Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės IF P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančios veiklą per IF P&C Insurance AS filialą, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., civilinėje byloje pagal ieškovės IF P&C Insurance AS , Lietuvoje vykdančios veiklą per IF P&C Insurance AS filialą, patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „Kauno vandenys“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. Č., UAB „Nordea Finance Lithuania“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas V. P. ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad sutinka su eksperto J.A. nustatyta automobilio verte, tačiau mano, kad už įvykį iš dalies atsakinga ir automobilio vairuotoja, nepasirinkusi saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2013 m. kovo 4 d. ieškovė IF P&C Insurance AS ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį (Transporto priemonių draudimo liudijimas TPA Nr. 00048195/109*2.). Numatyta draudimo suma 161980 Lt.

2014 m. sausio 21 d. įvyko eismo įvykis Kaune: vairuotoja K. Č., važiuodama (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant duobėtos ir ledu padengtos kelio dangos, dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į namo (duomenys neskelbtini), tvorą, sugadino tvorą ir automobilį, bei pačiai vairuotojai buvo sutrikdyta sveikata.

Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba 2015-07-09 pranešimu nurodė, kad 2014-01-21 apie 10:04 val. Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate užregistruotas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini). automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą, eismo įvykio dalyviai užpildė deklaraciją, į įvykio vietą buvo atvykę kelių patruliai.

Iš portalo www.15min.lt užfiksuoto vaizdo įrašo bei į bylą pateiktų nuotraukų, liudytojos R. K. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dėl vandentiekio tinklų avarijos gatvės važiuojamojoje dalyje susiformavo apledėję nelygumai ir duobė, kurioje įstrigo ne vienas automobilis.

Ieškovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo 15926,65 Eur draudimo išmokų.

Šioje byloje ieškovė prašo patirtą žalą priteisti iš atsakovo, nes ją atlyginusi, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo dėl žalos padarymo asmenų.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. 1998 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą, tuo tikslu atsakovė naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti (ši aplinkybė nustatyta Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1093-428/2014). Pagal šią sutartį viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tame tarpe vandentiekio trasų, esančių Kauno savivaldybės teritorijoje, valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“, kurie atsakingi už šio objekto tinkamą priežiūrą., todėl kelio važiuojamojoje dalyje dėl netinkamos vandentiekio tinklų priežiūros atsiradus duobei, kuri jokiais įspėjamaisiais ženklais nebuvo pažymėta, ir dėl to įvykus eismo įvykiui, pagal CK 6.266 str. 1 d. atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, nes atsakovė neužtikrino tokios jos valdomų inžinerinių tinklų būklės, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žala, šiuo atveju atsakovei kyla atsakomybė be kaltės (CK. 6.266 str. 1 d.).

2016 m. kovo 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-2213(15) (II t. 182-187 b.l..) teismo ekspertė L. L. konstatavo, kad sprendžiant iš nuotraukose užfiksuoto vaizdo ir vaizdo įrašo iš www.15min.lt, tikėtina, kad aplink vandentiekio avarijos vietoje atsiradusią duobę asfalto danga buvo apledėjusi, o iki šios vietos važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve- šlapias asfaltas, duobė užima daugiau nei pusę važiuojamosios dalies pločio ir tam, kad ją apvažiuoti (neįvažiuojant vienos pusės ratais į duobę), būtina įvažiuoti į dešinįjį, žiūrint ginčo automobilio važiavimo kryptimi, kelkraštį. Įvykio vietoje yra kelio posūkis į kairę. Dėl tokio kelio vingio buvo ribotas minėtos kliūties matomumas šia kryptimi važiuojantiems transporto priemonių vairuotojams, tačiau ekspertiniais tyrimais nustatyti, kada automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį, negalima. Tam turėjo įtakos ir atstumas, kuriuo priekyje automobilio (duomenys neskelbtini) važiavo kita transporto priemonė, automobilių greitis, judėjimo trajektorija ir kt. Automobilio (duomenys neskelbtini) važiuojančio 50 km/h greičiu, sustojimo kelias stabdant ant šlapios asfalto dangos yra apie 28,2 m., o ant apledėjusios- apie 46,5 m. Ant apledėjusios kelio dangos stabdomas automobilis nuo 20 km/h (orientacinis greitis, kuriuo (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą) iki pilno stabdymo slysta 5,3 m. Tikėtina, kad reaguojant stabdymu toje pačioje vietoje ir slystant šlapia kelio danga (t.y. tokiomis sąlygomis, kuriomis vairuotoja važiavo iki įvykio vietos), automobilis (duomenys neskelbtini) būtų sustabdytas iki duobės ir tuo labiau iki atsitrenkimo į sieną vietos. Šiomis eismo sąlygomis, kai automobilis (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi skersai važiuojamosios kelio dalies buvo duobė, kuri užėmė visą priešpriešinio eismo juostą ir dalį dešinės eismo juostos nuo kelio vidurio, vairuotojos veiksmai- stabdė ir traukėsi kiek dešiniau- techniniu požiūriu buvo priimtini. Atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad kelyje, kurio matomumas buvo ribotas dėl kelio vingio, buvo nepaženklintas, ledu padengtas ruožas ir jame buvo gili duobė, kuri užėmė daugiau nei pusę važiuojamosios dalies pločio ir taip buvo sudaryta automobilių vairuotojams netikėta kliūtis. Ekspertės vertinimu, bylos medžiagoje nepakanka duomenų spręsti ar K. Č. veiksmai šiuo atveju turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu techniniu požiūriu ir ar ji turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

