- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2-5801-911/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02893-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui V. S. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atlyginti jam padarytą 3000 Eur neturtinę žalą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirba vienoje iš Lietuvoje veikiančių dekoratyvinius akmenis ir kitas tokio pobūdžio prekes parduodančių parduotuvių - aikštelės pardavimų vadybininku. 2024 m. balandžio 15 d. klientas V. S. (atsakovas) į šią prekyvietę atvyko labai nepatenkintas ir prekybos aikštelės vadybininkams, iš kurių vienas ir buvo ieškovas, pradėjo dėstyti savo reikalavimus dėl nekokybiškų parduotų prekių, t. y. atsijų, teigdamas, jog maišai, į kuriuos įpilta atsijų tyčia yra pripilti vandens tam, kad svertų daugiau ir į maišą būtų galima įdėti mažiau atsijų. Pasitarus su vadovais, nors ir kliento argumentai nebuvo pagrįsti, parduotuvė nusprendė grąžinti atsakovui pinigus už nusipirktas prekes, iškrovė iš automobilio maišus bei atsiprašė kliento. Tačiau bekraunant iš transporto priemones atsijas, ieškovas pamatė, jog yra filmuojamas ir aiškiai išsakė savo poziciją, jog nesutinka dėl vaizdo įrašo darymo. Ieškovas iš karto kai pamatė, jog yra filmuojamas ir atsakovui nutraukus savo filmavimą įspėjo atsakovą, jog nepageidauja, jog šis įrašas būtų patalpintas socialinėje erdvėje, nes įtarė, jog tuo tikslu ir yra filmuojamas. Praėjus keletui dienų po šio incidento, atvykę žmonės į parduotuvę, giminaičiai, draugai ėmė klausinėti, ar ieškovas žino, jog yra nufilmuotas ir vaizdo medžiaga patalpinta internete, o tiksliau „TikTok“ platformoje. Kadangi iki tol ieškovas neturėjo šios socialinės platformos, jis net neįtarė, kad vaizdo įrašą su jo atvaizdu žiūri bei pašiepiančiai komentuoja tūkstančiai žmonių. Ieškovas patyrė didžiulį stresą, nerimą, gėdą, nors jokios jo paties kaltės šiuo atveju nebuvo. Ieškovas teigia, kad negalėjo miegoti naktimis, gyventi įprastai, nes vis galvojo kaip susisiekti su atsakovu ir ką daryti, jog vaizdo įrašas būtų ištrintas ir pasibaigtų nuolat klientų uždavinėjami klausimai ir patyčios. Ieškovas dėl šio incidento susikūrė „TikTok“ paskyrą ir parašė atsakovui reikalaudamas ištrinti vaizdo įrašą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Net savaitgalio metu ar po darbo valandų ieškovas negalėjo atsipalaiduoti, jautė didžiulį nerimą vis galvodamas ir tikrindamas kiek peržiūrų turi šis vaizdo įrašas, skaitydamas pašiepiančius komentarus ir nelaukė kitų darbo dienų kuomet reikės vėl susitikti su klientais, kurie manys, jog prekyvietė apgaudinėja savo pirkėjus, nors prieš šį incidentą ieškovas mėgavosi savo darbu. Ieškovas patiria didžiulį stresą galvodamas ir apie savo ateitį, nes vaizdo įrašą pamatė tiek daug žmonių ir tai gali būti kliūtis jam ieškant kito darbo ateityje, nes, kiti darbdaviai galvos, jog ieškovas gali sukelti problemų savo darbe. Nesulaukęs atsakymo iš atsakovo, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas, jog įpareigotų atsakovą atlyginti neturtinę žalą ir ištrinti vaizdo įrašą, kadangi peržiūrų skaičius vis didėja, komentarai padarė didelę žalą emocinei būklei ir gerai savijautai. Po ieškinio teismui padavimo, neištvėręs didžiulės įtampos ir sužinojęs, kad egzistuoja tokia galimybė, ieškovas kreipėsi į „TikTok“ platformą su reikalavimu pašalinti šį vaizdo įrašą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų. Po kelių dienų vaizdo įrašo „TikTok“ platformoje nebeliko, tačiau nepaisant to, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sutrypta