- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- I-1093-428/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01003-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- AB “Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB "Kauno vandenys", Lietuvos kriminalinės policijos biurui
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ atstovui T. D. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D. , trečiojo suinteresuoto asmens atstovui UAB "Kauno vandenys" V. P. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB "Kauno vandenys" ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1053,11 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos už laikotarpį nuo administracinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-01-18 apdrausta transporto priemonė "VW Golf", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esantį šulinį, kuris buvo nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Šias aplinkybes patvirtina 2012-01-19 prašymas išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonių draudimo liudijimas. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Policijos pareigūnai nustatė, kad kelyje esantis šulinys buvo nepažymėta kelio ženklias. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai, remontuojamos dalys - priekinis bamperis, ratų suvedimas, važiuoklės patikra, bamperio spoileris. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021, (toliau - Taisyklės) II dalies „Draudimo sąlygos" 9.1. p. nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.6.2. ir 9.6.2.1. punktus, jeigu pateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, atkūrimo išlaidos (dalių ir (ar) detalių keitimo, remonto, dažymo ir papildomų darbų) apskaičiuojamos pagal draudiko nurodytos dalių ir (ar) detalių keitimo, remonto, dažymo ir papildomus darbus atliekančios įmonės darbų įkainius. Draudėjas pateikė pareiškėjui eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusią žalą pagrindžiančias 2012 - 01 - 25 remonto sąmatą Nr. 1237448, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ASER0013510. Pareiškėjas apskaičiavo, kad dėl 2012 - 01 - 19 eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 1053,11 Lt, bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Išmokant draudimo išmoką eismo įvykio kaltininkas buvo žinomas, todėl besąlyginė išskaita nebuvo atskaičiuota iš draudimo išmokos (taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.11.3. p., 9.11.3.2. p.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p., Taikos pr., Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiame Taikos pr., Kaune, privalo savininkas, t.y. atsakovė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakciją galiojusią eismo įvykio metu) 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal LR kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą šulinys yra statinys. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip kelio, esančio Taikos pr., Kaune, savininkas, privalėjo užtikrinti kelio, jo inžinerinio statinio – šulinio priežiūrą. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis statinys Taikos pr., Kaune, būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovės neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėjas 2012-08-17 pretenzija ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė jų neatlygino. Pareiškėjo naudai turėtų būti priteista iš atsakovės 1053,11 Lt turtinės žalos atlyginimas ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų akivaizdu, jog dėl automobilio įvažiavimo į netinkamai uždengtą šulinį atsiradusią žalą privalo atlyginti nuotekų šulinį naudojanti ir eksportuojanti UAB „Kauno vandenys“. Kauno miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas. Be to, turi būti įrodyta, kad ne tik automobilis apgadintas, bet ir tai, kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į nuotekų šulinį. Tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstu žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos LR susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir LR finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, reikalavimų. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, taip pat raštu turi būti pateikiami transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai). Byloje turėtų būti pateikta pagal pirmiau minėtus teisės aktus transporto priemonės vertinimo ataskaita. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pasirinko saugų greitį, kad galėtų išvengti netikėtos kliūties kelyje. Civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar taikoma dalinė atsakomybė dėl trečiojo asmens veiksmų, šiuo atveju, vairuotojos kaltės. (CK 6.253 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); žalos padarymo faktą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Ginčo atvejų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas prašė skundo netenkinti ir nurodė, jog remonto sąmatoje nurodyti drabai yra žymiai didesni ir neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio. Reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas patikimais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas kilo dėl vietinės reikšmės kelio statinio savininko ar valdytojo pareigos atlyginti žalą subrogacijos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 32 punktuose apibrėžtų savarankiškų savivaldybės funkcijų, susijusių su statinių naudojimo priežiūra ir pareiga užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.
Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas su draudėju Lietuvos kriminalinės policijos biuru 2011-04-30 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. Sutarties sudarymo faktą patvirtino Transporto priemonių draudimo liudijimas (serija LD Nr. 96259679). Draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis "VW Golf", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytos transporto priemonės vairuotojas L. J. 2012-01-18 apie 22:00 val., važiuodamas Kauno mieste, Taikos prospektu, prie pastato Nr. 127A, užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio nuotekų šulinio, kurio netikėtai atsidaręs dangtis apgadino vairuojamos transporto priemonės priekinį dešinės pusės ratą ir priekinį bamperį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-01-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, taip pat statinių naudojimo priežiūra, privalo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 21 p., 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita). Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10., 10.5 ir 30. punktus, nuotekų šulinys yra statinys, priklausantis inžinierinių statinių grupei, nuotekų šalinimo tinklų pogrupiui. Kelių priežiūros tvarkoje, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 16 punkte numatyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Šios tvarkos 22 punkte numatyta, kad statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka privalo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų, įrenginių, statinių būklės priežiūrą. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą statinių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Nagrinėjamo ginčo atveju, būtina nustatyti, ar yra ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2968/2012; 2012-11-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012; 2007-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464/20007). Taigi, svarbu surinktų įrodymų pakankamumas, įgalinantis pagrįsti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, būtent, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvo padaryta žala automobiliui.
Byloje nustatyta, jog automobilio sugadinimai atsirado dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio netinkamos priežiūros, nepritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, kuris atsidarė automobiliui važiuojant per nuotekų šulinį. Pažymėtina, jog vandentiekio tiekimo ir kanalizacijos paslaugų 1998 m. gruodžio 14 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės, bei šios sutarties 4.2 ir 4.4. punktai patvirtino, jog UAB „Kauno vandenys“ teikia visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas vartotojams ir šiam tikslui naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti (prijungta administracinė byla Nr. I-621-422/2012, I t. b.l. 85-106). Pagal minėtą sutartį, nuotekų šulinio valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“, kuri atsakinga už šio objekto tinkamą priežiūrą.
Žalą, padarytą dėl statinio trūkumų, atlygina šio objekto savininkas ar valdytojas (CK 6.266 str.). Tai reiškia, kad skolininkas gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir valdytojas, turintis objektą savo žinioje bei turintis teisę daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, t.y. eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Tokį poveikį valdytojas gali daryti prievolinės teisės pagrindu. Nagrinėjamo ginčo atveju, minėtos sutarties pagrindu nuotekų įrenginio – šulinio, su kuriuo siejama padaryta žala, faktinis valdytojas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“. Valdymo faktą patvirtina pirmiau minėta sutartis pagal kurią UAB „Kauno vandenys“ pavesta nuotekų įrenginio eksploatacija, priežiūra ir remontas. Nuotekų šulinio valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“ ir pagal Vandentiekio tiekimo ir kanalizacijos paslaugų 1998 m. gruodžio 14 d. sutartį atsako už žalą, padaryta dėl nuotekų šulinio netinkamos priežiūros (CK 6.266 str.).
Pareiškėjui šioje byloje buvo siūlyta pakeisti netinkama atsakovę Kauno miesto savivaldybę tinkamu atsakovu UAB „Kauno vandenys“ (LR ABTĮ 54 str.). Pareiškėjas 2013-12-17 pateikė rašytinius paaiškinimus, nesutikdamas keisti atsakovės Kauno miesto savivaldybės kitu atsakovu UAB „Kauno vandenys“. Įvertinus tai, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą ir metines palūkanas pareikštas netinkamam atsakovui, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.