Ekspertizės akte taip pat yra nurodoma, kad jeigu kelio ir kelio elementų matomumas yra 15 m, tai maksimalus techniniu požiūriu priimtinas greitis važiuojant šlapia asfaltuota danga yra 35 km/h. Savo paaiškinimuose atsakovei K. Č. nurodė, kad ji važiavo iki 50 km/h, parengiamajame teismo posėdyje teigė, kad buvo nutolusi nuo priekyje važiuojančio automobilio 15 metrų, dėl ko atsakovės atstovas pateikė klausimą ekspertui, kokiu maksimaliu greičiu galėjo važiuoti vairuotoja tomis kelio sąlygomis, matydama kelio elementus 15 metrų atstumu. Tačiau teismas pažymi, kad šis nurodomas 15 metrų atstumas negali būti vertinamas kaip absoliučiai tikslus ir objektyvus, tai tik subjektyvus trečiojo asmens nurodymas ir suvokimas, jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstas ir todėl turi būti vertinamas atsargiai. Ekspertizės akte nurodyta, kas yra kelio elementai, duobė kelyje prie jų nėra priskiriama. Vertinant atsakovės atsikirtimus, pagrįstus šia ekspertizės akto išvados dalimi ir tuo, kad atsakovės atstovo teigimu K. Č. nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pastebėtina, kad ekspertė padarė išvadą iš trečiojo asmens nurodytų duomenų- važiavimo greičio ir atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio bei pabrėžė, kad duobė nėra priskiriama kelio elementams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad eismo įvykio dieną meteorologinės sąlygos ir bendra kelių būklė reikalavo iš vairuotojų važiavimo greitį pasirinkti mažesnį, negu toje vietoje buvo nustatyta kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais. Ekspertė nustatė, kad kelyje, kurio matomumas buvo ribotas dėl kelio vingio, buvo nepaženklintas, ledu padengtas ruožas ir jame buvo gili duobė, kuri užėmė daugiau nei pusę važiuojamosios dalies pločio ir taip buvo sudaryta automobilių vairuotojams netikėta kliūtis. Ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtina, kad reaguojant stabdymu toje pačioje vietoje ir slystant šlapia kelio danga (t.y. tokiomis sąlygomis, kuriomis vairuotoja važiavo iki įvykio vietos), automobilis (duomenys neskelbtini) būtų sustabdytas iki duobės ir tuo labiau iki atsitrenkimo į sieną vietos. Šiomis eismo sąlygomis, kai automobilis (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi skersai važiuojamosios kelio dalies buvo duobė, kuri užėmė visą priešpriešinio eismo juostą ir dalį dešinės eismo juostos nuo kelio vidurio, vairuotojos veiksmai- stabdė ir traukėsi kiek dešiniau- techniniu požiūriu buvo priimtini. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių automobilį vairavusios K. Č. didelį neatidumą, neteisėtus veiksmus ar veiksmus, kurie įtakojo žalos atsiradimą, prisidėjo prie jo kilimo bei žalos padidėjimo, šiuos argumentus grindžia tik prielaidomis, o byloje esantys rašytiniai įrodymai tai paneigia, kadangi atvykę į minėtą eismo įvykį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai K. Č. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgė, netgi nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, o nurodė pildyti eismo įvykio deklaraciją, pati K. Č. nurodė važiavusi 50 km/h greičiu, duobę pamatė staiga ir iš karto reagavo stabdydama ir bandydama apvažiuoti duobę kelkraščiu iš dešinės pusės. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko miesto gatvėje, todėl, nesant kelio nuorodų dėl kelio remonto ar kitokių apribojimų, negalima reikalauti iš vairuotojo koncentruoti dėmesį išskirtinai tik gatvės dangos būklei, juolab, kad eisme dalyvauja ir kitos transporto priemonės bei pėstieji (CPK 185 str.). Tai, kad K. Č. bandė apvažiuoti duobę iš dešinės pusės kelkraščiu, o kiti vairuotojai važiavo tiesiai ir į kelkraštį nesuko taip pat neįrodo, kad K. Č. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo neatidi. Šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl eismo įvykis kilo ir žala buvo padaryta iš dalies ir dėl K. Č. veiksmų.