jo reputacija ir geras vardas, nes klientai vis dar žemina dėl šio vaizdo įrašo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po ieškinio pateikimo atsakovas su ieškovu susisiekęs nebuvo, su atsakovu bendravo tik iš karto po įvykio, kuomet susisiekė su juo per „TikTok“ platformą, prašydamas ištrinti vaizdo įrašą. Nurodė, kad įvykio dieną į jo darbovietę, t. y. aikštelę , kurioje yra prekiaujama akmens skalda, atvyko atsakovas ir įsigijo prekių (atsijų), po kurio laiko jis grįžo į aikštelę nepatenkintas ir nurodė, kad nori prekes grąžinti. Tuomet ieškovas su kolega pasitarę su įmonės, kurioje dirba vadovais, sutiko su atsakovo reikalavimu grąžinti jam pinigus už įsigytas prekes ir priėję prie atsakovo automobilio bagažinės ėmė iškrauti atgal maišus su atsijomis. Tuo metu ieškovas pastebėjo, kad atsakovas jį filmuoja savo telefonu ir iš karto informavo, jog nesutinka būti filmuojamas bei viešinamas, nes yra ne viešas asmuo. Daugmaž po savaitės iš į prekybos aikštelę atvykusių klientų sužinojo, kad vaizdo įrašas, kurį padarė atsakovas, yra paviešintas platformoje „TikTok“, vėliau apie tai jam pranešė ir kiti jį pažįstantys asmenys. Sužinojęs šias aplinkybes ieškovas susisiekė su atsakovu dėl vaizdo įrašo pašalinimo bei nurodė, jog niekada nesutiko būti filmuojamas. Atsakovas jam atsakė įžeidžiančiai, todėl dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į e-policiją, kuri informavo, kad jis turi kreiptis į teismą su ieškiniu civiline tvarka. Po to sužinojo, kad yra galimybė kreiptis į „TikTok“ platformą tiesiogiai dėl vaizdo įrašo pašalinimo. Jam kreipųsis su pretenzija dėl minėto vaizdo įrašo į „TikTok“ platformą, vaizdo įrašas iš jos buvo pašalintas. Pažymėjo, kad jam įvykio paviešinimas socialinėje erdvėje buvo skaudus, nes atsakovo pasisakymai buvo įžeidžiantys, ieškovas jautė pažeminimą ir nerimą, vėliau turėdamas pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių įrašą mačiusiems asmenims. Dėl šio įvykio sukeltų pasekmių į gydytojus nesikreipė. Teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovo paklausus, ar jis filmuoja ieškovą ir kitą darbuotoją atsakovas atsakė „tai aišku“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, paaiškinimų į bylą neteikė. Procesiniai dokumentai bei pranešimas apie teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bei per EPP sistemą, kurios naudotoju yra atsakovas, todėl laikytini įteiktais tinkamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas į bylą pateikė susirašinėjimo su atsakovu ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovas nurodė atsakovui, jog šis filmavo ieškovą ir jo kolegą be jų sutikimo, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos CK 2.22 straipsnio 1 dalį, bei, kad reikalauja pašalinti šį vaizdo įrašą nedelsiant, o to nepadarius savo teisę į atvaizdą gins kreipdamasis į teismą. Atsakovas į tai atsakė, jog „<...> pardavėjas yra viešas asmuo, ypač jeigu yra filmuojama įvykdytas nusikaltimas ar jo pasekmės <...>“ (Dokumentas Nr. CBP-3905 priedas „bandymas susitarti taikiai“)
5. Kartu su ieškiniu teismui pateiktas „zip“ failas, kuriame yra „TikTok“ platformoje buvęs patalpintas vaizdo įrašas, kuriame matosi ieškovas ir kitas darbuotojas kraunantys maišus iš automobilio bagažinės. Nuo įrašo 0:00:12 sekundės matomas nufilmuotas ieškovas savo darbo vietoje, kraunantis maišus iš automobilio bagažinės. Vaizdo įraše ieškovas dėvi kepurę nuo saulės su snapeliu, jo veidas yra atpažįstamas, o kitas darbuotojas didžiąją vaizdo įrašo laiko dalį stovi šonu (ieškinio priedas „vaizdo-įrašas.mpg).
