016 m. gegužės 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/05/04, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. gegužės 4 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600036 684,25 Eur sumai. 2016 m. gegužės 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/05/10, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. gegužės 10 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600037 626,75 Eur sumai. 2016 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/07/26, kuriuo pagrindu ieškovas atsakovei įsipareigojo parduoti 5 gyvulius, ir kurios pagrindu 2016 m. liepos 26 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600043 695 Eur sumai. 2016m. rugpjūčio 2 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija PMI Nr. 1600044 664,02 Eur sumai, prekės 5 vienetai kiaulių. Viso išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 6557,02 Eur. Nurodytas sutartis, sąskaitas pasirašė ieškovas ir atsakovės atstovė.

Iš 2019 m. sausio 21 d. delspinigių paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad atsakovė ieškovui skolinga 6557,02 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, paskaičiuoti delspinigiai (0,02 procentų dydžio) sudaro 236,05 Eur.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Ieškovas šiuo atveju teigia, kad sudarytų sutarčių dėl gyvulių pirkimo – pardavimo ir išrašytų sąskaitų – faktūrų pagrindu atsakovė yra skolinga 6557,02 Eur. Atsakovė su tokia pozicija sutinka iš dalies, tačiau teigia, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą jokių prekių nepirko, kadangi ieškovas nepateikė gyvulių pirkimo – pardavimo sutarties.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Teismo vertinimu atsakovės pozicija (dėl vienos galimai ne jai išrašytos sąskaitos) yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais ir laikytina gynybine pozicija. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai vyko bemaž pusę metų, ant visų išrašytų sąskaitų, sutarčių, kaip ir ant atsakovės ginčijamos sąskaitos, yra atsakovės atstovės parašai, todėl atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kuriais ieškovas, veikdamas kaip ūkininkas, pardavė gyvulius atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už parduotas prekes – gyvulius sumokėti.

CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, nes nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už prekes. Atsakovės įsiskolinimas sudaro 6557,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nevykdė prievolės ieškovui, teismas daro išvadą, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 6557,05 Eur skolos už pateiktas prekes.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti 236,05 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.71–6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas vadovaudamasi tarp šalių sudarytomis sutartimis, prašo iš atsakovės priteisti 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, viso 180 dienų – 236,05 Eur. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos nelaikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnio prasme – tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 236,05 Eur delspinigių.

Dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 6793,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 153 Eur žyminis mokestis, 460 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjamoje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“, juridinio asmens kodas 163720941, Klaipėdos g. 16, Kretingalė, Klaipėdos r., 6557,02 Eur skolos, 236,05 Eur palūkanų, viso 6793,07 Eur įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6793,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 613 Eur bylinėjimosi išlaidas (153 Eur žyminis mokestis, 460 Eur teisinės pagalbos išlaidos) ieškovo ūkininko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.