Žalos dydį ieškinyje ieškovė grindė UAB „Krasta auto“ serviso pasiūlymu dėl automobilio remonto (ieškinio priedas Nr. 14), VšĮ „Emprekis“ informacija. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad automobilio remonto kaina viršija 70 procentų automobilio vertės nusprendė, kad automobilio remontas netikslingas, patirtą žalą apskaičiavo kaip automobilio rinkos vertės ir jo likutinės vertės skirtumą. 2014-02-14 ieškovė parengė išvadą apie likutinę transporto priemonės vertę, iš kurios matyti, kad vardinė transporto priemonės vertė yra 71930 Lt, likutinė vertė 16639 Lt, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 55291 Lt, kuri, išskaičiavus 300 Lt franšizę, kaip žala ir buvo išmokėta draudėjui – automobilio savininkui UAB „Nordea Finance Lithuania“ (I t. 11 b.l.). Šios išvados parengimo aplinkybes teismo posėdyje paaiškino liudytojas A. D.. Be to, ieškovė sumokėjo 500 Lt išlaidų už automobilio defekaciją bei 300 Lt K. Č. draudimo išmoką. Tarp šalių kilus ginčui dėl transporto priemonės vertės, buvo atlikta nekilnojamojo turto vertės teismo ekspertizė. Teismo ekspertas J. A. 2016 m. kovo 12 d. išvadoje nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2014 m. sausio 20 d. buvo 16930 Eur, automobiliui 2014-01-21 autoįvykio metu padaryta 12493 Eur žala, likutinė vertė po 2014-01-21 eismo įvykio buvo 4437 Eur (II t. 109 b.l.). Su šia eksperto išvada nustatyta turto verte šalių atstovai teismo posėdyje sutiko, ginčo dėl turto vertės byloje neliko ir ryšium su tuo ieškovė patikslino (sumažino) savo ieškinio reikalavimą, galutinai prašydama priteisti 8438,32 Eur žalai atlyginti bei nuo šios sumos paskaičiuotas palūkanas, t.y. 481,33 Eur (8438,32*347/365*6). Nesant ginčo dėl turto vertės, plačiau dėl šalių įrodymų, susijusių su turto verte, nepasisakytina.

Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina kad ieškovė civilinėje byloje įrodė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ pareikštų reikalavimų ir reikalavimų dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodo ir prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas, kurios, ieškovei sumažinus savo reikalavimą, sudaro 481,33 Eur (8438,32*347/365*6) ir priteistinos iš atsakovės (CK 6.261 straipsnis, CK 6.288 straipsnio 1 dalis, CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už patikslintą reikalavimą, kurio suma sudaro 8919,65 Eur, mokėtinas žyminis mokestis elektroninėje byloje yra 200 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės, o daugiau sumokėta žyminio mokesčio dalis, 84 Eur, grąžintina ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistina jos sumokėta 300,88 Eur už ekspertizę (CPK 88 str. 1 d. 1 p.) bei 724 Eur advokatės Jurgitos Mikalauskienės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsižvelgiant į atstovės parengtus procesinius dokumentus, jos dalyvavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir protingo dydžio (CPK 98 str.).

Atsakovė šioje byloje patyrė 800 Eur ekspertizės išlaidų kilnojamojo turto vertei nustatyti. Šios išlaidos, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principų, atlygintinos atsakovei iš ieškovės, nes būtent šis atsakovo prašymu gautas įrodymas- ekspertizės aktas- šalių ir teismo buvo pripažintas tinkamu transporto priemonės vertei nustatyti, ir tik gavus šį įrodymą, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, tuo pripažindama, kad pradinė ieškinio kaina buvo iš dalies nepagrįsta (CPK 93 str. 4 d.).

Šalių vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos (200+300,88+724-800), ieškovei iš atsakovės priteistina 424,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant bylą susidarė 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios lėšos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, IF P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančiai per If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, buveinė Žalgirio g. 88, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filialas, b. k. 74000, 8438,32 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 32 ct) žalai atlyginti, 481,33 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 33 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424,88 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, 8 Eur (aštuonis eurus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Grąžinti IF P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančiai per If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, jos 2015-03-26 mokėjimo nurodymu Nr. 0000105184 Danske bank A/S Lietuvos filiale sumokėtą 84 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.