6. Vaizdo įraše matyti, kad „TikTok“ platformoje vaizdo įrašas turėjo 128,3 tūkstančius peržiūrų, buvo komentuojamas kitų asmenų.
Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo
7. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 17 punktas).
8. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teisės aktuose įtvirtinti asmens teisės į atvaizdą ribojimo pagrindai, kai nereikalingas asmens sutikimas jį fotografuoti, filmuoti, naudoti jo atvaizdą ir pan., – tai teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją; fotografavimas, atvaizdo demonstravimas ir pan., jei tokie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau tokiais veiksmais nežeminant asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos; kai filmuojama, fotografuojama, atvaizdas naudojamas, daromi vaizdo ir garso įrašai fiksuojant teisės pažeidimus; kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 31 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teisės į atvaizdą, taip pat platesnės teisės į privatų gyvenimą ribojimas galimas tik laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų. Kita vertus, ribojant viešosios informacijos subjektų (rengėjų, skleidėjų ir pan.) teisę skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ribojama teisė į saviraiškos laisvę, apimanti tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), todėl, esant šių vertybių konkurencijai, būtina išlaikyti jų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020, 34 punktas).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, pvz., tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje; asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė į atvaizdą ir asmens privatumą gali būti ribojama valstybės saugumo, visuomenės saugos ir šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. būtina sąlyga paskelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be to asmens sutikimo yra tik teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją, tačiau šio intereso negalima sutapatinti su tiesiog visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra nurodęs, kad valstybė turi pozityviąją pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44647/98).
13. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, prašymų neteikė. Atsakovas neišdėstė savo pozicijos dėl įvykio bei jo filmavimo ir viešinimo aplinkybių, todėl teismas remiasi byloje esančiais ieškovo pateiktais įrodymais.
14. Iš ieškovo paaiškinimų bei peržiūrėjus byloje esantį atsakovo „TikTok“ platformoje paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovo atvaizdas, teismas nenustatė, jog buvo filmuojamas viešosios tvarkos pažeidimas ar nusikaltimas. Vaizdo įraše matosi, jog ieškovas dėvi darbinę aprangą, taigi atlieka savo darbines funkcijas. Nors iš vaizdo įraše užfiksuoto šalių pokalbio galima spręsti, kad atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas dėl įsigytos prekės, t. y. atsijų maišo svorio ir jame esančio vandens kiekio, vien ta aplinkybė yra nepakankama konstatuoti, jog ieškovas savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką arba padarė nusikalstamą veiką. Byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas filmavo ieškovą bei vėliau vaizdo įrašą paviešino socialinėje erdvėje platformoje „TikTok“ valstybės saugumo, visuomenės saugos ir šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog nagrinėjamo pobūdžio bylose vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020 30 punktas).
15. Iš byloje esančių įrodymų teismas pripažįsta, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi ieškovas kaip fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą
16. Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006, kt.).
17. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju yra nepakankama, todėl turi būti taikomas ir kitas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur suma, ją kildina tiek iš jo filmavimo be sutikimo, tiek iš filmuoto vaizdo įrašo paviešinimo socialiniame tinkle platformoje „TikTok“, dėl kurio ieškovas patyrė nerimą, buvo galimai pakenkta jo dalykinei reputacijai bei galimai įsidarbinimo galimybėms ateityje.
18. Neturtinė žala ir jos dydis nustatoma remiantis CK 6.250 straipsniu. Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui priteisimo klausimą, atsižvelgtina, be kita ko, į EŽTT išaiškinimus. Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, jog vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010).
19. CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.
20. Aiškinant šios normos taikymą ginčo santykiams, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia neturtinės žalos prigimtis ir objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį sąrašą kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus turinys (pvz. CK 2.22 straipsnis – teisę į atvaizdą ir kt.).
21. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Teismas pažymi, kad bylų dėl asmens privataus gyvenimo pažeidimų, susijusių su teisės į atvaizdą, garbės ir orumo pažeidimu, teismų praktika nėra gausi, todėl atsižvelgia į panašaus pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, inter alia įvertinant neturtinę vertybę, kuri buvo pažeista. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra neturtinė vertybė (pvz. sveikata, gyvybė), tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Ginant teisę į atvaizdą teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinama ir kita konkuruojanti lygiavertė konstitucinė vertybė – teisė spausdinti fizinių asmenų nuotraukas (jos dalis), portretus ar kitokius atvaizdus, todėl neturtinės žalos atlyginimas kiekvienu konkrečiu atveju taikomas ieškant protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-87/2004).
22. Nagrinėjamoje byloje priteisiant ieškovui neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgia tiek į paties pažeidimų pobūdį, tiek į ieškovo reakciją į atliktus veiksmus (emocinę išraišką). Pažymėtina, kad tokių asmeninių neturtinių teisių ir vertybių, kaip teisė į atvaizdą, atveju neturtinė žala dažniausiai nėra tokia akivaizdi kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, todėl pažeidimo rimtumas bei žalą padariusio asmens kaltė turi svarbesnę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį šio pobūdžio bylose. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą per „TikTok“ platformą, prašydamas pašalinti vaizdo įrašą, tačiau atsakovas į ieškovo prašymą nereagavo ir vaizdo įrašo savo noru nepašalino, o tai buvo padaryta tik kuomet, kai ieškovas pats kreipėsi su pretenzija į „TikTok“ platformą, todėl teismas tokį atsakovo elgesį vertina kaip tyčinį.
23. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs.
24. Teismas atsakovo kaltę vertina, kaip neturtinę žalą dydį didinantį kriterijų. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo. Taigi teismas, nustatydamas ir vertindamas konkretaus pažeidimo rimtumą, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi atsižvelgti į teisės pažeidimu nukentėjusiajam asmeniui sukeltus padarinius, jų sunkumą ir trukmę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad dėl šio įvyko patyrė nerimą ir neigiamas emocijas. Šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių kitų įrodymų. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad į medikus dėl patiriamų emocijų nesikreipė. Spręstina, kad atsakovo padarytas ieškovui teisės į atvaizdą pažeidimas neturėtų būti vertinimas kaip sunkus ar sukeliantis ilgalaikes, itin negatyvias pasekmes. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatyto ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo pobūdį, šiuo pažeidimu sukeltas pasekmes ieškovui, žalą padariusio asmens kaltę, pažeistos vertybės santykinį pobūdį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad išvardinti kriterijai leidžia mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ieškovui iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad 300 Eur žalos suma yra pakankama satisfakcija padarytai neturtinei žalai kompensuoti ir nepažeidžianti individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyros, be to, analogiška suma neturtinei žalai atlyginti įprastai yra priteisiama tokio pobūdžio bylose (pvz. 2024 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-429-855/2024, 2023 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9146-1190/2023, 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11247-1080/2023, 2021 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-247-637/2021).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
26. Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio (ieškinio dok. Nr. CBP-3905 priedas „žyminio mokesčio sumokėjimas“), tikslindamas ieškinį ieškovas nebereiškė neturtinio reikalavimo dėl vaizdo įrašo pašalinimo, o reiškė tik turtinį reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kuris yra apmokamas 68 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovas likusią sumokėtą žyminio mokesčio dalį prašė grąžinti.
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis mokėtinas nuo iš atsakovo priteistos neturtinės žalos dydžio, tai yra 22 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
28. Kadangi ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, jam grąžinama žyminio mokesčio permoka – 41 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Valstybė šioje byloje patyrė 32,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės yra tenkintas, tik priteista mažesnė nei ieškovas prašė neturtinės žalos suma, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024 m. balandžio 29 d., mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje ZN14691.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,16 Eur (trisdešimt du eurus 16 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.