Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-12-27 sprendimo laikytas nepaduotu, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atnaujinti terminą pastarajam sprendimui apskųsti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-2-00019-11 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje padarymo. Vilniaus TM 2017-12-27 sprendime Nr. 18KP-07-739 konstatavo, kad pareiškėja, būdama muitinės pareigūne, atliko kontrabandos nusikaltimo vykdytojos vaidmenį ir taip sudarė galimybę padaryti kontrabandos nusikaltimą. Šiuo Sprendimu Vilniaus TM solidariais skolininkais pripažino pareiškėją bei kitus asmenis ir įpareigojo sumokėti 27 525,49 Eur muito, 394 462,47 Eur akcizo bei 98 652,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Taip pat pareiškėjai bei kitiems solidariems skolininkams apskaičiuota 83 507,59 Eur akcizo delspinigių ir 20 884,79 Eur delspinigių už nesumokėtą PVM (b. l. 16–20).

Pareiškėja 2018-07-19 kreipėsi į Muitinės departamentą su skundu dėl minėto Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimo Nr. 18KP-07-739 (b. l. 7). Skunde nurodė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėja yra kaltinamoji. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją atsakinga už neteisėtą cigarečių gabenimą. Nurodė, kad Vilniaus TM sprendimas nebuvo įteiktas specialiai tam, kad nebūtų galima laiku paduoti skundą. Skunde pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą bei panaikinti Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimą Nr. 18KP-07-739.

Muitinės departamentas 2018-08-06 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą dėl Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimo Nr. 18KP-07-739 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai (b. l. 25–27). Ginčijamame Sprendime nurodoma, jog Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai 2018-01-02 registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną registruota pašto siunta su skundžiamu sprendimu buvo perduota Lietuvos paštui. Todėl Vilniaus TM, vadovaudamasi MAĮ nuostatomis, po to, kai pareiškėjos atžvilgiu priimto sprendimo registruotu laišku nepavyko įteikti, VMI interneto svetainės skiltyje „Pranešimai mokesčių mokėtojams“ paskelbė 2018-02-12 pranešimą pareiškėjai atvykti į Vilniaus TM administravimo ir išieškojimo skyrių iki 2018-02-22 ir atsiimti Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimą Nr. 18KP-07-739 ir 2017-12-28 pranešimą Nr. 675. Pareiškėja iki nustatyto termino atsiimti minėtų dokumentų į Vilniaus TM neatvyko, todėl Vilniaus TM sprendimas pareiškėjai laikomas įteiktu 2018-02-12. Atsižvelgus į tai konstatuota, kad buvo praleistas MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas.

Teismas pažymi, kad skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAI; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-12) 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptartomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-8 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2010-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis LVAT praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2011-07-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus TM sprendimas Nr. 18KP-07-739 buvo išsiųstas 2018-01-02 pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini) (rašto Nr. (12.11/9)-2V-19519) (b. l. 46, 49–52). Pažymėtina, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nekelia klausimo, kad mokesčių administratorius sprendimą jai išsiuntė netinkamu adresu. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis MAI 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šio sprendimo, siunčiamo registruota pašto siunta įteikimo diena turėjo būti laikyta penkta darbo diena, einanti po sprendimo perdavimo paštui dienos. Kadangi nustatyta, kad 2018-01-02 Muitinės departamentas sprendimą perdavė paštui, įteikimo data turėjo būti laikytina 2018-01-09. Nesant duomenų apie sprendimo įteikimą pareiškėjai, 2018-02-12 VMI interneto svetainės skiltyje „Pranešimai mokesčių mokėtojams“ buvo paskelbtas pranešimas pareiškėjai atvykti į Vilniaus TM Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių iki 2018-02-22 ir atsiimti Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimą ir pranešimą Nr. 675 (2017-12-28) (b. l. 47). Pažymėtina, kad tokie Vilniaus TM veiksmai atitiko MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatas, jog nesant duomenų apie registruotu paštu siųsti sprendimo įteikimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje skelbiamas pranešimas atvykti atsiimti atitinkamo sprendimo.

Nors nagrinėjimu atveju pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus TM vadovybę dėl Vilniaus TM sprendimo pateikimo, tačiau darbuotojai tokius prašymus ignoravo, teismas pažymi, kad jokių tokius argumentus patvirtinančių duomenų pareiškėja teismui nepateikė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad MAĮ 164 straipsnio nuostatoje reglamentuojamas informavimo būdas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo yra nerandamas, o ji ginčo laikotarpiu buvo savo darbo vietoje. Tačiau pastebėtina, kad pagal aukščiau nurodytas MAĮ nuostatas, yra nustatyti konkretūs priimto sprendimo įteikimo būdai, kurie pagal MAĮ 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra alternatyvaus pobūdžio. Todėl siunčiant sprendimą jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja neatsiėmė registruoto laiško nurodytu adresu, taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos. Iš MAĮ 164 straipsnio 3 dalies matyti, kad jau pats dokumentų registruotu laišku išsiuntimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu faktas paprastai suponuoja, kad dokumentas gali būti laikomas mokesčių mokėtojui įteiktu tinkamai (įteikimo diena laikoma penkta darbo diena po siuntos perdavimo paštui). Tačiau MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojui yra siunčiamas vietos mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas, dokumentų išsiuntimo registruotu laišku fakto nepakanka laikyti, kad dokumentas mokesčių mokėtojui įteiktas, ir turi būti laikomasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nurodytų procedūrų, t. y., tinkamam dokumento įteikimui pagrįsti turi būti atliekami papildomi veiksmai: mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui(jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Nagrinėjamu atveju matyti, kad mokesčių administratorius atliko šią procedūrą, todėl teismas vertina, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas viešai paskelbus VMI interneto svetainėje 2018-02-12 pranešimą.

Taigi laikytina, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjai įteiktas 2018-02-12, o pareiškėja skundą Muitinės departamentui surašė tik 2018-07-26. Toks pareiškėjos elgesys, teismo vertinimu, nerodo jos suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjos neapdairumą įgyvendinant jai suteiktas procesines teises. Terminas praleistas žymiai, be to, siekiant įgyvendinti teisę apskųsti Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimą, pareiškėja, teikdama skundą dėl šio sprendimo panaikinimo ir praleidusi įstatyme numatytą terminą, galėjo teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo, o vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja terminą skundui dėl Vilniaus TM sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys laikytinos subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Taigi Muitinės departamentas pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjos skundą dėl Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimo ir grąžino šį skundą pareiškėjai.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, o jo naikinti teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atmestinas išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus TM 2017-12-27 sprendimo Nr. 18KP-07-739 priėmimo. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.